Indija spartina planus mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, kartu didindama anglies gavybą ir kurdama kritinių mineralų tiekimo grandines. Naujojo Delio tikslas – užsitikrinti pigią ir stabilią energiją augančiai ekonomikai, pramonei ir DI infrastruktūrai, net jei tai reiškia lėtesnę dekarbonizacijos kryptį.
Vienas ryškiausių žingsnių – jūrinės žvalgybos ir giliavandenių gręžinių skatinimo programa „Samudra Manthan“, patvirtinta 2026 metų liepos 31 dieną. Joje numatyta iki 2030–2031 finansinių metų skirti apie 8,1 mlrd. eurų, o valstybė įsipareigotų kompensuoti iki 50 proc. giliavandenio gręžinio kaštų ir finansuoti dalį seismikos bei bendros infrastruktūros.
Programos geografinis dėmesys krypsta į Bengalijos įlanką, Andamanų jūrą ir Arabijos jūrą, taip pat į anksčiau dėl saugumo ribotas zonas išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vyriausybė siekia išžvalgyti daugiau nei 600 mln. tonų naftos ekvivalento išteklių ir padidinti šalies angliavandenilių išteklių bazę nuo maždaug 1,6 iki 2,2 mlrd. tonų naftos ekvivalento.
Importo priklausomybė išlieka
Net ir sėkminga žvalgyba Indijai nereiškia greitos energetinės nepriklausomybės. Toks papildomas išteklių kiekis, vertinant dabartinį vartojimą, būtų reikšmingas, tačiau labiau mažintų importo augimo tempą, o ne pakeistų importą vietine gavyba.
Svarbu ir tai, kad kalbama apie geologinius išteklius, o ne garantuotai išgaunamas atsargas: dalis telkinių gali pasirodyti techniškai sudėtingi ar ekonomiškai nepatrauklūs, ypač giliavandenėje gavyboje. Be to, nuo žvalgybos iki komercinės gavybos dažnai praeina daug metų, todėl efektas artimiausiu laikotarpiu būtų ribotas.
Šis kursas kyla ir iš realybės: Indija didelę dalį naftos poreikio tenkina importu, o dalį gamtinių dujų taip pat atsiveža iš užsienio. Geopolitiniai sukrėtimai Artimuosiuose Rytuose ir kainų svyravimai skatina vyriausybę stiprinti tiekimo atsparumą ir derėtis dėl palankesnių importo sąlygų.
Anglis – prioritetas trumpuoju laikotarpiu
Lygiagrečiai Indija ambicingai didina anglies sektoriaus planus, nes anglis tebėra kertinė elektros gamybos atrama. Augantis elektros poreikis siejamas su urbanizacija, pramonės plėtra, didėjančiu vėsinimo naudojimu ir sparčiai augančiais duomenų centrų pajėgumais.
Valdžios planuose – didinti anglies gavybą iki maždaug 1,15 mlrd. tonų 2025–2026 finansiniais metais ir iki 1,5 mlrd. tonų iki 2030 metų. Dalis naujų projektų koncentruojasi tokiose valstijose kaip Jharkhand ir Odisha, kur yra dideli telkiniai ir išvystyta kasybos infrastruktūra.
Vis dėlto rinkoje stiprėja rizika, kad dalis investicijų gali tapti ekonomiškai abejotinos, jei atsinaujinančios energetikos, tinklų ir kaupimo technologijų plėtra paspartės. Privačiam kapitalui tai reiškia didesnę „įstrigusio turto“ tikimybę, kai projektai nebesugeneruoja planuotos grąžos.
Kritiniai mineralai ir perdirbimas
Trečias strategijos ramstis – kritinių mineralų politika, apimanti ne tik vietinę žvalgybą, bet ir užsienio aktyvų paiešką. Indijos planuose – didinti žaliavų, reikalingų baterijoms, elektronikai ir pramonei, prieinamumą, kartu stiprinant perdirbimą ir perdirbto metalo naudojimą.
Nacionalinė misija kritiniams ištekliams, numatyta iki 2030–2031 finansinių metų, apima finansavimą iš centrinio biudžeto ir valstybinių įmonių investicijas, taip pat tikslus plėsti žvalgybos projektus bei kurti atsargas. Praktikoje Indija siekia derinti vietinius projektus su tarptautinėmis partnerystėmis ir dalyvavimu telkiniuose užsienyje, kad tiekimo grandinės būtų labiau diversifikuotos.
Realybėje svarbiausias iššūkis išlieka atotrūkis tarp skelbiamų planų ir realių, iki gavybos stadijos ateinančių projektų. Dalis koncesijų suteikiamos ankstyvoje tyrimų stadijoje, todėl nuo licencijos iki veikiančios kasyklos kelias gali būti ilgas ir ne visada sėkmingas.
Indijos pasirinktas modelis rodo kryptį į stipresnį valstybės vaidmenį: valdžia perima dalį rizikos, centralizuoja taisykles ir skatina investicijas strateginėse žaliavose. Ši strategija gali didinti tiekimo saugumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio suderinamumo su klimato tikslais ir dėl to, ar visi šiandien planuojami projektai bus paklausūs jiems pradėjus veikti.