CP v2

Tag: NATO oro policija

  • Rusijos provokacijos prie Kaliningrado: dronų incidentai Lenkijoje ir Lietuvoje kelia klausimų NATO

    Rusija pastarosiomis savaitėmis vėl siunčia signalus, kurie regione vertinami kaip provokacijos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva esą „užtikrins Kaliningrado srities saugumą“, reaguodamas į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžius apie atidų šio regiono stebėjimą.

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, išlieka vienu jautriausių NATO flangų taškų. Ji siejama ne tik su karine infrastruktūra ir raketų sistemomis, bet ir su vadinamuoju Suvalkų koridoriumi, kuris laikomas kritiniu sausumos ryšiu tarp Baltijos valstybių ir likusios Aljanso dalies.

    Dronų incidentai regione

    Įtampą dar labiau pakurstė keli pastaruoju metu fiksuoti bepiločių orlaivių incidentai. Lenkijoje prie Baltijos jūros pakrantės buvo rastas rusų jūrinis dronas, o Lietuvoje NATO naikintuvas numušė į šalies oro erdvę įskridusį bepiločio tipo objektą.

    Po numušimo Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis svarstė, kad dronas galėjo nukrypti nuo kurso, tačiau neatmetė ir sąmoningo nukreipimo versijos. Tyrimas turėtų atsakyti, ar tai buvo klaida, ar tikslinga provokacija, galinti testuoti reagavimo laiką ir sprendimų grandinę.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie incidentai tampa vis dažnesne „pilkojoje zonoje“ naudojama priemone. Dronai ir kiti mažo dydžio objektai leidžia kelti įtampą, patikrinti oro gynybos procedūras ir kartu palikti erdvės neigimui.

    Vilniaus gynyba ir oro skydas

    Lietuvos karinės aplinkos ekspertai pabrėžia, kad ypatingas iššūkis yra geografinis artumas: Vilnius nuo Baltarusijos sienos nutolęs maždaug 40 kilometrų. Tai reiškia, kad galimo incidento atveju sprendimams ir reagavimui lieka itin mažai laiko.

    Vienas dažniausiai minimų prioritetų yra oro gynybos „sutankinimas“ ir gebėjimas veikti prieš mažus bepiločius taikinius. Lygiagrečiai akcentuojama energetikos infrastruktūros apsauga ir praktiniai sprendimai, leidžiantys greičiau aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti objektus, kurie gali būti naudojami tiek žvalgybai, tiek provokacijoms.

    „Pastarasis incidentas parodė, kad reikės tvirtesnio atsako ir gerokai didesnio dėmesio oro erdvės apsaugai, ypač sostinės kryptimi“, – sakė Lietuvos ekspertas Artur Płokszto.

    Pobūris į šaukimą ir sąjungininkų buvimą

    Augant nerimui dėl saugumo, Lietuvoje svarstoma pereiti prie universalesnio šaukimo modelio. Diskusijose pabrėžiama, kad didžiausia kliūtis šiuo metu yra infrastruktūra: trūksta kareivinių, mokymo pajėgumų ir instruktorių, todėl pilnas pasirengimas tokiam pokyčiui siejamas su laikotarpiu iki 2030 metų.

    Tuo pat metu Lietuvos saugumo architektūroje itin svarbus NATO vaidmuo. Aljanso oro policijos misija ir sąjungininkų rotacijos regione išlieka vienu iš pagrindinių atgrasymo elementų, o Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje laikomas ilgalaikiu politiniu bei kariniu signalu.

    Kaliningrado kryptis taip pat siejama su platesnėmis rizikomis, įskaitant elektroninius trikdžius Baltijos regione. Pastaraisiais metais dažniau fiksuojami navigacijos signalų sutrikimai, kurie gali paveikti civilinę aviaciją ir jūrų transportą, o kartu didina bendrą neapibrėžtumo lygį.

    Lenkija ir Lietuva, reaguodamos į pasikartojančius incidentus, pabrėžia koordinacijos su NATO būtinybę ir oro gynybos stiprinimą. Regiono saugumo dinamika rodo, kad net ir pavieniai dronų atvejai gali turėti platesnių politinių pasekmių, ypač kai jie vyksta šalia strategiškai svarbių teritorijų.

  • Virš Lietuvos numuštas dronas su sprogmeniu: į veiksmą įsitraukė NATO naikintuvai, tariamasi su Lenkija

    Po vidurnakčio virš Lietuvos numuštas į šalies oro erdvę įskridęs dronas, kuris, pirminiais duomenimis, gabeno sprogstamąjį užtaisą. Įvykio vietoje dirbę išminuotojai sprogmenį neutralizavo, o bepilotis aparatas toliau tiriamas.

    Pasak Lietuvos institucijų, dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės. Jį numušė Šiauliuose dislokuotos NATO oro policijos misijos naikintuvai, apie sužeistuosius ar žalą nepranešta.

    Ką pranešė Krašto apsaugos ministerija?

    Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė, kad naujausi duomenys patvirtino sprogmens buvimą, o neutralizavimo darbai atlikti incidento vietoje. Ministras pabrėžė, jog specialistai ir toliau analizuos drono kilmę, jo skrydžio kelią ir galimą paskirtį.

    „Pagal paskutinius duomenis nustatytas sprogstamasis užtaisas. Išminuotojai jį neutralizavo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

    Incidentas aptartas ir su Italijos gynybos ministru, nes NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja sąjungininkų pajėgos. Lietuvos pusė akcentavo, kad oro gynybos budėjimas regione tampa vis svarbesnis dėl išaugusio bepiločių grėsmės fono prie rytinių NATO sienų.

    Tariasi su Lenkija dėl trajektorijos

    Ministras taip pat nurodė, kad naktį kontaktavo su Lenkijos gynybos ministru ir sutarė dėl bendrų veiksmų bei pajėgų mobilizacijos, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti aplinkybes. Aptariama ir galima drono trajektorija, nes pastarosiomis dienomis regione fiksuoti keli su bepilotėmis priemonėmis susiję incidentai.

    Lenkijos pusė viešai teigė, kad vertinant turimą informaciją dronas galėjo anksčiau skristi per Lietuvos teritoriją ir būti ieškotas dar savaitgalį. Aptariant galimą maršrutą minimas ir judėjimas prie Baltijos jūros, todėl tyrimui svarbūs tiek radarų duomenys, tiek liudininkų pranešimai.

    Lietuvoje šis atvejis įvardijamas kaip precedento neturintis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, nes iki šiol būta įspėjimų apie galimą pavojų iš oro, tačiau dronas šalies teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas. Panašių įvykių anksčiau pasitaikė ir kitose Baltijos šalyse, o NATO ir nacionalinės tarnybos pabrėžia būtinybę sparčiau stiprinti aptikimo bei reagavimo grandines.

  • Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Kas pranešta apie grėsmę

    Institucijos pranešė apie suaktyvintą oro pavojaus režimą, kai radarų duomenys parodė drono požymių turinčio objekto judėjimą. Vertinama, kad objektas gali būti Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, jog į ją įskris.

    Pagal pateiktą informaciją į galimą taikinį nukreipti NATO oro policijos naikintuvai. Tokiais atvejais pagrindinis tikslas yra kuo greičiau identifikuoti objektą, įvertinti jo keliamą riziką ir, jei reikia, imtis neutralizavimo priemonių.

    Ką reiškia raudonas lygis

    Gyventojams akcentuojama, kad raudonas lygis siejamas su realia arba labai tikėtina grėsme: objektas jau yra oro erdvėje arba gali į ją įskristi ir kelti pavojų. Praktikoje tai reiškia, kad situacija laikoma dinamiška, o nurodymai gali būti atnaujinami priklausomai nuo objekto trajektorijos ir identifikavimo rezultatų.

    Oro erdvės pažeidimų ar neidentifikuotų objektų atvejais sprendimai priimami remiantis radarų stebėsena, vizualiniu patvirtinimu ir ryšių patikra. Vien tai, kad objektas įvardijamas kaip turintis drono požymių, dar nereiškia galutinio identifikavimo, todėl institucijos paprastai prašo vengti spėlionių ir vadovautis oficialiais pranešimais.

    Ką daryti gyventojams

    Gyventojams nurodoma nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra, rinktis saugią patalpą ir joje pasilikti, kol bus paskelbta apie pavojaus atšaukimą. Taip pat raginama sekti tik oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų.

    Specialistai primena, kad tokiose situacijose svarbu sumažinti riziką: likti patalpose, atsitraukti nuo langų, pasirūpinti ryšio priemonėmis ir informuoti artimuosius. Taip pat prašoma dalintis patikrinta informacija, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių pranešimų, kurie gali apsunkinti reagavimą.

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • Oro pavojaus įspėjimai Lietuvoje atšaukti: ką daryti pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą

    Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
    Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas).
    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Iš mūsų pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai. „GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė.

    Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:

    • Išlikite budrūs ir ramūs.
    • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
    • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
    • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
    • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
    • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
    • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
    • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
    • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
    • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
    • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

    Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

    Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:

    • Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
    • Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
    • Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
    • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
    • Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
    • Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
    • Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
    • Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
    • Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
    • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pastebėję įtartiną daiktą:

    • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
    • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
    • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
    • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
    • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
    • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
    • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
    • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
    • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
    • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

    72 LT informacija
  • Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Kas įvyko ir kur

    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas GELTONA. Vėliau pranešta apie RAUDONA signalo paskelbimą Vilniaus apskrityje.

    Įspėjimai paskelbti dėl Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, fiksuotos radaro atžymos, turinčios bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Atsakingos tarnybos situaciją vertina kaip potencialiai pavojingą ir reikalaujančią prevencinių veiksmų.

    Ką reiškia geltona ir raudona

    GELTONA signalas paprastai reiškia, kad grėsmė yra tikėtina, tačiau ataka ar tiesioginis pavojus dar nevyksta. Tokiu atveju gyventojai raginami sekti oficialius pranešimus ir būti pasirengusiems vykdyti tolesnes instrukcijas.

    RAUDONA signalas reiškia aukštesnį pavojaus lygį, kai reikia nedelsiant imtis saugos veiksmų. Gyventojams nurodoma eiti į priedangas ir jose pasilikti, kol bus paskelbta apie signalo atšaukimą.

    Kaip reaguoja tarnybos

    Pranešta, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai. Tokie veiksmai taikomi siekiant greitai identifikuoti galimą objektą ore ir užkirsti kelią incidento eskalacijai.

    Situacija įvardijama kaip panaši į pastaruoju metu fiksuotus atvejus Latvijoje ir Estijoje, kai gyventojų perspėjimas taikomas kaip standartinė prevencinė priemonė. Gyventojams rekomenduojama vadovautis tik oficialia informacija ir vengti nepatikrintų pranešimų.

    Kol signalai galioja, svarbiausia išlikti pasiekiamiems, sekti savivaldybių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų atsakingų institucijų pranešimus. Apie galimus pastebėjimus ore ar įtartinus objektus raginama pranešti skubios pagalbos numeriu 112.

  • Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose surengta 33-ioji Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tai didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei, tradiciškai kviečiantis iš arti susipažinti su kariuomenės tarnyba ir šalies gynyba.

    Šventė vyko Lietuvos centre, o renginio programa buvo skirta tiek istorinei atminčiai, tiek šiuolaikiniams saugumo iššūkiams. Pagrindinis akcentas išliko tas pats: partizanų kovos už laisvę įprasminimas ir kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimas.

    Renginio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės meras. Pareigūnai pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas ir pasitikėjimas gynybos institucijomis yra viena svarbiausių valstybės atsparumo prielaidų.

    Centriniame Kėdainių parke ir J. Basanavičiaus gatvėje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija. Žmonės galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų naudojamus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Dauphin“, taip pat oro gynybos sistemą NASAMS.

    Ekspozicijoje taip pat demonstruota pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė haubica „PzH 2000“, šarvuotieji JLTV ir kita technika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip modernizuojami pajėgumai ir kokį vaidmenį gynyboje atlieka sąjungininkai.

    Šventės metu pristatyti ir Lietuvos kariuomenėje naudojami dronai bei įvairūs simuliatoriai, kuriuos lankytojai galėjo išbandyti. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, žvalgybai ir greitam situacijos vertinimui.

    Virš miesto skrydžiais pasveikino Karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai. Toks pasirodymas renginyje priminė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos svarbą ir nuolatinį NATO buvimą regione.

    Kėdainių užtvankos saloje surengta karinės operacijos inscenizacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos kariai. Buvo pademonstruotas reidas į objektą, sulaikymo veiksmai ir atsitraukimas motorinėmis valtimis, o „Dauphin“ atliko sužeisto kario ištraukimo ir gelbėjimo scenarijų.

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet minima trečiąjį gegužės mėnesio savaitgalį. Šiemet ji paminėta ir Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, kur iškilmingai pakeistos valstybės, istorinė, Europos Sąjungos ir NATO vėliavos bei pagerbtas partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

    Šios dienos ištakos siekia tarpukario laikotarpį: tradicija pradėta 1935 metais, kai renginys Kaune buvo skirtas supažindinti civilius su kariuomenės veikla. Atkūrus nepriklausomybę, šventė tapo proga vienu metu kalbėti ir apie istorinę atmintį, ir apie šiandienos pasirengimą ginti valstybę.

  • Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose surengtas susitikimas su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių šalių karių atstovais. Miesto vadovai pabrėžė, kad Šiauliai, šalia kurių veikia Zoknių aviacijos bazė, yra viena svarbiausių NATO misijos atramų Lietuvoje.

    Vicemeras Justinas Švėgžda sveikindamas karius akcentavo, kad miesto bendruomenei gerai suprantama oro policijos misijos reikšmė regiono saugumui. Pasak jo, savivaldybė pasirengusi padėti sprendžiant praktinius klausimus ir kvietė misijos dalyvius aktyviai naudotis miesto infrastruktūra.

    „Mums svarbu, kad jaustumėtės čia gerai. Šiauliai yra labai atviras miestas, o mes, kaip savivaldybė, esame pasiruošę padėti bet kokiu klausimu – ar tai būtų sporto iniciatyvos, ar labdaros renginiai. Jūs esate ne tik kariai, bet ir savo šalių ambasadoriai“, – sakė J. Švėgžda.

    Susitikime dalyvavę Prancūzijos kontingento atstovai teigė, kad misijos pradžia buvo sklandi, o įspūdžiai apie Šiaulius – pozityvūs. Kontingento vadas Alexandre Richard pažymėjo, kad kariai jau spėjo įvertinti miesto laisvalaikio galimybes ir gyvenimo kokybę.

    „Mūsų komandai tai buvo labai maloni staigmena. Nesitikėjome tokios gausos veiklų ir tokio gyvybingo miesto. Mums tai puiki vieta – turime puikias sąlygas atlikti savo tiesioginę tarnybą, o po to galime pailsėti mieste ar pabėgioti parkuose“, – teigė A. Richard.

    Rumunijos kontingento atstovai taip pat pasidalijo patirtimis, pabrėždami, kad daliai karių tai nėra pirmoji tarnyba Šiauliuose, todėl jie gali palyginti, kaip miestas keitėsi ir modernėjo. Tokie pakartotiniai vizitai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp sąjungininkų bendruomenių ir vietos gyventojų kasdienybės.

    Vicemeras kariams pristatė artimiausius miesto renginius ir laisvalaikio erdves, į kurias kviečiami įsitraukti misijos dalyviai. Tarp akcentuotų galimybių buvo modernus plaukimo ir SPA centras, nemokami teniso kortai parkuose bei stadionai prie ugdymo įstaigų, kurie po pamokų atveriami bendruomenei.

    Taip pat kariai paraginti prisijungti prie „Park Run“ bėgimų, dalyvauti Europos muziejų nakties renginiuose ir užsukti į Šiaulių miesto 790-ojo gimtadienio renginius. Savivaldybė tikisi, kad bendri sporto ir kultūros renginiai padės stiprinti ryšį tarp sąjungininkų karių ir miesto bendruomenės, o Šiauliai ir toliau išliks patogia vieta tarnybai bei kasdieniam gyvenimui.