CP v2

Tag: Naftos telkiniai

  • Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Austrijos energetikos grupė „OMV“ kartu su Libijos National Oil Corporation pranešė apie komerciškai perspektyvų Essar naftos telkinį Syrtos baseine. Įmonės pabrėžia, kad svarbus ne tik pats radinys, bet ir tai, jog telkinio įsisavinimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas.

    Preliminariai skaičiuojama, kad iš telkinio gali būti išgaunama iki 45 mln. barelių naftos. Pilnai išvysčius gavybą, planuojama pasiekti apie 6 000 barelių per dieną pajėgumą, o projekto vystymą kuruos Zueitina Oil Company, priklausanti NOC grupei.

    Naujų telkinių atveju atradimas paprastai tėra pradžia, nes dar reikia įrengti infrastruktūrą, sujungti gręžinius su transportavimo sistema ir stabiliai paleisti gavybą. Essar pranašumas tas, kad telkinys yra netoli jau veikiančių gavybos ir perdirbimo objektų, todėl darbai gali vykti greičiau ir kainuoti mažiau.

    „OMV“ turi 12 proc. dalį C103 licencijos teritorijoje, o atradimas siejamas su kompanijos sugrįžimu į žvalgybą Libijoje. Įmonė veiklą atnaujino 2024 metų pabaigoje po daugiau nei dešimtmečio pertraukos, nors šalyje istoriniškai dirbo apie penkis dešimtmečius.

    Planuojami 6 000 barelių per dieną pasauliniu mastu yra nedidelis kiekis, nes 2024 metais pasaulio naftos vartojimas viršijo 100 mln. barelių per dieną. Vis dėlto regioniniu mastu tokie projektai svarbūs, nes stiprina tiekimo lankstumą ir gali tapti reikšmingi kainų svyravimų bei logistikos sutrikimų laikotarpiais.

    Libijos nafta Europą pasiekia tanklaiviais per Viduržemio jūrą, todėl logistinis maršrutas dažnai būna trumpesnis nei dalies Artimųjų Rytų tiekėjų. Pastaraisiais metais jūrinių maršrutų saugumas tapo ypač jautrus, o bet kokie trikdžiai strategiškai svarbiose arterijose greitai atsispindi pasaulinėse kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad 2025 metais per Hormūzo sąsiaurį vidutiniškai buvo gabenama apie 20 mln. barelių naftos ir naftos produktų per dieną, tai sudaro maždaug penktadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos. Nors didelė dalis šių srautų nukreipiama į Aziją, įtampos taške poveikis persiduoda visam rinkos kainodaros mechanizmui, įskaitant Europą.

  • Prie Amazonės žiočių aptiko milžiniškus naftos klodus: „Petrobras“ viltys ir audra dėl gamtos

    Prie Amazonės žiočių aptiko milžiniškus naftos klodus: „Petrobras“ viltys ir audra dėl gamtos

    Brazilijos valstybinė naftos bendrovė „Petrobras“ pranešė netoli Amazonės žiočių aptikusi naftos telkinių, kurie gali tapti vienu reikšmingiausių šalies energetinių atradimų pastaraisiais metais. Radinys yra maždaug 180 kilometrų nuo Amapos valstijos krantų, vadinamajame Ekvatoriniame pakraštyje Atlanto vandenyne.

    Ši teritorija pastaruoju metu laikoma viena perspektyviausių naujų paieškų zonų regione, tačiau kartu yra ir viena jautriausių. Dėl planų plėsti gręžinius čia jau anksčiau kilo aštrūs ginčai su aplinkosaugininkais ir vietos bendruomenėmis, ypač pabrėžiant rizikas ekosistemoms bei pakrančių gyventojams.

    Preliminarūs vertinimai rodo, kad platesnis Ekvatorinis pakraštys teoriškai galėtų slėpti apie 10 milijardų barelių naftos, tačiau konkretaus naujai aptikto telkinio dydis dar nėra įvardytas. Tokiose stadijose įprastai reikia papildomų gręžinių, geologinių tyrimų ir komercinio pagrįstumo skaičiavimų, kol galima kalbėti apie realias atsargas ir gavybos planą.

    Viešojoje erdvėje skambėję vertės skaičiavimai, perskaičiavus į eurus, siekia apie 660 milijardų eurų už viso regiono potencialą, tačiau tai nėra garantuotos pajamos. Galutinę ekonominę naudą lemia naftos kainos, gavybos sąnaudos, infrastruktūra, mokesčių režimas ir tai, ar projektai gaus visus reikalingus leidimus.

    Atradimas, kuris kursto politinę įtampą

    Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva atradimą pristatė kaip galimą impulsą šalies ateičiai ir teigė, kad šiaurinės šalies dalies ištekliai gali būti svarbūs tiek valstybei, tiek „Petrobras“. Valdžia akcentuoja, kad didesnės biudžeto įplaukos galėtų finansuoti socialines programas ir viešąsias investicijas.

    „Tai gali būti kelias į šalies ateitį, jei išteklius bus naudojamas atsakingai“, – sakė Luizas Inacio Lula da Silva.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į akivaizdų prieštaravimą: Brazilija viešai deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti klimato politiką, bet tuo pat metu ieško naujų telkinių ir nori plėsti gavybą. Šis klausimas ypač jautrus tarptautiniame kontekste, kai daug valstybių griežtina emisijų mažinimo tikslus ir investuoja į atsinaujinančią energetiką.

    Aplinkos rizikos ir vietos bendruomenių pasipriešinimas

    Amazonės žiočių ir šiaurinės pakrantės zona pasižymi itin didele biologine įvairove, o bet kokia avarija jūroje galėtų turėti ilgalaikių pasekmių tiek vandens ekosistemoms, tiek žvejybai. Dėl to aplinkosauginės organizacijos ragina laikytis griežčiausių saugumo standartų ir kelia klausimą, ar tokie projektai apskritai turėtų būti vykdomi.

    Taip pat aštrėja ginčas su vietos ir čiabuvių bendruomenėmis, kurios teigia negavusios pakankamų konsultacijų dėl planuojamos veiklos. Šiose diskusijose svarbus tampa ne tik telkinio dydis, bet ir sprendimų priėmimo skaidrumas, poveikio aplinkai vertinimas bei tai, kaip būtų užtikrinamos kompensacijos ir apsaugos priemonės.

    „Petrobras“ pabrėžia, kad tai dar tik pradinis etapas ir bendrovė toliau vertins regiono galimybes. Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryptų į papildomus tyrimus ir leidimų procedūras, kurios ir parodys, ar atradimas virs realiu gavybos projektu, ar liks geopolitinių ir aplinkosauginių ginčų epicentre.

  • Baltijos jūroje prie Švinoujščės aptiktas didelis naftos ir dujų telkinys: kodėl kyla ginčai su ekologais?

    Ką atrado ir kur?

    Lenkijos Baltijos jūros dalyje, netoli Švinoujščės, koncesijos „Wolin East“ teritorijoje pernai paskelbta apie didelio naftos ir gamtinių dujų telkinio aptikimą. Skelbiama, kad radinyje gali būti apie 22 mln. tonų naftos ir maždaug 5 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Atradimas sulaukė dėmesio ne tik Lenkijoje, nes Baltijos jūra yra intensyviai naudojamas ir aplinkosaugos požiūriu jautrus regionas. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, iki realios gavybos paprastai dar laukia ilgas kelias: papildomi žvalgybos darbai, poveikio aplinkai vertinimai, leidimai ir investiciniai sprendimai.

    Kas vykdo projektą?

    Apie telkinį pranešta po Kanados bendrovės „Central European Petroleum“ darbų, o įmonė siejama su Norvegijos investuotojais. Būtent koncesiją turinti bendrovė paprastai įgyja teisę organizuoti tolimesnius tyrimus ir, gavusi visus leidimus, planuoti gavybą.

    Tokie projektai Baltijos regione dažnai vertinami per dvi prizmes: energetinio saugumo ir klimato politikos. Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje stiprėja kryptis mažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau dalis valstybių siekia užsitikrinti kuo stabilesnius tiekimus pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl kyla pasipriešinimas?

    Vokietijos aplinkosauginės organizacijos, tarp jų BUND, viešai reiškia nepritarimą galimai gavybai ir telkia koaliciją, siekiančią procesą sustabdyti. Skelbiama, kad po peticija jau surinkta apie 88 000 parašų iš šalių, esančių prie Baltijos jūros.

    Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planuojami darbai galėtų paveikti vertingas jūrines buveines, o rizikos apimtų povandeninį triukšmą, taršą ir galimų išsiliejimų grėsmę. Taip pat pabrėžiama, kad netoli nuo numatomų darbų zonos yra saugomų jūrinių teritorijų.

    „Tai ypač jautri Baltijos jūros ekosistemos dalis, kuri ir taip patiria didelę taršos bei žmogaus veiklos įtaką“, – sakė viena iš BUND atstovių Corinna Cwielag.

    Kartu su BUND į koaliciją įsitraukė ir kitos organizacijos, tarp jų DUH, WWF bei pilietinė iniciatyva „Lebensraum Vorpommern“. Tokios koalicijos dažnai siekia, kad projektai būtų išsamiai įvertinti Europos Komisijos lygmeniu, ypač jei, jų teigimu, gali būti paliesti tarptautiniai vandenys ar regioninės ekosistemos.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Net ir paskelbus apie telkinio aptikimą, gavybos pradžia paprastai užtrunka kelerius ar net daugiau metų, nes reikia patvirtinti išteklių dydį, parengti techninius sprendimus ir užsitikrinti finansavimą. Paraleliai vyksta derinimai su priežiūros institucijomis ir poveikio aplinkai vertinimai, kurie Baltijos jūroje paprastai yra itin griežti.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kaip bus įvertintos aplinkosauginės rizikos, kokios sąlygos būtų taikomos projektui ir kaip jis derėtų su Europos Sąjungos klimato tikslais. Dėl to šis telkinys gali tapti ne tik energetikos, bet ir politinių bei teisinių diskusijų objektu visame regione.