Kodėl Wi-Fi nusilpsta už sienos?
Wi-Fi signalas bute ar name sklinda ne „tuščioje erdvėje“: jį slopina sienos, perdangos ir net didesni baldai. Kuo daugiau kliūčių tarp maršrutizatoriaus ir telefono ar kompiuterio, tuo dažniau kitame kambaryje vietoj pilno ryšio lieka vos viena padala.
Svarbu ne tik atstumas, bet ir tai, iš ko pastatas pastatytas. Skirtingos medžiagos skirtingai sugeria arba atspindi radijo bangas, todėl vienuose namuose užtenka vieno taško, o kituose ryšys „užstringa“ vos už kelių metrų.
Medžiagos, kurios „suvalgo“ ryšį
Mažiau problemų paprastai kelia lengvos pertvaros, medis ar įprastas stiklas, tačiau tankios statybinės medžiagos signalą silpnina gerokai labiau. Ypač sudėtinga Wi-Fi sklisti per betoną, plytas ir metalą, nes šios medžiagos smarkiau slopina bangas.
Vienas iš blogiausių scenarijų yra gelžbetonis: ne tik masyvi betono perdanga, bet ir viduje esanti plieninė armatūra gali tapti rimta kliūtimi. Tokiu atveju vieno maršrutizatoriaus dažnai neužtenka, kad stabilus ryšys pasiektų visą aukštą ar tolimesnius kambarius.
Plytinės ar storos laikančios sienos taip pat pastebimai mažina ryšio greitį ir stabilumą. Praktikoje tai reiškia, kad kiekviena papildoma siena tarp jūsų ir maršrutizatoriaus didina tikimybę, jog ryšys taps lėtas arba nestabilus.
Ne tik sienos: netikėtos kliūtys namuose
Signalą silpnina ne vien konstrukcijos: problema gali būti ir tai, kad maršrutizatorius „apsuptas“ daiktų, kurie trukdo bangoms sklisti. Ypač nepalankios didelės metalinės plokštumos, pavyzdžiui, šaldytuvas, metalinė spinta ar masyvios metalinės durys netoli įrenginio.
Nustebinti gali veidrodžiai: jų galinėje dalyje dažnai būna metalinių sluoksnių, kurie gali atspindėti signalą ir keisti jo sklidimą. Panašiai veikia ir dideli, tankiai užpildyti baldai, pavyzdžiui, knygų lentynos ar spintos su drabužiais, jei jos stovi tiesiai tarp maršrutizatoriaus ir įrenginio.
Dar viena dažnai pamirštama kliūtis yra vanduo. Akvariumas ar didelis vandens kiekis kambaryje gali ryškiai slopinti Wi-Fi, todėl už tokios „vandens sienos“ ryšys neretai suprastėja labiau, nei tikimasi.
Prastas sprendimas yra maršrutizatorių laikyti ant grindų kampe, už televizoriaus ar uždaroje spintelėje. Net jei spintelė medinė, papildoma kliūtis signalui nepadeda, o šalia esantys metaliniai elementai situaciją gali dar labiau pabloginti.
Didelę reikšmę turi ir dažnių juosta: 5 GHz ryšys paprastai suteikia didesnį greitį, bet prasčiau „praeina“ per sienas ir didesnį atstumą nei 2,4 GHz. Todėl kitame kambaryje lėtesnis 2,4 GHz kartais gali būti stabilesnis už 5 GHz.
Prie ryšio problemų prisideda ir trukdžiai: 2,4 GHz juostoje dažniau „susigrūda“ įvairūs buitiniai įrenginiai. Dėl to kartais ryšys ima strigti net ir esant neblogam signalui, ypač daugiabutyje, kur daug kaimynų tinklų.
„Jei ryšys staiga krenta už konkrečios sienos, labiausiai tikėtina, kad būtent ji ir yra didžiausia kliūtis“, – sako belaidžių tinklų specialistai.
Prieš perkant naują įrangą verta atlikti paprastą testą: telefone ar kompiuteryje palyginti ryšį skirtinguose kambariuose ir kelioms minutėms perkelti maršrutizatorių aukščiau ar arčiau būsto centro. Jei po kelių metrų perkėlimo ryšys akivaizdžiai pagerėja, problema greičiausiai yra vieta, o ne maršrutizatoriaus galia.
Jei namai dideli, o tarp kambarių yra kelios gelžbetonio perdangos ar storos sienos, dažnai racionalesnis sprendimas yra papildomas prieigos taškas arba mesh sistema. Tokį įrenginį svarbu statyti ne ten, kur signalas jau „miršta“, o ten, kur jis dar stabilus, kad ryšys būtų perduodamas kokybiškai.
