CP v2

Tag: Naftos gavyba

  • „TotalEnergies“ didins naftos ir dujų gavybą: investicijos sieks iki 15,7 mlrd. eurų per metus

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pristatė atnaujintus plėtros planus: bendrovė ketina nuosekliai didinti naftos ir gamtinių dujų gavybą ir kartu plėsti atsinaujinančios energetikos portfelį. Įmonė skelbia, kad artimiausiais metais metinės investicijos gali siekti 12,9–15,7 mlrd. eurų.

    „TotalEnergies“ nurodo, kad 2027–2030 metais gavyba turėtų augti apie 3 proc. per metus, o 2031–2035 metais augimas būtų 2–3 proc. per metus. Tikslas – iki dešimtmečio pabaigos pasiekti maždaug 3 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, palyginti su dabartiniu maždaug 2,55 mln. lygiu.

    Kas stumia gavybos augimą?

    Bendrovė argumentuoja, kad paklausa išlieka didelė, ypač gamtinėms dujoms, kurios daugelyje šalių tebėra svarbios elektros gamybai ir pramonės poreikiams. „TotalEnergies“ pabrėžia, kad papildomas gavybos portfelis leis stabiliau užtikrinti tiekimą ir finansuoti kitus perėjimo prie mažesnių emisijų projektus.

    Įmonė gavybos plėtrą sieja su naujais angliavandenilių telkiniais ir vykdomais projektais Afrikoje bei kituose regionuose. Kartu minima, kad geopolitinės įtampos Persijos įlankoje ir laivybos rizikos strategiškai svarbiose vietose gali turėti įtakos daliai tiekimo grandinių.

    Daugiau žalios elektros ir grąža akcininkams

    „TotalEnergies“ planuose svarbi vieta skiriama elektros gamybai, kuri 2030 metais turėtų būti beveik visa paremta atsinaujinančiais šaltiniais. Bendrovė prognozuoja, kad energetikos segmento pajamos tuo metu sudarys apie 20 proc. visų grupės pajamų.

    Akcentuojamos investicijos į vėjo energetiką, įskaitant jūrinį vėją, taip pat į fotovoltiką, biodujas ir energijos kaupimo sprendimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: didieji energetikos žaidėjai siekia diversifikuoti veiklą, išlaikydami tradicinių išteklių srautus, bet augindami mažesnių emisijų verslus.

    Bendrovė taip pat paskelbė akcininkams aktualius sprendimus: valdyba pritarė dabartinio vadovo Patricko Pouyanné kadencijos pratęsimui trejiems metams, o pelno paskirstymo politikoje numatyta reikšminga dalis grąžos per dividendus ir akcijų supirkimą. Skelbiama, kad už 2026 metų rezultatą 40 proc. pelno būtų nukreipiama dividendams arba akcijų supirkimui, o pati dividendo suma kasmet turėtų augti po 5 proc.

    Akcijų supirkimui ketinama skirti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir dar apie 1,9–2,3 mlrd. eurų 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė pabrėžia, kad tai yra ilgalaikės kapitalo grąžos politikos dalis, kurią ji ketina tęsti ir tolesniais ketvirčiais.

  • Kazachstanas neketina trauktis iš OPEC+: viršijamas gavybos limitas, bet siunčiama aiški žinia rinkai

    Kazachstanas pareiškė neplanuojantis pasitraukti iš OPEC+ susitarimo, nors pastaraisiais mėnesiais jo naftos gavyba viršijo sutartus limitus. Šalies energetikos ministerija pabrėžia, kad dalyvavimas OPEC+ formate išlieka strateginis, o įsipareigojimai bus vykdomi.

    Energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas teigė, kad Astana dalyvauja visuose OPEC+ susitikimuose ir pasitraukimo klausimas darbotvarkėje nekeliamas. Pasak jo, Kazachstanas palaiko ryšį su partneriais dėl kompensacijų už viršytą gavybą.

    „Dalyvaujame visuose OPEC+ posėdžiuose, o pasitraukimo iš šio formato klausimo šiuo metu mūsų planuose nėra. Dedame visas pastangas, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – sakė Kazachstano energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas.

    Gavyba viršijo nustatytą ribą

    Rugpjūtį Kazachstanui buvo nustatyta apie 1,628 mln. barelių per dieną gavybos riba, tačiau faktinė gavyba priartėjo prie 1,8 mln. barelių per dieną. Tokie nukrypimai rinkoje vertinami jautriai, nes OPEC+ susitarimas remiasi savanoriška disciplina ir tarpusavio pasitikėjimu.

    Kazachstano argumentas paprastas: esant aukštoms kainoms gamintojai, turintys technines galimybes, linkę didinti išgavimą, nes realizacijos problemų nėra. Tuo pat metu OPEC+ mechanizmas numato kompensacijas už viršijimus, kad bendra rinkos pasiūla nesikauptų pernelyg sparčiai.

    Geopolitika ir ribotas pasiūlos rezervas

    Pastarųjų metų naftos rinka išliko itin jautri geopolitikai: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sankcijų režimai iškraipė tiekimo grandines, o dalies gamintojų rezerviniai pajėgumai tapo riboti. Dėl to net ir oficialūs limitai kai kuriais laikotarpiais praktiškai praranda ankstesnį svorį, nes prioritetu tampa fizinis tiekimo stabilumas.

    Kazachstanas akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: jei geopolitinė įtampa mažės, OPEC+ vėl galės veikti kaip koordinuotas pasiūlos valdymo instrumentas, o diskusijos dėl būsimų kvotų įgaus daugiau prasmės. Vis dėlto šalis pripažįsta, kad rinka greičiausiai negrįš į buvusią būklę, nes investicijų ciklai ir infrastruktūros atstatymas užtrunka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad globali pasiūla plečiasi ne vien tradicinių OPEC+ žaidėjų sąskaita. Į rinką ateina nauji šaltiniai, o kai kuriose valstybėse gavybos augimą lemia politiniai sprendimai, todėl karteliui tampa sunkiau vienam pačiam stabiliai formuoti kainų lūkesčius.

  • Rusija pradeda „Vostok Oil“: vienas didžiausių naftos projektų pasaulyje kainuos apie 100 mlrd. eurų

    Startas su politiniu svoriu

    Rusija oficialiai pradėjo „Vostok Oil“ projekto darbus Krasnojarsko krašte – apie startą paskelbta nuotolinėje ceremonijoje, kurioje dalyvavo Vladimiras Putinas. Projektas pristatomas kaip strateginis ir ilgametis, turintis stiprinti Rusijos naftos gavybą Arkties regione.

    Pagal pateikiamus vertinimus, telkiniuose gali būti iki 7 mlrd. tonų mažo sieringumo naftos. Toks mastas „Vostok Oil“ leidžia priskirti prie didžiausių pasaulio išteklių projektų, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklausys nuo eksploatacijos kaštų ir logistikos.

    Ką apima „Vostok Oil“

    Projektas sujungia kelis naftos ir dujų telkinių klasterius, įskaitant Vankoro grupę, taip pat Pajachoskio ir Vakarų Irkino telkinius. Viešai skelbiama, kad bendra išteklių bazė siejama su itin dideliu potencialu, o gavyba planuojama dešimtmečiams.

    Pagal planus, visų telkinių bendra metinė gavyba ateityje galėtų siekti iki 100 mln. tonų naftos. Tai reikštų reikšmingą papildomą srautą į Rusijos eksporto grandines, jei infrastruktūra bus sukurta laiku.

    Kaina, naftos riba ir infrastruktūra

    Numatoma projekto kaina – mažiausiai apie 100 mlrd. eurų, todėl tai vienas brangiausių pramoninių sumanymų regione. Ekspertų vertinimu, projektas būtų pelningas, jei naftos kaina išliktų ne žemesnė nei maždaug 33–38 eurai už barelį.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra: planuojama išgręžti apie 6 500 gręžinių ir nutiesti apie 5 500 kilometrų vamzdynų. Jau pranešta apie pastatytus du oro uostus, jūrinį terminalą iki 100 mln. tonų per metus, taip pat elektros linijas ir kelius.

    Nafta turėtų būti gabenama jūriniu maršrutu palei Sibiro pakrantes, kas didina priklausomybę nuo sezoninių sąlygų ir Arkties logistikos. Tuo pat metu projektas siejamas su ilgalaike Rusijos energetikos kryptimi, kurią veikia sankcijų aplinka, technologijų prieinamumas ir pasaulinės paklausos svyravimai.

    „Tai vienas didžiausių telkinių pasaulyje, o darbai jame planuojami dešimtmečiams – projekto startas yra didelis įvykis šalies ekonomikai“, – sakė Vladimiras Putinas.

  • Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Carlosas Slimas įvardijo „Pemex“ krizę kaip didžiausią Meksikos bėdą: skolos ir smukusi gavyba

    Pagrindinė žinia iš Slimо

    Meksikos milijardierius Carlosas Slimas pareiškė, kad valstybinės naftos bendrovės „Pemex“ krizė, jo vertinimu, yra didžiausia šalies problema. Jis akcentavo mažėjančią naftos gavybą, investicijų stoką ir didžiulius įsipareigojimus.

    Verslininkas šią poziciją išsakė per kasmetinę spaudos konferenciją, kurioje tradiciškai komentuoja šalies ekonomikos ir verslo aktualijas. „Pemex“ finansinė būklė, anot jo, daro įtaką ne tik energetikai, bet ir platesniam valstybės stabilumui.

    Skolos, nuostoliai ir valstybės parama

    „Pemex“ skola siekia apie 73 milijardus eurų, o tai ilgą laiką laikoma vienu didžiausių bendrovės veiklos iššūkių. Skolos aptarnavimas riboja galimybes sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir didinti gavybą.

    Bendrovė 2025 metus baigė patyrusi maždaug 2,1 milijardo eurų nuostolį. Meksikos valdžia pastaraisiais metais į „Pemex“ nukreipė reikšmingą finansinę paramą, siekdama stabilizuoti padėtį ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

    Ką siūlo Slimas?

    Carlosas Slimas pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti naftos gavybos didinimas, nes dabartiniai apimčių rodikliai, jo manymu, yra nepakankami. Jis teigė, kad didesnės viešosios ir privačios investicijos galėtų padėti reikšmingai pakelti išgaunamos naftos kiekį.

    Pasak jo, papildomos investicijos teoriškai leistų padidinti gavybą maždaug 800 000 barelių per dieną. Toks šuolis, Slimо vertinimu, būtų esminis žingsnis mažinant spaudimą „Pemex“ finansams ir stiprinant Meksikos energetinį saugumą.

    „Krizė „Pemex“ yra pagrindinė Meksikos problema“, – sakė Carlosas Slimas.

    Toje pačioje konferencijoje verslininkas taip pat palankiai įvertino prezidentės Claudios Sheinbaum ekonomikos valdymą. Kartu jis kritikavo agentūros „Moody’s“ sprendimą pabloginti Meksikos skolos reitingą, teigdamas, kad tokie vertinimai ne visada atspindi ilgalaikius šalies fundamentus.

    Be to, Slimas pranešė planuojantis šiemet investuoti apie 4,3 milijardo eurų, tačiau detalių neatskleidė. Jo įžvalgos atkreipė dėmesį į tai, kad „Pemex“ klausimas Meksikoje išlieka ne vien įmonės, bet ir visos valstybės finansų bei energetikos politikos išbandymu.

  • Po smūgių Iranui ir Ormuzo sąsiaurio blokados Saudo Arabija smarkiai kirpo naftos eksportą

    Po 2026 metų vasario 28 dieną įvykusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui regione kilo nauja įtampa, o vienu jautriausių padarinių tapo Ormuzo sąsiaurio sutrikimai. Šis kelias yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos tiekimui, todėl bet koks jo blokavimas ar apribojimas greitai persiduoda tiek kainoms, tiek fiziniams srautams.

    Saudo Arabija, viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų ir eksportuotojų, kovą pateikė rodiklius, rodančius ryškų apimčių kritimą. Karalystė skelbia, kad kovo mėnesį naftos gavyba, palyginti su vasariu, sumažėjo 36 proc., o eksportas smuko 31,6 proc.

    Eksporto apimtis kovą siekė 4,974 mln. barelių per dieną, kai vasarį ji buvo 7,276 mln. barelių per dieną. Lyginant su 2025 metų kovo mėnesiu, eksportas buvo 13,6 proc. mažesnis, o tai rodo, kad situaciją lemia ne tik vieno mėnesio svyravimai, bet ir platesnės tiekimo grandinės rizikos.

    Tuo pat metu gavyba kovą sudarė 6,967 mln. barelių per dieną, palyginti su 10,882 mln. barelių per dieną vasarį. Metiniu pjūviu tai reikštų 22,2 proc. mažėjimą, kas tarptautinėse rinkose paprastai vertinama kaip signalas apie priverstinius logistikos ar eksporto kanalų apribojimus.

    Kas ribojo eksportą?

    Pasak pranešimų, pagrindinė priežastis susijusi su naftos išgabenimo galimybėmis, kai Ormuzo sąsiauris tampa nepatikimas arba laikinai neprieinamas. Tokiais atvejais Saudo Arabijai itin svarbus tampa alternatyvus maršrutas per sausumą į Raudonosios jūros pakrantę.

    Karalystė šiuo metu labiau remiasi naftotiekiu East–West, kuris leidžia nukreipti žaliavą į eksporto terminalus aplenkiant Persijos įlankos siaurąsias vietas. Skelbiama, kad šio naftotiekio pralaidumas yra apie 5 mln. barelių per dieną, todėl jis gali amortizuoti dalį rizikų, tačiau kartu nustato ir aiškią fizinę ribą, kiek naftos galima perorientuoti.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    Naftos rinkoje vien tik kainų reakcija neatskleidžia visos situacijos, nes fiziniai srautai priklauso nuo draudimo, laivybos saugumo, uostų darbo ir maršrutų prieinamumo. Ormuzo sąsiauris yra vienas strategiškai jautriausių taškų pasaulyje, todėl įtampa gali iš karto pakelti rizikos priedą ir sutrikdyti tiekimo planavimą.

    Saudo Arabijos rodikliai rodo, kad krizės akivaizdoje prioritetu tampa logistikos stabilumas ir eksporto grandinių apsauga, net jei tai reiškia laikiną gavybos bei pardavimų mažinimą. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dėmesys išliks sutelktas į tai, ar pavyks atkurti sklandų tranzitą, ir kiek ilgai eksportas bus priverstas remtis alternatyviais maršrutais.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.

  • „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ po daugiau nei dešimtmečio derasi dėl grįžimo į Siriją: kas lems naftos ir dujų restartą

    „INA“ ir „MOL Group“ atstovai pradėjo derybas su Syrian Petroleum Company dėl „INA“ naftos ir dujų veiklos Sirijoje atnaujinimo. Bendrovė regione buvo sustabdžiusi darbus 2012 metais, o dabar siekia įvertinti, ar įmanomas saugus ir ekonomiškai pagrįstas sugrįžimas.

    Šių metų pradžioje „INA“ ir Syrian Petroleum Company sudarė bendrą techninę komandą, kuri analizuoja veiklos, technines, komercines ir reguliavimo sąlygas. Komandos užduotis yra parengti saugos prielaidas darbų atnaujinimui ir sutarti dėl strateginio kelio žemėlapio tolimesniam bendradarbiavimui.

    Tokio pobūdžio sugrįžimas po ilgos pertraukos reiškia ne tik techninių pajėgumų patikrą, bet ir teisinį bei reguliacinį įvertinimą. Naftos ir dujų projektams būtinos aiškios licencijų, mokesčių, eksporto, draudimo ir tiekimo grandinių taisyklės, o Sirijos atveju papildomą riziką kelia saugumo ir politinio stabilumo veiksniai.

    „Džiaugiamės pažanga derybose su Sirijos puse ir konstruktyvia šių pokalbių dvasia, tačiau grįžimas po daugiau nei dešimtmečio yra sudėtingas procesas: dar liko neišspręstų reguliavimo, teisinių ir operacinių klausimų“, – sakė „INA“ valdybos pirmininkė Zsuzsanna Ortutay.

    „MOL Group“ pabrėžia, kad Sirija anksčiau buvo svarbi tarptautinio portfelio dalis, kurioje pavyko atrasti naujų angliavandenilių telkinių ir juos įvesti į gavybą. Pasak bendrovės, iki 2011 metais „INA“ Sirijos koncesijose pasiekta 37 300 barelių naftos ekvivalento per dieną gavyba.

    Investicijų mastas rodo, kodėl bendrovės grįžimo galimybę vertina strategiškai: iki veiklos sustabdymo Sirijoje buvo investuota apie 1,0 milijardo eurų, o Hayan dujų telkinyje pastatyta nauja dujų paruošimo gamykla buvo šių investicijų dalis. Tokie objektai dažnai tampa pagrindiniu argumentu siekiant atnaujinti projektus, jei tik atsiranda realios galimybės juos eksploatuoti.

    Praktikoje sprendimą lems keli veiksniai: saugumo situacija vietoje, infrastruktūros būklė po ilgos pertraukos ir aiškus reguliacinis režimas, leidžiantis planuoti gavybą bei pardavimus. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks suderinti komercines sąlygas, kurios užtikrintų investicijų grąžą, atsižvelgiant į dabartinę energetikos rinkų volatilumą ir regiono rizikos kainodarą.

  • Vengrijos „MOL“ perima O&GD naftos ir dujų aktyvus: sandoris didins gavybą ir atvers naujas žvalgybos kryptis

    Kas perkama ir ką tai keičia

    Vengrijos naftos ir dujų bendrovė „MOL“ susitarė perimti O&GD turėtus aktyvus keliuose angliavandenilių telkiniuose centrinėje ir rytinėje Vengrijoje. O&GD yra naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos įmonė, priklausanti Nyderlanduose įsikūrusiai „Sand Hill Energy“ grupei.

    „MOL“ teigimu, šis sandoris turėtų padidinti bendrovės paros gavybą maždaug 900 barelių naftos ekvivalento. Kartu įsigyjamos teritorijos vertinamos kaip turinčios papildomą žvalgybos potencialą, todėl tai ne vien trumpalaikis gavybos „priedas“.

    Centrinėje Vengrijoje „MOL“ išpirks likusią O&GD dalį koncesijose Mogyoród, Nagykáta ir Ócsa, kur bendrovė jau buvo partnerė. Nurodoma, kad į šį paketą patenka ir jau gamyboje esantys Tura-D-3 bei Galgahévíz-4 naftos gręžiniai.

    Skaičiuojama, kad vien šie veikiantys gręžiniai „MOL“ vietinę gavybą papildys apie 700 barelių per dieną. Praktikoje tai reiškia didesnį operacinį lankstumą ir didesnę kontrolę planuojant tolesnes investicijas bei gręžimo programą.

    Dujos, infrastruktūra ir dalis koncesijų

    Be to, „MOL“ įsigys Újléta ir Nádudvar koncesijas, taip pat 50 proc. dalį Berettyóújfalu koncesijoje. Į sandorio apimtį taip pat įtraukiamas Penészlek kasybos sklypas bei Konyár dujų paruošimo gamykla.

    Šiose teritorijose esantys 22 gręžiniai šiuo metu, bendrovės pateikiamais duomenimis, pagamina apie 200 barelių naftos ekvivalento per dieną. Nors gavybos apimtis nėra didelė, svarbiausia dalis čia yra dujų infrastruktūra, leidžianti efektyviau integruoti srautus į vietos sistemą.

    Kodėl sandoris svarbus „MOL“ strategijai

    „MOL“ pabrėžia, kad Vengrijoje jos gavyba šiuo metu yra pasiekusi 25 metų rekordą, kurį lėmė nauji atradimai ir gavybos optimizavimas. Bendrovė remiasi ankstesne patirtimi su O&GD portfeliu ir teigia, kad perimamos teritorijos atrodo perspektyvios.

    Kaip pavyzdį „MOL“ pateikia Endrőd teritoriją, kurią perėmė 2025 metais: ten 1 760 metrų gylyje aptiktas naujas dujų telkinys. Taip pat nurodoma, kad Nagykörű-D-2 gręžinys pradėjo gavybą 2026 metų kovą ir kasdien tiekia apie 70 000 kubinių metrų dujų „MOL“ Tiszaújváros gamyklai.

    „MOL“ yra didžiausia angliavandenilių gamintoja Vengrijoje ir eksploatuoja beveik 1 300 naftos bei dujų gręžinių. Bendrovės duomenimis, 2025 metais ji sudarė 47 proc. šalies naftos gavybos, daugiau kaip 600 000 tonų, ir beveik 76 proc. gamtinių dujų gavybos, artimos 1,5 milijardo kubinių metrų.

    Vengrija išlieka reikšmingiausia „MOL Group“ gavybos portfelio dalis ir šiuo metu sudaro beveik 40 proc. visos grupės produkcijos. Dėl to bet koks vietos portfelio didinimas turi tiesioginę įtaką visos grupės rezultatams ir investicijų planavimui.

    Bendradarbiavimas tarp „MOL“ ir O&GD tęsiasi ne vienerius metus: 2023 metų vasarą „MOL“ įsigijo 49 proc. dalį trijose O&GD žvalgybos koncesijose. 2024 metais bendras darbas atvedė prie anksčiau nežinotų naftos telkinių atradimo netoli Tura, o 2025 metais – netoli Galgahévíz.

    Vėliau 2025 metais „MOL“ perėmė ir O&GD dujų gavybos interesus Endrőd apylinkėse, taip palaipsniui didindama kontrolę O&GD portfelyje. Dabartinis sandoris logiškai užbaigia šį etapais vykdytą konsolidavimą.

    Tarptautiniame kontekste „MOL“ naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos aktyvų turi devyniose šalyse, o faktinė gavyba vykdoma aštuoniose. Bendrovė nurodo, kad jos portfelyje yra projektų Kroatijoje, Azerbaidžane, Irake, Kazachstane, Rusijoje, Pakistane, Egipte ir Vengrijoje.

    Pagal „Shape Tomorrow“ strategiją „MOL“ siekia per artimiausius penkerius metus pasiekti mažiausiai 90 000 barelių naftos ekvivalento per dieną ir numato plėsti strategines partnerystes. Pastaruoju metu bendrovė skelbė bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstano „KazMunayGas“, Azerbaidžano SOCAR, Turkijos „Turkish Petroleum“ ir Libijos NOC.

  • Venesuela ruošiasi didinti naftos gavybą: iš sandėlių traukiamos gręžimo platformos ir įranga

    Venesuelos naftos sektoriuje fiksuojamas suaktyvėjimas: paslaugų bendrovės pradėjo iš sandėlių traukti gręžimo platformas ir specializuotą įrangą, kad ją surinktų, suremontuotų ir vėl parengtų darbui. Toks judėjimas siejamas su pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjusiais kontraktų peržiūros procesais ir augančiu užsienio įmonių susidomėjimu šalies telkiniais.

    Agentūros Reuters šaltiniai nurodo, kad po sausį patvirtintos esminės Venesuelos naftos sektoriaus teisinės reformos vietos ir užsienio gamintojai teikia dokumentus, reikalingus sutarčių ratifikavimui arba pakeitimams. Praktikoje tai atveria kelią naujiems investicijų planams, kuriems būtina greitai atkurti techninį pajėgumą.

    Pastarosiomis savaitėmis kelios užsienio įmonės išėmė iš saugyklų mažiausiai devynias gręžimo platformas, kurių galia siekia maždaug 500–1 500 arklio galių, kad jos būtų pritaikytos darbams sausumoje. Dar mažiausiai penkios platformos vertinamos prieš galimą perkėlimą, o tai rodo didėjantį tikėjimą, kad naftos gavybos apimtys šalyje gali augti jau artimiausiu metu.

    Neaišku, kiek platformų ir įrangos dar liko sandėliuose, nes dalis įmonių techniką iš Venesuelos buvo išgabenusios, o kitos ją „užkonservavo“ po 2019 metais JAV įvestų sankcijų, smarkiai apribojusių darbą energetikos sektoriuje. Tarp sankcijų paveiktų paslaugų teikėjų minimos tokios bendrovės kaip SLB, „Halliburton“, „Baker Hughes“ ir „Weatherford International“.

    Atnaujinama įranga pirmiausia būtų naudojama bendruose projektuose, kuriuos vykdo valstybinė PDVSA ir privatūs partneriai, ypač Orinoko juostoje bei Marakaibo ežero regione. Šie du telkinių rajonai laikomi pagrindiniais šalies naftos gavybos centrais, tačiau jų plėtrai reikia ne tik kapitalo, bet ir patikimos paslaugų grandinės bei veikiančios techninės bazės.

    Plėtra remiasi infrastruktūra

    Dauguma PDVSA partnerių dar nėra galutinai patvirtinę naujų gręžinių programų, tačiau pagal naujesnius susitarimus keli gamintojai jau paskelbė apie planuojamus projektus ir gavybos didinimą. Tarp minimų bendrovių yra „Chevron“, „Repsol“ ir „Shell“, o jų planams reikės papildomų gręžimo platformų ir aptarnavimo pajėgumų.

    Naujoji Venesuelos naftos ministrė Paula Henao pastarosiomis savaitėmis investuotojams ir tiekėjams signalizavo, kad šaliai reikia plačios įrangos ir medžiagų bazės: nuo siurblių, dažnio keitiklių, gręžinių galvučių ir vožtuvų iki vamzdynų, dujų kompresorių ir chemikalų, reikalingų gręžimui, gavybai, perdirbimui ir transportavimui. Be šių grandžių gavybos didinimas tampa sunkiai įgyvendinamas, net jei telkinių potencialas išlieka didžiulis.

    Pagal pristatymuose aptartus scenarijus, jei pavyktų greitai sutelkti platformas ir įrangą, šalies naftos gavyba iki metų pabaigos galėtų didėti iki maždaug 1,37 mln. barelių per dieną nuo dabartinių apie 1,1 mln. barelių per dieną. Tokį šuolį riboja ne vien geologija, bet ir techninės būklės klausimai, tiekimo grandinės bei leidimų procedūros.

    Kodėl laimi turintys įrangą vietoje

    Rinkoje pabrėžiama, kad bendrovės, kurios techniką jau turi Venesueloje, gali turėti aiškų pranašumą prieš planuojančias importą. Leidimų, licencijų ir sutarčių derinimo procesai, apimantys tiek Karakaso, tiek Vašingtono reikalavimus, paprastai užtrunka, todėl „vietoje esanti“ įranga leidžia greičiau pereiti prie realių darbų.

    „Daugelis įmonių pirmiausia atgaivina gręžimo platformas, kurias jau turi Venesueloje, nes importuojant, ypač stambią įrangą, vis dar kyla rimtų kliūčių“, – Reuters sakė vienos naftos sektoriaus bendrovės vadovas.

    Pasak jo, procesą lėtina biurokratija, ne visada stabilūs kontraktų rėmai ir apmokėjimo rizikos, kurios istoriškai buvo jautri tema dirbant su PDVSA. Dalis paslaugų teikėjų ankstesniais metais buvo priversti nurašyti skolas dėl uždelstų mokėjimų, todėl šiandien sprendimai dėl sugrįžimo dažnai priimami atsargiai.

    Rinkos stebėsenos duomenys taip pat atspindi ribotą aktyvumą: „Baker Hughes“ kovo pabaigos suvestinėje Venesueloje buvo nurodytos tik dvi aktyvios gręžimo platformos, kurios, šaltinių teigimu, dirba „Chevron“ projektuose. Tuo pat metu šalies planuose iki 2028 metų minimas poreikis pasiekti gerokai didesnį pajėgumą ir turėti apie 93 gręžimo platformas, daugiausia Orinoko juostoje.

    Marakaibo ežero regione taip pat planuojami techniniai darbai: prancūzų „Maurel & Prom“ šiemet ketina užbaigti bent vienos gręžimo baržos įrengimą, o dar viena platforma, atgabenta ankstesniais metais, siejama su „China Concord Resources“ projektais. Šie projektai rodo, kad infrastruktūros atnaujinimas vyksta skirtingais kanalais, tačiau visus juos jungia tas pats iššūkis: greitai prikelti techniką ir sukurti patikimą veiklos ritmą.