CP v2

Tag: Namų ūkiai

  • Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Europos Sąjungos namų ūkių biudžetai tebėra įtempti, o didžiausią spaudimą kelia būtinosios išlaidos. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad beveik pusė visų namų ūkių išlaidų tenka trims kategorijoms, be kurių kasdienybė tiesiog neįmanoma.

    Maistas, būstas su komunalinėmis paslaugomis ir transportas kartu sudaro apie 46 proc. visų ES namų ūkių vartojimo išlaidų. Tai reiškia, kad didelė dalis pajamų yra skiriama ne pasirinkimams, o baziniams poreikiams ir galimybei nuvykti į darbą.

    Sunkiausios biudžeto eilutės

    Didžiausia našta dažniausiai tenka būstui ir komunalinėms paslaugoms, nes šios išlaidos jautriai reaguoja į energijos kainų svyravimus. Eurostato infliacijos struktūroje energija išlieka viena nepastoviausių dedamųjų, todėl sąskaitos namų ūkiams gali kisti net ir tuomet, kai kitos kainos stabilėja.

    Maisto kainos po ankstesnių šuolių daug kur nusistovėjo aukštesniame lygyje, todėl pirkėjai vis dažniau ieško akcijų, renkasi pigesnius prekės ženklus ar keičia įpročius. Transporto išlaidos taip pat išlieka reikšmingos dėl degalų, viešojo transporto bilietų ir automobilio išlaikymo.

    Kur pinigai juda toliau

    Nors būtinosios išlaidos užima didžiausią biudžeto dalį, Eurostatas fiksuoja ir kitą tendenciją: dalis vartotojų ne tiek nustoja leisti, kiek perplanuoja, kam skiria laisvesnes lėšas. Tarp 2025 metų sausio ir 2026 metų sausio didžiausias išlaidų dalies augimas buvo matomas poilsio, sporto ir kultūros kategorijoje.

    Pagal Eurostato skaičiavimus, šios kategorijos dalis ūgtelėjo 1,2 procentinio punkto. Restoranų ir apgyvendinimo paslaugų dalis didėjo 0,3 procentinio punkto, o švietimui skiriama dalis augo 0,1 procentinio punkto, signalizuodama, kad net brangstant kasdienybei žmonės bando išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę.

    Išlaidos, kurias žmonės karpo

    Kad biudžetas „sueitų“, dalis namų ūkių labiau spaudžia kitas eilutes. Transporto išlaidų dalis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o informacijos ir ryšių paslaugų dalis krito 0,3 procentinio punkto, rodydama pastangas optimizuoti planus, prenumeratas ar ryšio paslaugų paketus.

    Ekonomistai pabrėžia, kad tokie pokyčiai ne visiems vienodai pasiekiami: mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai turi mažiau erdvės manevrui, kai auga būtinosios sąskaitos. Vis dėlto bendras vaizdas rodo labiau selektyvų vartojimą, kai taupoma „nematomose“ vietose, bet stengiamasi išsaugoti emocinę gerovę ir socialinį gyvenimą.

    Eurostato duomenys taip pat primena, kad būtent šios bazinės kategorijos dažniausiai labiausiai veikia bendrą infliacijos pojūtį, nes jas žmonės apmoka kas savaitę ar kas mėnesį. Kai beveik pusė biudžeto iš anksto „užrakinta“, kiekvienas papildomas euras tampa sprendimu, ką atidėti, o ką išlaikyti.

  • Daugiau nei 40 000 „Tauron“ klientų pakeitė elektros tarifą: kiek realiai galima sutaupyti per metus?

    Daugiau nei 40 000 namų ūkių Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios pasirinko daugiatarifes elektros kainodaros grupes, pranešė energetikos bendrovė „Tauron Polska Energia“. Tai maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o augimas siejamas su aktyvesniu vartotojų domėjimusi, kaip sumažinti sąskaitas nekeičiant tiekėjo.

    Daugiatarifiai planai veikia paprastai: elektra pigesnė tada, kai sistemoje paklausa mažesnė, ir brangesnė piko valandomis. Tokia schema skatina dalį vartojimo perkelti į naktį ar kitas pigesnes valandas, pavyzdžiui, skalbimą, indaplovių naudojimą ar elektromobilio įkrovimą.

    „Tinkamai parinkta tarifų grupė, net ir su nedideliais įpročių pokyčiais, gali realiai sumažinti sąskaitas iki 20 proc. per metus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos pirmininkas Mariusz Purat.

    Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, gausiausiai klientų grupei, sunaudojančiai iki 2 MWh elektros per metus, sutaupymas gali siekti apie 500 zlotų, tai yra maždaug 115 eurų. Reali nauda priklauso nuo to, kiek vartotojas gali perkelti suvartojimą į pigesnes valandas ir ar namuose yra daugiau energijos imlių įrenginių.

    „Tauron“ siūlo kelias populiarias daugiatarifes grupes, tarp jų G12, G12w ir G13. Pavyzdžiui, G12 taikomos dvi zonos, o mažesnė elektros ir jos paskirstymo kaina galioja aštuonias nakties valandas ir dvi valandas dieną, todėl svarbiausias klausimas vartotojui yra ne pats tarifas, o jo kasdienė vartojimo struktūra.

    Įmonė taip pat vykdo edukacinę kampaniją ir kviečia klientus pasitikrinti, koks planas jiems būtų palankiausias, naudojantis internetiniu energijos patarėju. „Tauron“ teigimu, šiuo įrankiu pasinaudota beveik 700 000 kartų, o tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas remiantis skaičiavimais, o ne bendrais įsitikinimais.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdinginė bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityse. Koncernas priskiriamas prie didžiausių Lenkijos energetikos įmonių, o grupę sudaro kelios dukterinės bendrovės, atsakingos už atskiras veiklas, įskaitant skirstymą ir klientų aptarnavimą.

  • CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    CBOS apklausa: rekordinė dalis lenkų savo finansus vertina gerai, bet nerimas dėl ateities išlieka

    Naujausia CBOS apklausa rodo, kad Lenkijoje užfiksuotas rekordinis gyventojų skaičius, teigiamai vertinančių savo namų ūkių finansinę padėtį. Tyrime 39 proc. respondentų nurodė, jog jiems gyventi sekasi gerai, o dalis, sakanti, kad pajamų pakanka daugeliui poreikių be ypatingo taupymo, pasiekė istoriškai aukščiausią lygį.

    CBOS duomenimis, 32 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pinigų užtenka daugeliui išlaidų be specialaus taupymo, o 7 proc. teigė gyvenantys labai gerai ir galintys sau leisti tam tikrą prabangą. Tokia struktūra leidžia daryti išvadą, kad po pandemijos ir aukštos infliacijos laikotarpio daliai visuomenės finansinis komfortas akivaizdžiai sustiprėjo.

    Kas vis dar jaučia spaudimą?

    Vis dėlto didžiausia grupė išlieka tie, kurie savo situaciją apibūdina kaip vidutinę. 49 proc. respondentų nurodė, kad kasdienėms reikmėms lėšų pakanka, tačiau didesniems pirkiniams tenka taupyti, todėl bendra gerėjimo tendencija ne visiems reiškia vienodą finansinę laisvę.

    Dar 11 proc. apklaustųjų sakė gyvenantys kukliai ir priversti labai taupiai tvarkyti kasdienį biudžetą, o 1 proc. nurodė, kad pinigų trūksta net baziniams poreikiams. Šie rodikliai pabrėžia, kad pajamų ir išlaidų įtampa visuomenėje išlieka, nors bendras fonas gerėja.

    Ramybė dėl rytojaus auga, bet ne visiems

    Apklausa rodo ir atsargų optimizmą vertinant ateitį. 34 proc. respondentų teigė visiškai ramūs dėl savo finansinės ateities, tai daugiau nei prieš metus, kai tokią poziciją deklaravo 30 proc. apklaustųjų.

    Tuo pat metu 23 proc. prisipažino jaučiantys baimę dėl skurdo, o 40 proc. sakė tiesiogiai skurdo nebijantys, tačiau realiai įsivertina, kad materialinė padėtis gali pablogėti. Šis derinys atskleidžia, kad geresni dabarties vertinimai dar nereiškia visiško pasitikėjimo ilgesniu laikotarpiu.

    Kam sekasi geriausiai?

    CBOS akcentuoja, kad geriausiai savo materialinę padėtį vertina jauni žmonės, didmiesčių gyventojai ir turintys aukštesnį išsilavinimą. Daugiau pozityvių vertinimų fiksuota ir tarp 3–4 asmenų namų ūkių, studentų bei vadovų ir specialistų.

    Prastesnės nuotaikos būdingesnės vyresniems gyventojams, ypač pensininkams, taip pat vieno asmens namų ūkiams, kai juos sudaro vyresni nei 55 metų žmonės. Tyrimo kontekste tai rodo ryškėjančią finansinio saugumo takoskyrą pagal amžių, namų ūkio dydį ir socialinę padėtį.

    Apklausa atlikta 2026 metų kovo 5–15 dienomis, taikant mišrią metodiką, o imtį sudarė 1 012 suaugusių Lenkijos gyventojų. CBOS nurodo, kad subjektyvūs finansinės padėties vertinimai nuo 2024 metų gerėja ir šių metų rezultatai pranoksta tiek priešpandeminį lygį, tiek pernai fiksuotą rekordą.