CP v2

Tag: Naresta

  • Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Sinkevičius ir Benkunskas prie stadiono statybų: sutarta dėl esminių pakeitimų be pabrangimo

    Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kartu su Vilniaus meru Valdu Benkunsku apžiūrėjo du didžiausius sostinės ir valstybės bendrus infrastruktūros projektus: Nacionalinę koncertų salę-Tautos namus ant Tauro kalno ir Nacionalinį stadioną Šeškinėje.

    Politikai teigia sutarę dėl bendros krypties, kaip sparčiau ir sklandžiau tęsti darbus. Akcentuojama, kad sprendimai neturėtų didinti nei valstybės, nei savivaldybės finansinių įsipareigojimų.

    „Šie objektai kyla sostinėje, bet yra reikšmingi visai šaliai, todėl turime užtikrinti, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir užbaigimas nevėluotų“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

    „Žmonės laukė dešimtmečius, todėl svarbiausia yra ne pažadai, o realūs darbai statybvietėse“, – sakė Valdas Benkunskas.

    Nacionalinis stadionas artėja prie stogo

    Skelbiama, kad Nacionalinio stadiono statybų grafiko šiuo metu laikomasi. Rangovė UAB „Naresta“ kartu su partneriais anksčiau nei planuota baigė surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimą.

    Per 9 mėnesius sumontuota daugiau nei 5 000 gelžbetoninių elementų, iš jų 1 766 skirti tribūnoms. Artimiausias etapas yra stogo dengimo darbai, kurie turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

    Lygiagrečiai vyksta vidaus patalpų įrengimas, inžinerinių tinklų montavimas ir aplinkinės infrastruktūros paruošimas. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti treniruočių aikščių pagrindus, o esant palankioms oro sąlygoms įrengti dalį kelių ir pėsčiųjų takų dangų pagrindų.

    Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartį įgyvendina UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, o projekto architektūrinius sprendinius rengė „Cloud architektai“. Nurodoma, kad pirmosios futbolo rungtynės stadione galėtų įvykti 2027 metų rudenį, o visas kompleksas būtų baigtas 2028 metų pradžioje.

    Stadiono sutarties korekcijos

    Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu derino klausimus, susijusius su koncesijos sutartimi. Teigiama, kad planuojama patikslinti technines charakteristikas taip, kad objektų nauda visuomenei didėtų, tačiau papildomų biudžeto lėšų tam neprireiktų.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia tikslesnius sprendinius dėl funkcionalumo, inžinerinių sistemų ar pritaikymo įvairiems renginiams. Vis dėlto galutiniams sprendimams dar reikės oficialių pritarimų tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės lygmeniu.

    Tautos namai: šiemet laukiamas vainikas

    Nacionalinės koncertų salės-Tautos namų statybos ant Tauro kalno pradėtos 2024 metų lapkričio mėnesį. Šiuo metu vienas svarbiausių etapų yra maždaug 24 000 kvadratinių metrų pastato konstrukcijų montavimas.

    Skelbiama, kad trys iš keturių salių korpusų jau pasiekė projektinį aukštį. Mažosios salės konstruktyvas baigtas, sumontuotos stogo metalinės konstrukcijos ir uždengtas fasadas.

    Didžiosios ir repeticijų salėse konstruktyvo darbai pasiekė apie 90 proc., o Tautos namų salėje apie 50 proc. Monolitinių konstrukcijų etapą numatoma užbaigti gruodį ir tai pažymėti simboliniu pabaigtuvių vainiko iškėlimu.

    Fasadų montavimo darbai pradėti birželio mėnesį, o visą fasadą planuojama užbaigti 2027 metų pavasarį. Tuo pat metu projektuojami scenos inžineriniai sprendimai, kurie apima garso sistemas, apšvietimą ir kitą įrangą, reikalingą aukščiausio lygio koncertinei veiklai.

    Projektą valdo Vilniaus vystymo kompanija, generalinė rangovė yra UAB „Gilesta“, dirbanti su UAB „Kaminta“. Projektavo „Arquivio Architects“ ir UAB „Cloud architektai“, o akustikos sprendinius kuruoja „Nagata Acoustics“. Numatoma, kad statybos bus baigtos 2028 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Vyriausybė ir savivaldybė taip pat derina, kaip projektą įtraukti į trimetį valstybės biudžeto planą. Pabrėžiama, kad siekiama išlaikyti stabilų finansavimą ir išvengti vėlavimų, kurie dažniausiai atsiranda dėl viešųjų finansų planavimo ir pirkimų procedūrų.

  • Vilniaus šiaurėje pradedama ilgai laukta gimnazija: aišku, kiek kainuos ir kada atvers duris

    Vilniuje, Verkių seniūnijoje Mykolo Marcinkevičiaus gatvėje, oficialiai pradėtos naujos gimnazijos statybos: statybvietėje įkasta kapsulė ateities kartoms. Mokykla projektuojama ties Jeruzalės, Santariškių ir Visorių ribomis, kur vyresniųjų klasių vietų trūkumas pastaraisiais metais tapo ypač juntamas.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tai viena retų naujų savivaldybės gimnazijų sostinėje per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pastarąjį dešimtmetį miestas sparčiai augo, o šiaurinėse teritorijose daugėjo šeimų, todėl didėja spaudimas esamoms mokykloms ir ilgėja mokinių kelias iki ugdymo įstaigų.

    „Šiemet Vilniuje mokysis tūkstančiu daugiau moksleivių nei pernai, o labiausiai daugėja vyresnių vaikų, todėl nauja gimnazija mieste būtina“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

    Planuojama, kad gimnazijoje mokysis 480 9–12 klasių mokinių, iš viso bus suformuota 16 klasių. Numatyta įrengti stadioną, krepšinio ir žaidimų aikšteles, skaityklos terasą, automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų ir dviračių takus, o dalis lauko erdvių bus pritaikyta ir vietos bendruomenės poreikiams po pamokų.

    Projektą įgyvendina sostinės viešojo intereso objektų plėtros bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, kuri po statybų taip pat planuoja rūpintis mokyklos ūkio administravimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks modelis leidžia nuosekliau planuoti naujų ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir priežiūrą, kai mieste vienu metu vyksta keli dideli švietimo statybų projektai.

    Gimnazija kuriama pagal architektūrinį konkursą laimėjusios Lietuvos ir Suomijos architektų studijos „Architektūros linija“ idėją. Projekto autoriai akcentuoja gamtinės aplinkos integravimą į ugdymą: numatomos lauko klasės, o greta esantis Jeruzalės parkas ir želdynai vertinami kaip kasdienio mokymosi ir poilsio dalis.

    Rangovas UAB „Naresta“ įsipareigojo objektą pastatyti iki 2027 metų pabaigos, sutarties vertė siekia 23,5 mln. eurų su PVM. Savivaldybė nurodo, kad ši gimnazija yra dalis platesnės ugdymo infrastruktūros plėtros programos, kai vienu metu sostinėje projektuojamos ir statomos naujos progimnazijos bei darželiai, siekiant mažinti vietų trūkumą sparčiai augančiuose rajonuose.