CP v2

Tag: Nanoplastikai

  • Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Naujas Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkų tyrimas rodo, kad verdant vandenį polipropileniniuose plastikiniuose virduliuose į gėrimą gali patekti itin didelis kiekis mikroplastikų ir nanoplastikų dalelių. Didžiausios koncentracijos fiksuotos pirmųjų virimų metu, kai nuo naujo virdulio vidinių sienelių atsiskiria daugiau smulkių fragmentų.

    Tyrėjai laboratorijoje išanalizavo vandenį iš aštuonių polipropileninių virdulių ir nustatė, kad per pirmą virimą į vandenį gali patekti beveik 12 mln. nanoplastikų dalelių viename mililitre. Tai reikštų maždaug 3 mlrd. dalelių viename įprastame arbatos puodelyje, dar neįskaičiuojant kitų galimų šaltinių, pavyzdžiui, kai kurių arbatžolių pakelių.

    Ką parodė pakartotiniai virimai?

    Eksperimentuose matyta, kad virduliui naudojantis ilgiau dalelių išsiskyrimas mažėja, tačiau visiškai neišnyksta. Po 10 virimų išsiskyrimas pastebimai krito, o apie 50-ą virimą rodikliai pasiekė labai žemą, bet vis dar aptinkamą lygį.

    Vis dėlto net ir po ilgesnio naudojimo tyrėjai fiksavo reikšmingus kiekius: apie 820 000 nanoplastikų dalelių mililitre po 150 virimų. Tai atitinka maždaug 205 mln. dalelių standartiniame puodelyje, priklausomai nuo jo tūrio.

    Kaip sumažinti riziką namuose?

    Mokslininkai nurodo du praktiškus būdus, kurie bandymuose siejosi su mažesniu dalelių kiekiu vandenyje. Pirmas, prieš pradedant ruošti gėrimus, kelis kartus užvirti vandenį naujame virdulyje ir jį išpilti, nes vien paprastas praskalavimas nebuvo toks veiksmingas.

    Antras veiksnys buvo vandens kietumas. Kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai, tyrėjų vertinimu, gali sudaryti nuosėdų sluoksnį ant virdulio sienelių, kuris tarsi sumažina plastiko dalelių atsiskyrimą verdant.

    „Vandens virinimas plastikiniuose virduliuose milijonams žmonių yra kasdienė rutina, o mūsų duomenys rodo, kad šis įprotis gali išlaisvinti smulkias plastiko daleles į vandenį, kurį vartojame kasdien“, – sakė Kvinslando universiteto chemikas Elvis Okoffo.

    „Nors dalelių koncentracija mažėja virdulį naudojant ilgiau, mūsų tyrimas rodo, kad išlieka nuolatinės, žemo lygio ekspozicijos rizika“, – sakė E. Okoffo.

    Kodėl mikroplastikai kelia klausimų?

    Mikroplastikai yra mažesnės nei 5 milimetrų plastiko dalelės, o nanoplastikai dar smulkesni ir gali būti matuojami milijoninėmis milimetro dalimis. Dėl itin mažo dydžio jie lengviau pasklinda aplinkoje ir sudėtingiau pašalinami iš vandens ar maisto grandinės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad galutinis poveikis žmogaus sveikatai dar aktyviai tiriamas, nes duomenys skirtinguose tyrimuose nevienodi, o metodikos sparčiai tobulėja. Vis dėlto tarptautinėje literatūroje mikroplastikai siejami su uždegiminėmis reakcijomis, galimu poveikiu kvėpavimo ir virškinimo sistemoms, o taip pat keliamos hipotezės dėl jų gebėjimo pernešti kitas medžiagas ar mikroorganizmus.

    Tyrimo autoriai ragina gamintojus ir reguliuotojus aiškiau informuoti vartotojus apie pirmųjų virimų svarbą ir galimą dalelių išsiskyrimą. Kitas žingsnis, pasak jų, yra platesnė skirtingų virdulių ir kitų virtuvės prietaisų analizė bei įvertinimas, kaip dalelių išsiskyrimą gali keisti gaminio amžius ir nusidėvėjimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „NPJ Emerging Contaminants“.

  • Microplastics and the brain: Researchers map possible links to Alzheimer’s and Parkinson’s

    Microplastics and the brain: Researchers map possible links to Alzheimer’s and Parkinson’s

    Microplastics, the tiny plastic fragments found in food, water and household dust, are under growing scrutiny as researchers examine how they may affect the brain. A new scientific review pulls together evidence suggesting these particles could contribute to processes seen in Alzheimer’s and Parkinson’s disease.

    Dementia affects more than 57 million people globally, and experts expect the burden of neurodegenerative disease to rise as populations age. That backdrop is sharpening interest in whether environmental exposures such as microplastics may worsen inflammation or accelerate neurological decline.

    Five mechanisms under scientific review

    The review, published in Molecular and Cellular Biochemistry by an international team including the University of Technology Sydney and Auburn University, outlines several biological routes of potential harm. It focuses on immune activation, oxidative stress, disruption of the blood-brain barrier, mitochondrial dysfunction and direct neuronal injury.

    Researchers argue that if microplastics weaken the blood-brain barrier, the brain may become more vulnerable to inflammatory molecules and immune responses that can damage delicate tissue. In parallel, they describe how oxidative stress could rise if reactive oxygen species increase while antioxidant defenses are depleted.

    Energy disruption and protein buildup concerns

    Another concern highlighted in the paper is mitochondrial interference, which could reduce cellular energy production and strain neurons that rely heavily on steady ATP supply. Over time, energy shortfalls may impair brain function and make nerve cells more susceptible to damage.

    The authors also discuss disease-specific hypotheses, including whether microplastics might promote protein changes associated with Alzheimer’s, such as beta-amyloid and tau accumulation. For Parkinson’s, they note a possible role in α-synuclein aggregation and stress on dopamine-producing neurons.

    What the evidence can and cannot show

    While the review raises plausible pathways, the researchers stress that confirming a direct causal link in humans will require further studies, including exposure measurement and long-term clinical follow-up. Much of the current understanding comes from laboratory and animal research, along with emerging evidence that microplastics can accumulate in organs.

    Even with uncertainties, scientists say practical exposure reduction may be reasonable while research catches up, particularly in everyday food and household contexts. The authors point to reducing reliance on plastic food containers and packaging, limiting plastic-related dust and fibers, and supporting policies that curb plastic pollution at its source.

    Ongoing work at the involved institutions is expected to further test how ingested or inhaled microplastics interact with cells and barriers in the body. Public health experts say clearer answers will depend on standardizing how microplastics are measured and comparing real-world doses across populations.