CP v2

Tag: Nardymas

  • JAV žvejai užkliudydavo tinklais, bet nežinojo: dugne slėpėsi nacių U-869 paslaptis

    JAV žvejai užkliudydavo tinklais, bet nežinojo: dugne slėpėsi nacių U-869 paslaptis

    Daugelį metų žvejai prie JAV rytinės pakrantės vieną vietą vadino prakeikta, nes ten nuolat užkliūdavo jų tinklai. Tik vėliau paaiškėjo, kad kelių dešimčių kilometrų atstumu nuo kranto jūros dugne guli vienas mįslingiausių Antrojo pasaulinio karo Vokietijos povandeninių laivų.

    Nuolaužos ilgai buvo bevardės, o karo laikų dokumentai klaidino. Archyvuose buvo įsitvirtinusi versija, kad povandeninis laivas U-869 nuskendo 1945 metų vasarį netoli Gibraltaro, todėl JAV pakrantėje rastas vrakas, regis, turėjo priklausyti kitai įgulai.

    Įtampa augo, kai tyrėjai suprato, kad atsakymas slypi tik pačiame laive, tačiau patekimas į vidų buvo itin pavojingas. Dešimtmečius irusios konstrukcijos, sugriuvę koridoriai ir menkiausio judesio pakeliamas dumblas galėjo per sekundes atimti matomumą ir kelią atgal.

    Tragiškiausia šios istorijos dalis ta, kad bandymai ištirti nuolaužas pareikalavo aukų. Per ekspedicijas žuvo trys narai, o tai priminė, jog tokie vrakai yra ne tik istorijos šaltinis, bet ir mirtinai pavojinga aplinka net patyrusiems specialistams.

    Proveržis po dešimtmečių klaidų

    Lūžis įvyko 1997 metais, kai patyrę narai Johnas Chattertonas ir Richie Kohleris, pasitelkę vokiškus techninius brėžinius ir iš anksto suplanuotą maršrutą, prasibrovė į laivo vidų. Ten rasti įrangos fragmentai ir ženklinimai leido vienareikšmiškai patvirtinti, kad tai vis dėlto buvo U-869.

    Toks nustatymas sujudino karo istorikų bendruomenę, nes reiškė, kad oficiali pokario versija buvo neteisinga. Jei U-869 iš tiesų atsidūrė prie JAV, vadinasi, jo paskutinė misija ir kelias per Atlantą buvo visai kitoks, nei manyta dešimtmečius.

    Kas iš tikrųjų nuskandino U-869?

    Nors tapatybė buvo patvirtinta, tikslios nuskendimo aplinkybės iki šiol kelia diskusijų. Viena versija teigia, kad laivą galėjo atakuoti JAV priešpovandeninės pajėgos, tačiau įrodymų nepakanka galutinei išvadai.

    Kita hipotezė dar dramatiškesnė: U-869 galėjo pražudyti jo paties torpeda, pavyzdžiui, dėl gedimo ar netikėto manevro. Kol nėra galutinai patvirtintų duomenų, paskutinės šio povandeninio laivo minutės išlieka paslaptimi, o vrakas tebėra ir istorinis liudijimas, ir pavojinga povandeninė kapavietė.

  • Italų narų tragedija Maldyvuose: gelbėtojai atskleidė, kas nutiko 50 metrų gylyje

    Italų narų tragedija Maldyvuose: gelbėtojai atskleidė, kas nutiko 50 metrų gylyje

    Maldyvuose žuvę penki Italijos piliečiai, kaip manoma, galėjo pasiklysti tyrinėdami povandeninį urvą. Taip teigė organizacijos, dalyvavusios kūnų paieškoje ir iškėlime, atstovai.

    Italijos užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad narai dingo mėgindami tyrinėti urvus maždaug 50 metrų gylyje. Tokiuose gyliuose dėl slėgio ir dekompresijos reikalavimų klaidos kaina būna ypač didelė.

    Kas, anot gelbėtojų, įvyko urve

    Pirminė įvykių rekonstrukcija rodo, kad urvas, į kurį įplaukė narai, buvo sudarytas iš trijų didesnių kamerų, sujungtų siaurais praėjimais. Paiešką komplikavo gylis ir ribotos galimybės ilgai dirbti dėl dekompresinių sustojimų.

    Su paieška siejama organizacija „Dan Europe“ nurodė, kad urvo pradžioje yra erdvi, natūraliai apšviesta ertmė, iš kurios tęsiasi apie 30 metrų ilgio koridorius. Toliau, už smėlio sankasos, prasideda kita patalpa be natūralios šviesos, kur orientacija gali sparčiai pablogėti.

    „Iš ten nebuvo kaip išeiti“, – sakė „Dan Europe“ atstovė Laura Marroni.

    Jos teigimu, smėlio sankasa galėjo tapti klaidinančiu orientyru: įplaukti į gilesnę dalį galėjo būti nesunku, tačiau apsisukus praėjimas gali „dingti“ iš matymo lauko. Pranešta, kad narų kūnai rasti kitame, trumpesniame koridoriuje, į kairę nuo smėlio sankasos.

    „Sugrįžti būtų buvę labai sunku, ypač turint ribotą oro atsargą, galėjo likti apie 10 minučių ar net mažiau“, – sakė L. Marroni.

    Žuvo ir gelbėtojas

    Per paieškos operaciją taip pat žuvo Maldyvų nacionalinių gynybos pajėgų gelbėtojas, seržantas majoras Mohammedas Mahdi. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani dėl jo žūties pareiškė užuojautą Maldyvų kolegai.

    „Šias gedulo dienas Italijoje dar labiau apsunkina žinia, kad vienas iš jūsų drąsių kariškių, seržantas majoras Mohammedas Mahdi, žuvo bandydamas iškelti mūsų tautiečių kūnus“, – sakė A. Tajani.

    „Ši tragedija suvienija Italiją ir Maldyvus bendrame liūdesyje ir pagarboje aukoms“, – pridūrė jis.

    Kodėl urvinis nardymas laikomas itin pavojingu

    Specialistai pabrėžia, kad urvų nardyme riziką didina siauri praėjimai, nuosėdos, kurios gali staiga sumažinti matomumą, ir sudėtinga navigacija be natūralios šviesos. Papildomą įtampą kelia ir tai, kad dideliame gylyje bet koks delsimasis reiškia greitesnį oro atsargų mažėjimą bei ilgesnius privalomus dekompresinius sustojimus kylant.

    Italijos institucijos ir vietos tarnybos toliau aiškinasi tikslias tragedijos aplinkybes, vertinami narų maršrutai, įranga ir sprendimai po vandeniu. Gelbėjimo operacijose dalyvavusių komandų pateikiama pirminė rekonstrukcija kol kas laikoma viena iš pagrindinių versijų.