Japonijos mokslininkai pastebėjo netikėtą tendenciją: kačių ir jų šeimininkų organizmuose gali būti susijęs oksitocino lygis. Tai hormonas, dažnai siejamas su socialiniu ryšiu ir artumu, o rezultatai rodo, kad namuose gyvenančių porų rodikliai gali būti panašesni, nei manyta.
Tyrėjai taip pat analizavo kortizolį, kuris susijęs su organizmo reakcija į stresą ir energijos reguliavimu. Nors hormonai patys savaime nėra tiesioginis laimės ar įtampos matas, jų deriniai gali padėti geriau suprasti, kas vyksta žmogaus ir augintinio santykyje.
Kas buvo tiriama
Tyrimas atliktas su 19 šeimininkų ir 29 naminėmis katėmis, tačiau galutinei hormonų analizei pavyko panaudoti 17 žmonių ir 24 kačių duomenis. Oksitocino ir kortizolio koncentracijos buvo vertintos pagal šlapimo mėginius, o kiekvienam individui skaičiuotas kelių mėginių vidurkis.
Kartu šeimininkai pildė klausimyną apie emocinę savijautą per pastarąsias savaites. Be to, ant kačių antkaklių pritvirtinti nedideli „Bluetooth“ švyturėliai leido apytiksliai įvertinti, kaip arti katė ir žmogus būna namuose.
Pagrindinis radinys apie oksitociną
Rezultatai parodė, kad šeimininkai, kurių oksitocino lygis buvo aukštesnis, dažniau augino kates su aukštesniu oksitocino lygiu. Dar viena svarbi sąsaja: didesnis kačių oksitocinas buvo siejamas su mažesniu neigiamų emocijų fonu šeimininkų atsakymuose ir mažesniu jų kortizolio lygiu.
Vis dėlto, kai tyrėjai sugrupavo duomenis pagal namų ūkius, kad sumažintų kelių kačių vienoje šeimoje įtaką, statistiškai tvirčiau išliko ryšiai su mažesniu nerimu ir mažesniu sutrikimo jausmu. Tai leidžia manyti, kad dalis pradinių sąsajų gali būti jautrios imties dydžiui.
Ką tai reiškia ir ko dar nežinome
Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys nereiškia priežasties. Neaišku, ar katės iš tiesų mažina šeimininkų stresą, ar tiesiog geriau besijaučiantys žmonės dažniau ir šilčiau bendrauja su augintiniais, o tai gali atsispindėti hormonų rodikliuose.
„Manau, kad taip gali būti todėl, jog oksitocinas kyla ir šeimininkui, ir katei per glostymo bei buvimo glostomam sąveiką, o ši sąveika padeda formuoti jų ryšį“, – sakė Kioto universiteto tyrėja Saho Takagi.
Tyrėjų naudoti „Bluetooth“ įrenginiai parodė atstumą, bet nepasakė, kas tiksliai vyko susitikimo metu. Katė, mieganti šalia, ir katė, kuri tuo metu aktyviai glostoma, gali atrodyti vienodai artimos, todėl dar reikia tyrimų, kurie vertintų konkrečius elgesio scenarijus.
Kortizolio atveju aiškaus tarpusavio ryšio tarp kačių ir šeimininkų nerasta. Viena iš priežasčių gali būti skirtingas mėginių paėmimo laikas: žmonių šlapimo mėginiai rinkti ryte, o kačių, kai tik pavykdavo, o kortizolio svyravimai per parą gali būti reikšmingi.
Autoriai pabrėžia ir ribotumus: tyrimas nedidelis, dauguma dalyvių buvo moterys, o mėnesio stebėjimas neleidžia tvirtai spręsti apie ilgalaikį poveikį. Siekiant kalbėti apie hormonų sinchroniškumą, reikėtų matuoti rodiklius daug kartų ir stebėti, ar jų pokyčiai laike sutampa.
Tyrimas publikuotas žurnale „iScience“. Ankstesni darbai su katėmis taip pat rodė, kad saugesnis prisirišimas ir laisva sąveika su šeimininku gali būti susiję su didesniu oksitocino lygiu, tačiau mokslininkai sutaria, kad šioje srityje dar trūksta didesnių, iš anksto suplanuotų ir pakartojamų tyrimų.