CP v2

Tag: Narkotikų vartojimas

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Vokietijoje narkotikų mirtys muša rekordus: kas ketvirtas žuvęs žmogus jaunesnis nei 30

    Vokietijoje narkotikų mirtys muša rekordus: kas ketvirtas žuvęs žmogus jaunesnis nei 30

    Vokietijoje su narkotikų vartojimu siejamų mirčių skaičius išlieka rekordiškai aukštas, o tarp aukų vis dažniau atsiduria jauni žmonės. Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad problemą vis labiau aštrina ne viena konkreti medžiaga, o pavojingi skirtingų narkotikų ir vaistų mišiniai.

    Pagal Vokietijos institucijų skelbiamą statistiką 2025 metais šalyje užfiksuota 2 150 su narkotikais susijusių mirčių. 2024 metais jų buvo 2 137, o 2023 metais pasiektas ankstesnis pikas siekė 2 227 atvejus.

    Ypač neramina jaunėjantis aukų amžius: kas ketvirtas miręs asmuo, tai yra 528 žmonės, buvo jaunesnis nei 30 metų. Iš jų 106 buvo jaunesni nei 20 metų, o vidutinis mirusiųjų amžius 2025 metais siekė 40,6 metų.

    Vokietijos vyriausybės narkotikų ir kitų priklausomybių klausimų įgaliotinis Hendrikas Štrikas pabrėžia, kad dalis jaunų žmonių dar negeba realistiškai įvertinti rizikų. Prie vartojimo gali stumti psichologinis spaudimas, krizės, bet ne mažiau ir smalsumas bei neapdairumas.

    „Daug jaunų žmonių dar nemoka įvertinti rizikos, o pasekmės gali būti negrįžtamos“, – sakė Hendrikas Štrikas.

    Mišiniai tampa pavojingiausia norma

    Didžiausia grėsmė vis dažniau siejama su vartojamų medžiagų deriniais. Skelbiama, kad 81,5 proc. atvejų mirtis buvo susijusi su kelių skirtingų medžiagų vartojimu vienu metu, o tai reikšmingai didina perdozavimo riziką.

    Tokiose situacijose ypač pavojingi opioidų ir raminamųjų, pavyzdžiui, benzodiazepinų, deriniai, taip pat medžiagos, kurių sudėtis vartotojui nėra žinoma. Ekspertai pabrėžia, kad net ir vadinamosios „žinomos“ medžiagos gali būti priemaišytos kitais junginiais, todėl reali dozė tampa neprognozuojama.

    Kartu auga kreko ir kokaino vaidmuo bendroje statistikoje. Nurodoma, kad nuo 2021 metų su kreko ir kokaino vartojimu siejamų mirčių skaičius padidėjo 110,7 proc.

    Naujos platinimo schemos ir fentanilio rizika

    Vokietijos teisėsauga taip pat fiksuoja kintančius platinimo būdus, kurie didina jaunimo pasiekiamumą. Berlyno policija perspėjo apie atvejus, kai pašto dėžutėse paliekami ryškių spalvų paketėliai su „nemokamomis bandomosiomis“ dozėmis ir kontaktiniais numeriais.

    Mieste pastebėtos ir lipdukų kampanijos su QR kodais, vedančiais į platintojų kontaktus, o informacija plinta ir per uždarus kanalus socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse. Specialistai įspėja, kad toks modelis mažina psichologinį barjerą pirmam bandymui ir apsunkina kontrolę.

    Atskirą nerimą kelia receptinių vaistų ir kitų psichoaktyvių medžiagų deriniai. Per ketverius metus su tokiomis kombinacijomis siejamų mirčių skaičius, skelbiama, daugiau nei padvigubėjo nuo 365 atvejų 2021 metais iki 769 atvejų 2025 metais.

    Didėjant sintetinių opioidų paplitimui, vis dažniau minimas ir fentanilis. 2025 metais 118 mirčių siejamos su fentanilio vartojimu, tai yra 20 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Ką planuoja daryti Vokietija

    H. Štrikas teigia, kad narkotikų rinka tampa vis mažiau skaidri, o medžiagos pavojingesnės, todėl būtinos greitesnės reagavimo priemonės. Tarp siūlomų sprendimų minimos ankstyvo perspėjimo ir stebėsenos sistemos, kurios leistų operatyviai identifikuoti naujas medžiagas rinkoje.

    Taip pat akcentuojamas sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų mokymų stiprinimas, didesnė prevencija jaunimui ir lengviau pasiekiamos pagalbos paslaugos. Vokietijoje veikia ir specializuotos gydymo įstaigos, kuriose opioidų priklausomybę turintiems pacientams taikoma kontroliuojama terapija, tačiau pripažįstama, kad kai kur paklausa viršija pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje rinkoje pavojus kyla ne tik iš gatvės prekeivio, bet ir iš lengvai pasiekiamų skaitmeninių kanalų. Dėl to prevencija ir ankstyvas rizikų atpažinimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, tampa kritiškai svarbūs.