CP v2

Tag: Naminiai paukščiai

  • Keistas triukas vištidėje: pakabinta kojinė su soda gali sumažinti smarvę, bet yra viena sąlyga

    Keistas triukas vištidėje: pakabinta kojinė su soda gali sumažinti smarvę, bet yra viena sąlyga

    Pakabinta kojinė, pripildyta valgomosios sodos, vištidėje gali atrodyti kaip keistenybė, tačiau šis buities triukas turi praktinį tikslą. Soda sugeria dalį kvapų, todėl gali padėti sumažinti nemalonų tvankų kvapą patalpoje. Vis dėlto vien šios priemonės nepakanka, jei vištidėje nesutvarkytos pagrindinės problemos.

    Stiprus kvapas dažniausiai atsiranda tada, kai šiltoje ir drėgnoje aplinkoje ima skaidytis išmatos ir išsiskiria amoniakas. Amoniakas yra aitraus kvapo dujos, kurios gali dirginti žmonių ir paukščių kvėpavimo takus, o nuolatinė koncentracija rodo prastas laikymo sąlygas. Drėgmę dažnai didina pratekantis stogas, išsiliejęs vanduo prie girdyklų ar nuolat šlapias paklotas.

    Sodą vištidėje verta naudoti tik kaip papildomą kvapų sugėriklį, o ne kaip būdą užmaskuoti problemą. Paprasčiausia priemonė paruošiama iš švarios, visiškai sausos, geriausia medvilninės kojinės. Į ją įberiama maždaug 4–6 valgomieji šaukštai sodos ir viršus tvirtai užrišamas, kad milteliai neišbyrėtų.

    Kojinę reikėtų kabinti aukščiau, sausoje vietoje, atokiau nuo lesyklų ir girdyklų, kad paukščiai jos nepasiektų. Audinys praleidžia orą, todėl soda gali „dirbti“, tačiau svarbu, kad ji nesudrėktų. Didesnėje vištidėje galima pakabinti kelias tokias kojines skirtingose vietose, jei jos netrukdo kasdieniam valymui.

    Sodą būtina reguliariai keisti, nes sudrėkusi ir sukietėjusi ji kvapų sugeria gerokai prasčiau. Praktikoje tai dažnai daroma maždaug kartą per mėnesį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo drėgmės ir vištidės ventiliacijos. Jei milteliai greitai sušlampa ar sukimba į gumulus, tai signalas, kad patalpoje per daug drėgna ir pirmiausia reikia spręsti priežastį.

    Geriausią efektą duoda ne soda, o nuoseklūs higienos ir mikroklimato sprendimai. Reguliarus išmatų šalinimas iš po laktų, sausas ir gerai sugeriantis paklotas, greitai sutvarkyti pratekėjimai bei tinkama oro apykaita sumažina amoniako susidarymą. Tik sutvarkius šias sąlygas, kojinė su soda tampa prasmingu, bet vis tiek pagalbiniu žingsniu.

  • Pavasarį perkant vištas ir ančiukus – VMVT įspėja: kur dažniausiai parsivežamos pavojingos ligos

    Pavasarį perkant vištas ir ančiukus – VMVT įspėja: kur dažniausiai parsivežamos pavojingos ligos

    Didžiausios rizikos metas paukščių laikytojams

    Artėjant pavasariui, kai suaktyvėja prekyba viščiukais, ančiukais ir kitais naminiais paukščiais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina pirkėjus neskubėti ir įvertinti rizikas. Šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: intensyvi laukinių paukščių migracija ir išaugęs naminių paukščių judėjimas tarp ūkių, turgaviečių bei smulkių augintojų.

    VMVT atkreipia dėmesį, kad būtent pavasarį išauga grėsmė į pulką įsinešti ypač greitai plintančias paukščių ligas. Tarp jų minima sezoninė aukšto patogeniškumo paukščių gripo rizika, taip pat Lietuvoje fiksuojama ir ištisus metus galinti plisti Niukaslo liga.

    „Prasidedantis paukščių migracijos ir pavasario prekybos sezonas yra didžiausios rizikos metas, kai bandymas sutaupyti gali brangiai kainuoti visam ūkiui. Augintojai privalo suprasti, kad pirkdami paukščius iš neatsakingų prekeivių jie į savo kiemą gali parsivežti ne tik naujus gyvūnus, bet ir žaibiškai plintančią ligą“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus patarėja Kristina Stakytė.

    Kaip saugiai įsigyti paukščius

    VMVT rekomenduoja paukščius įsigyti tik iš registruotų, patikrintų laikytojų ar ūkių, kurie gali pateikti kilmę ir įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pirkėjas turi teisę paprašyti kvito, sąskaitos faktūros ar kito mokėjimą pagrindžiančio dokumento, o kartu ir informacijos, iš kur atvežti paukščiai.

    Taip pat pabrėžiama, kad prekyba naminiais paukščiais turi vykti tik teisėtose vietose, suderintose su savivaldybe, pavyzdžiui, turgavietėse. Nelegali prekyba iš automobilių, kiemuose ar socialiniuose tinkluose, kai nepateikiama kilmės informacija, laikoma viena dažniausių priežasčių, kodėl ligos patenka į smulkius ūkius.

    Siekiant mažinti Niukaslo ligos riziką, VMVT pataria rinktis jau vakcinuotus paukščius. Jei įsigyti paukščiai nevakcinuoti, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su privačiu veterinarijos gydytoju dėl vakcinavimo, ypač jei laikomas didesnis pulkas arba paukščiai laikomi arčiau kitų ūkių.

    Biosauga: ką būtina padaryti savo kieme

    VMVT primena, kad net ir sveikai atrodantys paukščiai gali būti infekcijų nešiotojai, todėl svarbiausia tampa kasdienė biosauga. Pirmiausia rekomenduojama paukščius laikyti uždarytus pastatuose arba išleisti tik į aptvertas aikšteles, kad jie neturėtų kontakto su laukiniais vandens paukščiais.

    Didelę reikšmę turi pašarų ir vandens apsauga. Lesalas, pakratai ir girdymas turi būti organizuojami taip, kad prie jų neprieitų laukiniai paukščiai, o vandeniui girdyti nenaudojamas vanduo iš atvirų telkinių, kuriuose lankosi laukiniai paukščiai.

    Taip pat rekomenduojama turėti atskirą avalynę ir drabužius darbui paukštidėje, riboti pašalinių asmenų patekimą į laikymo patalpas ir vengti kontaktų tarp skirtingų paukščių laikymo vietų. Naujai įsigytus paukščius patariama kurį laiką laikyti atskirai nuo pagrindinio pulko ir stebėti jų būklę.

    VMVT akcentuoja, kad paukščių gripas ir Niukaslo liga ūkiams sukelia itin didelius nuostolius: židiniuose dažnai žūsta visas pulkas, o kiaušiniai, lesalai ir kita produkcija gali būti privalomai sunaikinami. Be tiesioginių praradimų, ligos protrūkiai gali lemti ir papildomas prekybos ar judėjimo ribojimo priemones.

    Pastebėjus apatiją, suprastėjusį apetitą, kiaušinių dėslumo sumažėjimą, kvėpavimo sutrikimus ar staigų gaišimą, VMVT ragina nedelsti ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Pranešti galima telefonu 1879 arba užpildant VMVT pateikiamą pranešimo formą.