Niujorke „Sotheby’s“ aukcione už rekordinę 42,6 mln. eurų sumą parduotas retas dinozauro fosilijos skeletas, priskiriamas nanotiranozaurui – mažesniam garsiojo Tyrannosaurus rex giminaičiui. Aukciono namai skelbia, kad kaina gerokai viršijo išankstinį vertinimą, siekusį 4–7 mln. eurų.
Fosilija, praminta Jodi, buvo aptikta 2019 metais. Pirkėjo tapatybė neatskleidžiama, o varžytinės, vykusios telefonu ir internetu, truko apie 12 minučių.
Kas žinoma apie Jodi
„Sotheby’s“ teigimu, Jodi yra viena iš vos trijų žinomų tokio tipo skeletų. Skeletas siekia apie 2,9 metro aukščio ir beveik 6 metrų ilgio, o jo komplektiškumas vertinamas maždaug 70 proc.
Nanotiranozaurai, kaip nurodoma aukciono namų pateikiamame aprašyme, gyveno kartu su T. rex vėlyvosios kreidos laikotarpiu prieš maždaug 67 mln. metų. Šiam gyvūnui priskiriamos ilgesnės priekinės galūnės, stambesni nagai ir siauresni, labiau ašmenis primenantys dantys.
Privatus pardavimas kelia diskusijas
Didelės vertės fosilijų pardavimai privačiems pirkėjams nuolat kelia įtampą tarp kolekcionierių rinkos ir mokslo bendruomenės. Kritikai teigia, kad reikšmingi egzemplioriai turėtų atsidurti muziejuose ar tyrimų institucijose, kur būtų prieinami mokslininkams ir visuomenei.
„Reikšmingos fosilijos turėtų būti prieinamos tyrimams ir eksponuojamos viešai“, – sako mokslininkai, kritikuojantys privačius pardavimus.
Tuo metu aukciono namai pabrėžia teisėtą radinių kilmę ir profesionalų darbą. „Sotheby’s“ taip pat padėkojo fosilijų ieškotojų komandai, kurios veikla buvo pristatyta „Discovery Channel“ dokumentikos serijoje Dino Hunters 2020 metais.
Rinka brangsta, o rekordai artėja
„Sotheby’s“ nurodo, kad šis sandoris Jodi įrašo tarp brangiausiai kada nors parduotų dinozaurų fosilijų. Šią vasarą, aukciono namų duomenimis, T. rex fosilija Gus buvo parduota už 44 mln. eurų ir tapo rekordu.
Ekspertai pastebi, kad aukcionuose brangsta ne tik dinozaurų skeletai, bet ir kiti išskirtiniai gamtos istorijos objektai, o kainas kelia ribota pasiūla bei kolekcionierių noras turėti išskirtinį, viešumoje atpažįstamą eksponatą. Vis dėlto tokie sandoriai vis dažniau vertinami ne vien kaip rinkos įvykis, bet ir kaip klausimas apie mokslinio paveldo prieinamumą.