Tag: Nagų kramtymas

  • Nepastebite, kaip žalojate nagus: manikiūro meistrė įvardijo 5 klaidas, kurios kainuoja grožį

    Daugelis nagų problemų prasideda ne nuo ligų ar genetikos, o nuo kasdienių įpročių. Manikiūro meistrė Julie Russell atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai net nepastebi, kaip nuolat kartojami veiksmai silpnina nago plokštelę ir pažeidžia odą aplink.

    Pasak specialistės, nagų kramtymas nėra tik nervingas įprotis. Jį paprastai lydi pažeistos odelės, šerpetojimas ir smulkūs įtrūkimai aplink pirštų galiukus, o tai didina dirginimo ir infekcijų riziką.

    Kodėl nagų kramtymas pavojingas?

    Nuolat kartojama mikrotrauma ilgainiui susilpnina augantį nagą, todėl jis gali tapti nelygus, plonesnis ar labiau lūžinėti. Aplink esanti oda neretai sukietėja, o tai dar labiau apsunkina sveiko nago ataugimą.

    „Kuo dažniau traumuoji odą ir nagą, tuo ilgiau užtrunka atkurti tvarkingą formą ir natūralų tvirtumą“, – sakė Julie Russell.

    Norint atsikratyti įpročio, ji pataria laikyti nagus trumpai nukirptus, kasdien drėkinti odą aplink nagus ir ieškoti alternatyvaus būdo nusiraminti. Kai rankos automatiškai kyla prie burnos, veiksmą verta pakeisti kitu, pavyzdžiui, suspausti kumštį ar laikyti rašiklį.

    Nagų sluoksniavimasis ir danga

    Kita dažna bėda yra nagų sluoksniavimasis, kurį provokuoja per intensyvus dildžiavimas, netinkamas gelinių ar akrilinių dangų nuėmimas ir dažnas kontaktas su vandeniu. Prie to prisideda ir agresyvios buitinės valymo priemonės, kurios sausina nago plokštelę.

    Pažeisto nago atkurti neįmanoma, todėl pagrindinis tikslas yra jį apsaugoti, kol ataugs sveika dalis. Specialistė rekomenduoja naudoti bent jau stiprinamąją bazę net ir tada, kai norisi natūralių nagų be spalvos.

    Odelės ir dildės: dažniausios klaidos

    Vienas didžiausių mitų manikiūre, anot meistrės, yra įsitikinimas, kad odelę būtina visiškai pašalinti. Nuolat kerpant gyvą odą, zona gali parausti, tapti jautri ir labiau pažeidžiama dirginimui.

    Vietoje to siūloma odelę švelniai atstumti ir pašalinti tik negyvą odą. Taip nagai atrodo švariai, bet nepraranda natūralios apsauginės funkcijos.

    Ne mažiau žalingas ir per stiprus šonų dildžiavimas. Nago šonai veikia kaip atrama, o pernelyg juos suploninus nagas tampa mažiau stabilus, atsiranda mikrotraumų ir didėja rizika, kad plokštelė pradės atsiskirti nuo nago guolio.

    Tokiais atvejais gali vystytis onicholizė, kai atsiskyrimas iš pradžių prasideda mažame plote, o vėliau plečiasi. Be to, per giliai nudildžius šonus gali padidėti įaugusio nago tikimybė, kuri dažnai pasireiškia skausmu ir uždegimu.

    Meistrė taip pat ragina nagų nenaudoti kaip įrankio atidarant pakuotes ar krapštant lipdukus, nes tai skatina skilinėjimą. Kasdienėje rutinoje svarbu nepamiršti drėkinimo, o dirbant su chemija ar ilgai kontaktuojant su vandeniu verta saugoti rankas pirštinėmis.

  • Netikėta priežastis, dėl kurios veidas atrodo senesnis: odontologas įspėja dėl įpročio

    Rūkymas, alkoholis ar ilgas buvimas saulėje be apsaugos dažnai įvardijami kaip veiksniai, spartinantys senėjimo požymius. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį ir į mažiau akivaizdų įprotį, kuris gali vizualiai pridėti metų, nors tiesiogiai odos ir neveikia.

    Kalbama apie nagų kramtymą. Odontologai aiškina, kad žmonės pirmiausia pastebi šypseną, o dantų būklė daro didelę įtaką tam, kaip jaunas ar pavargęs atrodo veidas.

    Nuolatinis mechaninis spaudimas kandant nagus gali pažeisti priekinius dantis ir ilgainiui nudyla emalis. Dėl to dantys gali tapti trumpesni, nelygesni, jautresni, o tarp jų gali atsirasti tarpeliai, kurie keičia šypsenos estetiką ir veido proporcijas.

    „Nagų kramtymas tikrai gali paspartinti emalio dėvėjimąsi, todėl šypsena gali atrodyti senesnė, nei žmogus yra iš tiesų“, – teigia odontologas Tony Tonge.

    Specialistai pabrėžia, kad emalio plonėjimas didina ir dantų spalvos pokyčių tikimybę, nes tamsesni vidiniai audiniai tampa labiau matomi. Tokie pokyčiai dažnai siejami su vyresniu amžiumi, todėl net ir jauno žmogaus veidas gali atrodyti brandesnis.

    Nagų kramtymas neretai siejamas su stresu ar nerimu, o dalis žmonių šį veiksmą atlieka automatiškai net to nepastebėdami. Medicinoje šis įprotis vadinamas onichofagija, o jo kontrolė dažniausiai prasideda nuo streso valdymo ir sąmoningo elgesio keitimo.

    Be estetikos, gydytojai įspėja ir apie kitas rizikas. Kramtant nagus į burną gali patekti ant pirštų ir po nagais esančios bakterijos, todėl didėja virškinamojo trakto infekcijų ir kitų susirgimų rizika, o taip pat gali būti pažeidžiama nago plokštelė ir aplinkinė oda.