Tag: Naskos geoglifai

  • Peru rasta kūdikio kaukolė su viena akiduobe: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Peru rasta kūdikio kaukolė su viena akiduobe: mokslininkai paaiškino, kas nutiko

    Pietų Peru archeologai aptiko neįprastą kūdikio kaukolę, kurioje buvo susiformavusi tik viena, centre esanti akiduobė. Šis radinys ne tik stebina, bet ir primena, kaip tokios išskirtinės anomalijos istorijoje galėjo kurstyti pasakojimus apie ciklopus.

    Kaulai rasti kasinėjant Jaurangos archeologinę vietovę Palpos slėnyje, netoli garsiųjų Naskos geoglifų. Tyrėjai viename dideliame keraminiame inde aptiko dviejų kartu palaidotų kūdikių palaikus.

    Vienas kūdikis (mokslininkų žymimas kaip JA13A) turėjo ryškias kaukolės ir veido srities deformacijas: vienintelę akiduobę viduryje veido, taip pat netipinę nosies struktūrų raidą, viršutinio žandikaulio pakitimus ir kitas kaulų anomalijas.

    Tokie požymiai atitiko ciklopiją – itin retą įgimtą raidos sutrikimą, kai embriono vystymosi metu priekinės smegenys normaliai nepasidalija į du pusrutulius. Dėl to smarkiai sutrinka vidurinės veido dalies ir regos organų formavimasis, o ši būklė dažniausiai būna mirtina.

    Ką parodė DNR tyrimai

    Siekdami suprasti, kas galėjo lemti tokį stiprų anatomijos pakitimą, mokslininkai atliko genetinius išlikusių palaikų tyrimus. DNR analizė parodė, kad kūdikis turėjo papildomą 13-ojo chromosomos kopiją.

    Toks pakitimas vadinamas trisomija 13, dar žinoma kaip Patau sindromas. Tai sunkus genetinis sutrikimas, galintis sukelti daugybinius apsigimimus, apimančius smegenis, širdį ir veido-kaukolės sritį; ciklopija laikoma viena iš retų, bet medicinoje atpažįstamų galimų šios trisomijos pasekmių.

    Dvi mergaitės viename inde

    Inde virš vienas kito buvo sudėti dviejų kūdikių palaikai. Antrasis kūdikis (JA13B) panašių deformacijų neturėjo.

    Genetiniai tyrimai taip pat atskleidė, kad mergaitės nebuvo susijusios motinos linija, nors buvo palaidotos kartu. Kodėl taip nutiko ir ar jas siejo kiti giminystės ryšiai, iš pateiktų duomenų nustatyti nepavyko.

    Pagal dantų analizę spėjama, kad kūdikis galėjo išgyventi nuo dviejų iki keturių mėnesių po gimimo, nors šis vertinimas nėra visiškai tikras. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad ilgųjų kaulų raida gali rodyti ir jaunesnį raidos amžių, o genetiniai sutrikimai gali paveikti skeleto vystymosi tempą.

    Laidojimo praktikos ir neišspręsti klausimai

    Archeologai nerado neįprastų įkapių ar daiktų, kurie leistų aiškiai spręsti apie išskirtinį ritualą, susijusį su vieno kūdikio būkle. Pats vaikų laidojimas keraminiuose induose atitiko žinomas Naskos kultūros praktikas – tokie palaidojimai mažiems vaikams, kaip nurodo tyrėjai, buvo gana įprasti.

    Dėl to kol kas neaišku, kodėl abu kūdikiai atsidūrė tame pačiame inde ir kaip bendruomenė galėjo vertinti vaiką su tokia reta raidos anomalija jam esant gyvam. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vien pagal laidojimo aplinkybes to patikimai nustatyti negalima.

    Šie duomenys publikuoti mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America“ (PNAS).