Tag: Naftos sektorius

  • Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Įtampa dėl NIS akcijų

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić pareiškė, kad derybos su Vengrijos energetikos grupe „MOL“ dėl su Rusija siejamos NIS akcijų paketo klausimo kol kas juda sunkiai. Pasak jo, optimizmo dėl susitarimo iki nustatyto termino lieka nedaug.

    Šis klausimas susijęs su bandymu rasti sprendimą dėl rusiško kapitalo dalies Serbijos naftos bendrovėje NIS, kuri yra strategiškai svarbi šalies degalų tiekimui ir naftos perdirbimui. Dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų rizikų tokio turto struktūros pokyčiai tampa ne tik komerciniu, bet ir politiniu sprendimu.

    Ką pasakė Vučić

    Vučić nurodė, kad iki gegužės 22 dienos tikimasi rasti aiškų sprendimą, tačiau derybų eiga jo netenkina. Tai signalas rinkai, kad sandoris gali užsitęsti arba būti peržiūrimas ieškant alternatyvių scenarijų.

    „Derybos nevyksta gerai. Paliekame galimybę rasti tinkamą sprendimą, bet nesu optimistas“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) įvertins Serbijos situaciją ir šalis nebus baudžiama. Vučić akcentavo, kad Serbija, jo vertinimu, nėra atsakinga už susiklosčiusią padėtį.

    Kodėl svarbus gegužės 22 dienos terminas

    Praktikoje tokie terminai dažniausiai reiškia, kad iki jų turi būti pateiktas planas, kaip bus sumažinta arba pašalinta sankcijų rizika, susijusi su Rusijos kapitalu. Energetikos sektoriuje tai ypač jautru, nes bet kokie apribojimai gali paveikti tiekimo grandines, finansavimą ir atsiskaitymus.

    Jei sprendimas nebus pasiektas laiku, Serbija gali susidurti su papildomomis politinėmis ir ekonominėmis įtampomis, įskaitant didesnį neapibrėžtumą dėl degalų rinkos ir investicinės aplinkos. Tuo pat metu derybų rezultatas svarbus ir regionui, nes NIS vaidmuo Balkanų energetikos grandinėje yra reikšmingas.

  • Lenkija planuoja 75 proc. mokestį naftos sektoriaus viršpelniui: „Orlen“ įvardijamas tarp taikinių

    Lenkijos Vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl mokesčio nuo viršpelnių, susijusių su kai kurių skystųjų degalų gamyba ir prekyba. Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose nurodytą grafiką, dokumentą siekiama parengti taip, kad jis galėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

    Už projektą atsakinga Lenkijos finansų ministerija, o Vyriausybės planuojamas sprendimo priėmimo terminas siejamas su 2026 metų antruoju ketvirčiu. Tikslas įvardijamas aiškiai: dalį virš įprastų rinkos sąlygų gautų naftos sektoriaus pajamų nukreipti į valstybės finansuojamas apsaugos priemones.

    Su kuo siejamas naujas mokestis

    Teisėkūros planuose mokestis siejamas su nuo kovo pabaigos taikomu paketu Ceny Paliwa Niżej (CPN), kuriuo numatytos mažesnės kai kurių mokesčių normos ir kasdien skelbiamos maksimalios mažmeninės degalų kainos. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios priemonės kainuoja biudžetui, todėl ieškoma papildomų pajamų šaltinių.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių sektoriaus uždarbių ir taip mažinti spaudimą viešiesiems finansams. Šis modelis pastaraisiais metais Europoje buvo svarstomas ir kitose šalyse, kai energetikos įmonių pelnai išaugdavo dėl išorinių sukrėtimų, o ne vien dėl veiklos efektyvumo.

    Kas būtų apmokestinama ir kaip skaičiuojama

    Pagal skelbiamas prielaidas mokestis būtų taikomas verslams, kurie gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja, laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Apmokestinimo bazė būtų pajamų perteklius, palyginti su 2025 metų pardavimo marža, padidinta 20 proc.

    Kitaip tariant, 2025 metų vidutinė marža, pakelta 20 proc., taptų atskaitos tašku, o virš jos uždirbta dalis būtų laikoma viršpelnio komponentu. Dokumentuose pabrėžiama, kad taip esą saugoma „įprasta“ įmonių grąža ir neapmokestinamas standartinis veiklos augimas.

    75 proc. tarifas ir deklaravimas

    Numatomas mokesčio tarifas siektų 75 proc. nuo apskaičiuotos bazės. Finansų ministerija teigia, kad tarifas atspindi netikėtų naudų mastą, tačiau kartu palieka dalį lėšų įmonėms.

    Surinkimo mechanizmas būtų paremtas savarankišku apskaičiavimu: planuojamos mėnesinės įmokos ir metinis perskaičiavimas pateikiant specialią deklaraciją. Tokia schema, kaip argumentuojama, leistų biudžetą pildyti nuosekliai ir kartu ribotų administracinę naštą.

    Lenkijos finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turėtų kompensuoti dalį biudžeto pajamų netekčių, atsirandančių dėl CPN paketo. Finansų ministras Andrzej Domański yra viešai minėjęs, kad planuojamos įplaukos galėtų viršyti 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, o tarp įmonių, kurios galėtų patekti į taikymo lauką, įvardijamas Orlen.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus pelnų ir finansuoti apsaugos priemones, kurios šiuo metu slegia biudžetą“, – teigiama Vyriausybės teisėkūros planuose cituojamoje argumentacijoje.