Iš Gdansko uosto reido išplaukė tanklaivis „Cavalry“, ką tik į Naftoportą pristatęs daugiau nei 130 tūkst. tonų naftos. Krovinys atkeliavo iš Gajanos – nedidelės Pietų Amerikos valstybės, kuri Lenkijai tampa vis svarbesniu tiekėju.
Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, įtampa pasaulinėje naftos rinkoje auga jau daugiau nei aštuonis mėnesius, o tiekimo grandines veikia konfliktai ir iš jų kylantys logistikos trikdžiai. Dėl to importuotojai ieško alternatyvų tradiciniams tiekimo maršrutams ir tiekėjams.
Tekste nurodoma, kad ribojamos tiekimo galimybės iš Persijos įlankos regiono, o ilgiau trunkantys apribojimai taikomi rusiškai žaliavai. Praktikoje tai reiškia mažesnį naftos kiekį iš dviejų iš trijų didžiausių pasaulio gamintojų – Saudo Arabijos ir Rusijos.
Tokioje situacijoje Lenkijos perdirbėjams ir importuotojams diversifikacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Vis dėlto tiekėjų kaita turi ir technologinių pasekmių – skirtingų rūšių nafta reikalauja skirtingų perdirbimo sprendimų.
Naujas tiekėjas, kuris greitai tapo svarbus
Vienu ryškiausių pastarųjų metų pokyčių įvardijama Gajanos reikšmė Lenkijos importo balanse. Skaičiuojama, kad pernai ši šalis į Lenkiją pristatė apie 2,1 mln. tonų naftos ir pagal apimtį aplenkė JAV bei Nigeriją tarp didžiausių žaliavos pardavėjų.
Bendrai pernai didžiausia dalis importo teko Saudo Arabijai – 13,5 mln. tonų. Antroje vietoje buvo Norvegija su 9,8 mln. tonų, o Gajana su 2,1 mln. tonų pateko į trejetuką; šios trys kryptys sudarė beveik 90 proc. Lenkijos naftos tiekimo.
Situacija gali kisti ir šiemet. „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara, kilus rizikai dėl Saudo Arabijos tiekimų, viešai kalbėjo apie plačius veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti saugų žaliavos tiekimą, o pats koncernas pranešė sudaręs 16 papildomų krovinių kontraktų.
Papildomi kiekiai numatyti iš įvairių šaltinių, tarp jų – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro, Kazachstano, Azerbaidžano ir abiejų Amerikų. Tai rodo, kad Lenkija renkasi kuo platesnį tiekėjų portfelį, net jei tai reiškia sudėtingesnį planavimą.
Gajanos „debiutas“ ir augantis gavybos mastas
Tekste pažymima, kad Gajana naftos rinkoje iš esmės debiutavo 2020 metais. Šį šuolį lėmė dideli atradimai 2015–2017 metais, minint tokius telkinius kaip Payara, Snoek ar Liza.
Šiuo metu šalies gavyba viršija 900 tūkst. barelių per parą ir, kaip teigiama, toliau auga. Gavyba vykdoma jūroje, o logistika remiasi plaukiojančiomis gavybos ir saugojimo platformomis (FSP), iš kurių nafta lengviau išgabenama į tarptautines rinkas.
Būtent iš vieno tokių objektų – „Liza Unity“ – buvo pakrautas ir paskutinis gajaniškos naftos krovinys, kuris pasiekė Gdanską. Importuotojams tai reiškia dar vieną realų šaltinį, galintį kompensuoti kitų regionų sutrikimus.
Arčiau esantys šaltiniai taip pat svarbūs, bet kelia iššūkių
Tarp naujesnių krypčių minima ir Alžyras – geografiškai arčiau Lenkijos esantis tiekėjas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik atstumas, bet ir žaliavos savybės.
Nors Lenkijos perdirbimo gamyklos gali apdoroti įvairių rūšių naftą, efektyviausiam darbui reikalingas stabilus, panašių parametrų žaliavos srautas. Alžyriška „Saharan Blend“ apibūdinama kaip labai lengva ir mažai sieros turinti nafta, kuri paprastai yra brangesnė.
Tuo metu dalis perdirbimo įrenginių istoriškai būdavo labiau pritaikyti „rūgščiai“ (didesnės sieringumo) naftai. Straipsnyje primenama, kad skirtingų rūšių naftos derinimas (blendinimas) gali būti būtinas, kad nepažeistų technologinio režimo.
Autoriai daro išvadą, kad tiekėjų portfelis greičiausiai ir toliau plėsis, net jei tai apsunkina perdirbimo planavimą. Vis dėlto, jų vertinimu, blogiausias scenarijus būtų ne sudėtingesnė logistika ar technologiniai iššūkiai, o žaliavos trūkumas.