Stipri rudens audra, smogusi rytinei JAV pakrantei, sukėlė intensyvią pakrančių eroziją ir Nantucket saloje atidengė po smėliu ilgai slėptas masyvias medines konstrukcijas. Iš pradžių manyta, kad tai anksčiau šiose vietose jau fiksuoto to paties laivo liekanos, tačiau nauja apžiūra šią versiją suabejino.
Į vietą atvykę jūrinės istorijos tyrėjai ir archeologai pastebėjo, kad atidengtos detalės neatitinka škunos Warren Sawyer, nuskendusios XIX amžiaus pabaigoje, konstrukcinių ypatybių. Skyrėsi ne tik medinių šonkaulių dydis, bet ir naudotos medienos rūšys, o dalis geležinių tvirtinimo elementų, pirminiu vertinimu, galėjo būti pagaminti vėliau, nei įvyko minėta katastrofa.
„Tai neatrodo kaip tie patys fragmentai, kuriuos anksčiau siejome su Warren Sawyer, todėl turime iš naujo vertinti, kokio laivo dalys atsidūrė šiame paplūdimio ruože“, – sakė vienas iš tyrime dalyvaujančių archeologų.
Pirminiai matavimai leidžia manyti, kad tai galėtų būti didesnio prekybinio laivo borto dalis, o pati konstrukcija galėjo priklausyti maždaug 15 metrų ilgio ir apie 3,4 metro pločio laivui. Tyrėjai neatmeta, kad laivas pastatytas XIX amžiaus pabaigoje arba XX amžiaus pradžioje, kai pakrantinėje prekyboje Rytų pakrantėje dar plačiai naudotos burlaivių ir baržų tipo transporto priemonės.
Warren Sawyer istorija Nantucket apylinkėse gerai žinoma: laivas sudužo netoli Miacomet paplūdimio 1884 metų gruodžio 22 dieną. Jis gabeno didelį krovinį, o įgula buvo išgelbėta, tačiau vėlesnė audra 1885 metų sausio 6 dieną galutinai suardė korpusą ir išblaškė nuolaužas pakrante, todėl per dešimtmečius liekanos galėjo būti užneštos smėliu ir „keliauti“ dėl bangavimo.
Šįkart atidengtoms nuolaužoms pritaikytas Massachusetts valstijoje vykdomas vrakų stebėsenos modelis, kai objektai reguliariai fiksuojami, matuojami ir fotografuojami, siekiant suprasti, kaip juos veikia potvyniai, srovės ir erozija. Tai ypač svarbu Nantucket apylinkėse, kur, tyrėjų vertinimu, jūros dugne ir pakrantėse gali būti šimtai istorinių laivų liekanų.
Artimiausias etapas bus archyvinių dokumentų, draudimo įrašų, uostų registrų ir istorinių žemėlapių analizė, taip pat konstrukcinių sprendimų palyginimas su kitais regiono laivais. Tikimasi, kad derinant istorinius duomenis ir lauko apžiūros rezultatus pavyks susiaurinti kandidatų sąrašą ir nustatyti, kieno laivas audros buvo „iškeltas“ į dienos šviesą.