CP v2

Tag: Naftos atsargos

  • Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėjant vasarai gali tapti ypač įtempta, jei neatslūgs įtampa Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vadovas Fatihas Birolis teigia, kad esant dabartiniams trikdžiams tiekimo grandinėse rinka gali atsidurti vadinamojoje raudonoje zonoje.

    „Galime patekti į raudoną zoną liepą arba rugpjūtį, jei nepamatysime aiškaus situacijos pagerėjimo“, – sakė Fatihas Birolis.

    TEA vertinimu, komerciškai prieinamos naftos atsargos mažėja greičiau nei įprastai ir kai kuriais scenarijais jų gali pakakti tik kelioms savaitėms. Tai didina kainų šuolių riziką, nes rinkai tampa sunkiau sugerti net ir trumpalaikius tiekimo sutrikimus.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalį įtampos anksčiau amortizavo koordinuotas strateginių rezervų naudojimas. Tačiau tokia priemonė nėra neribota: strateginiai rezervai skirti ekstremalioms situacijoms, o jų nuoseklus naudojimas mažina „pagalvę“ ateities krizėms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo maršrutams, kurie priklauso nuo geopolitinės situacijos, įskaitant transportą per Ormuzo sąsiaurį. Bet kokie papildomi trikdžiai šiame regione, pasak TEA, gali greitai persiduoti į didmenines kainas, o vėliau ir į degalų kainas vartotojams.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie atsargų kritimą ir ribotas galimybes greitai padidinti gavybą. Dėl to didėja kainų nepastovumas: net ir nepasitvirtinus blogiausiam scenarijui, vien rizikos priedas gali kelti naftos ir degalų kainas.

    Analitikai pažymi, kad vasarą paklausa tradiciškai išauga dėl aktyvesnių kelionių ir logistikos apimčių, todėl įtampa pasiūlos pusėje tampa dar labiau matoma. Jei konfliktas regione užsitęstų, o atsargos ir toliau mažėtų, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną.

  • Naftos rinkos įtampa: Tarptautinė energetikos agentūra įspėja, kad atsargų gali pakakti tik kelioms savaitėms

    Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose komerciškai prieinamos naftos atsargos pasaulyje sparčiai mažėja ir gali užtekti tik kelioms savaitėms, perspėjo Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis. Jo teigimu, rinkai svarbu suvokti, kad atsargų „pagalvė“ plonėja itin greitai.

    Šis signalas nuskambėjo tuo metu, kai G7 finansų ministrai Paryžiuje aptarė energetikos saugumą ir infliaciją. Nafta išlieka vienu jautriausių veiksnių, nes jos kaina tiesiogiai veikia degalų, logistikos ir dalies prekių bei paslaugų kainas.

    Atsargų leidimas nėra neribotas

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas priminė, kad anksčiau sutartas strateginių naftos rezervų atlaisvinimas padėjo rinkai, tačiau tokia priemonė turi ribas. Pasak jo, vien strateginių atsargų naudojimas negali ilgą laiką kompensuoti ilgalaikių tiekimo sutrikimų.

    „Manau, kad komerciškai prieinamos atsargos šiuo metu mažėja labai greitai. Turime dar kelias savaites, tačiau reikia suprasti, kad atsargos sparčiai senka“, – sakė Fatihas Birolis.

    Kas didina riziką kainoms

    Agentūra anksčiau įspėjo apie rekordinį atsargų mažėjimą, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų trikdžių rizika. Viena jautriausių vietų yra strateginiai jūrų keliai, kur bet kokie apribojimai ar neapibrėžtumas gali greitai paveikti tiekimą ir rinkos lūkesčius.

    Pagal agentūros nurodomus duomenis, per du mėnesius pasaulio atsargos sumenko šimtais milijonų barelių, o mažėjimo tempas buvo vertinamas kaip ypač didelis. Tokia dinamika paprastai didina kainų svyravimų tikimybę, nes rinkai lieka mažiau atsargų netikėtiems sutrikimams amortizuoti.

    Ką tai reiškia Europai ir vartotojams

    Europoje naftos rinkos įtampa dažnai persiduoda degalų kainoms ir transporto kaštams, o tai gali veikti ir bendrą infliacijos trajektoriją. Nors kainas lemia daug veiksnių, įskaitant paklausos pokyčius, atsargų mažėjimas paprastai didina jautrumą geopolitinėms naujienoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausia tampa aiškumas dėl tiekimo srautų ir koordinuoti sprendimai dėl rezervų, jei situacija blogėtų. Ilgesnėje perspektyvoje valstybės ir verslas vis dažniau kalba apie energijos vartojimo efektyvumą bei alternatyvas, mažinančias priklausomybę nuo naftos.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Pasaulinės naftos atsargos pastaraisiais mėnesiais mažėja rekordiniu tempu, o tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje didina riziką, kad kainos vėl smarkiai svyruos. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad rinkoje išlieka įtampa, o situacija gali paaštrėti artėjant vasaros paklausos pikui.

    Remiantis preliminariais IEA duomenimis, pasaulinės naftos atsargos kovo mėnesį sumenko 129 mln. barelių, o balandžio mėnesį – dar 117 mln. barelių. Agentūra šį kritimą sieja su karo regione sukeltais trikdžiais ir ribotomis eksporto galimybėmis Persijos įlankoje.

    Didžiausi nuosmukiai fiksuoti EBPO valstybėse, kur sausumoje laikomos atsargos sumažėjo 146 mln. barelių. Tuo metu ne EBPO ekonomikose vadinamosios matomos atsargos traukėsi 24 mln. barelių, rodydamos, kad spaudimas jaučiamas ne tik Vakarų rinkose.

    IEA skaičiuoja, kad dėl Persijos įlankos gamintojų tiekimo netekčių bendra prarastos pasiūlos apimtis jau viršijo 1 mlrd. barelių. Agentūra taip pat nurodo, kad daugiau kaip 14 mln. barelių per dieną negalėjo palikti regiono, todėl šokas įvardijamas kaip precedento neturintis.

    Siekiant stabilizuoti rinką, IEA anksčiau buvo pranešusi apie planą iš narių avarinių rezervų į rinką išleisti 400 mln. barelių, o dalis šios apimties jau panaudota. Toks mechanizmas paprastai taikomas išskirtinėse situacijose, kai sutrinka pasiūla arba kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui.

    Tiekimo aplinkkeliai ir nauji srautai

    Naftos kainos pastaruoju metu šokinėja dėl neapibrėžtumo, ar pavyks diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą ir atkurti įprastą laivybą. Šiaurės jūros etaloninės fizinių pristatymų naftos kaina buvo kritusi nuo maždaug 127 eurų už barelį iki mažiau nei 88 eurų, bet vėliau vėl pakilo.

    Gamintojai bando švelninti poveikį: Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dalį krovinių perorientuoja į terminalus už sąsiaurio ribų. Tuo pat metu Atlanto baseino tiekėjai, įskaitant JAV, didina siuntas į Aziją, taip iš dalies kompensuodami Persijos įlankos srautų netektis.

    IEA atkreipia dėmesį ir į Rusijos eksporto augimą, kuris siejamas su išpuoliais prieš perdirbimo infrastruktūrą ir dėl to sumažėjusia vidaus paklausa. Papildomą poveikį tarptautiniams srautams darė ir laikinos sankcijų išimtys, leidusios daliai krovinių lengviau pasiekti pasaulio rinką.

    Paklausa silpnėja, svyravimai didėja

    Lygiagrečiai tiekimo rizikoms matomas ir paklausos vėsimas: silpnesnė ekonominė veikla bei aukštos degalų kainos mažina vartojimą. IEA teigia, kad galutiniai vartotojai taupo, o perdirbėjai mažina apdorojimo apimtis ir atsargiau importuoja žaliavą.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti 420 000 barelių per dieną iki 104 mln. barelių per dieną. Tai yra 1,3 mln. barelių per dieną prastesnė prognozė, palyginti su vertinimais, kurie buvo daromi iki konflikto paaštrėjimo Irano kryptimi.

    Pasak IEA, labiausiai nukenčia naftochemijos ir aviacijos sektoriai, o taupymo priemonės ir aukštos kainos gali dar labiau riboti vartojimą artimiausiais mėnesiais. Jei susitarimas dėl laivybos ir srautų atnaujinimo būtų pasiektas, paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti.

    Vis dėlto IEA perspėja, kad pasiūla greičiausiai atsistatys lėčiau, todėl rinka gali išlikti deficitinė iki paskutinio metų ketvirčio. Agentūra pažymi, kad sparčiai tirpstant atsargoms, artėjant vasaros paklausos pikui kainų svyravimų rizika išlieka padidėjusi.

    „Kai pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu, artėjant vasaros paklausos pikui tikėtinas didesnis kainų nepastovumas“, – teigiama IEA vertinime.

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • Energetikos ministerija griežtina naftos ir degalų atsargas: kas keisis verslui ir RARS?

    Energetikos ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios turėtų patikslinti naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų atsargų kaupimo bei išlaikymo tvarką. Siekiama daugiau aiškumo ir prognozuojamumo, kad degalų saugumo sistema būtų atsparesnė staigiems rinkos pokyčiams.

    Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose numatomą kryptį, pakeitimai rengiami reaguojant į rinkos dalyvių siūlymus dėl pareigos kaupti privalomąsias atsargas atsiradimo ir šios pareigos vykdymo. Kartu akcentuojamas tikslas mažinti spragas, leidžiančias daliai įmonių laikinai išvengti atsargų laikymo naštos.

    Kaip bus saugomos atsargos?

    Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su įmonėmis, kurios sustabdo ar nutraukia veiklą degalų rinkoje. Numatoma ilginti laikotarpį, kada tokios įmonės privalėtų išlaikyti privalomąsias atsargas, kad sistema nebūtų išbalansuojama staigiais pasitraukimais.

    Projektas taip pat numatytų galimybę kreiptis į RARS dėl privalomųjų atsargų sudarančių degalų atpirkimo. Tokia priemonė būtų skirta tam, kad pasitraukimas iš rinkos nesukeltų spragos bendrame atsargų kiekyje ir jų prieinamume.

    Kitas siūlymas orientuotas į finansinių įsipareigojimų suvaldymą: planuojamas mechanizmas, kuris neleistų įmonėms užbaigti veiklos neatsiskaičius dėl galimų mokėtinų sumų ar reikalavimų RARS atžvilgiu. Tai turėtų mažinti situacijų, kai atsargų sistemoje atsiranda neapmokėtų įsipareigojimų rizika.

    Kodėl prireikė pataisų?

    Degalų sektoriaus atstovai pastaruoju metu viešai kėlė klausimą dėl vadinamųjų ciklinių praktikų, kai subjektai periodiškai įeina į privalomųjų atsargų sistemą ir iš jos pasitraukia. Tokie veiksmai leidžia laikinai sumažinti arba išvengti pareigos laikyti atsargas, nors realūs degalų kiekiai rinkoje dažnai lieka tie patys.

    Tokia schema reiškia, kad atsargų laikymo našta pasiskirsto netolygiai: daugiau sumoka nuolat veikiantys ir reikalavimų besilaikantys rinkos dalyviai. Ilguoju laikotarpiu tai silpnina tiekimo saugumo sistemos stabilumą, nes atsargos tampa labiau priklausomos nuo trumpalaikių verslo sprendimų.

    Koks RARS vaidmuo?

    Lenkijos atsargų modelyje atsakomybė dalijama tarp verslo ir valstybės: privalomąsias atsargas kaupia bei laiko gamintojai ir prekybininkai, o agentūrines atsargas formuoja ir prižiūri RARS. Planuojamos pataisos numato didesnį RARS vaidmenį, kad sistemos veikimas būtų vientisesnis ir labiau kontroliuojamas.

    Pagal planuojamą grafiką, įstatymo pakeitimų projektas Vyriausybėje galėtų būti svarstomas antrąjį šių metų ketvirtį. Galutinės nuostatos priklausys nuo derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais, tačiau kryptis aiški: mažiau landų, daugiau atsakomybės ir stabilesnė atsargų sistema.