CP v2

Tag: NATO pratybos

  • Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Milžiniškas „Airbus“ A400M leidosi ant kelio: vairuotojai griebė telefonus

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas parodė ne kasdienį vaizdą: karinis transporto lėktuvas „Airbus“ A400M „Atlas“ labai žemai praskrenda virš automobilių ir nutupia ant viešo kelio. Įrašas filmuotas iš automobilio, sustojusio spūstyje, kai ruožas buvo laikinai uždarytas.

    Įspūdį sustiprina pačio lėktuvo matmenys. „Airbus“ A400M sparnų mojis siekia 42,4 metro, o tuščio lėktuvo masė yra apie 78 600 kilogramų. Nepaisant gabaritų, įgulai pavyko tiksliai ir stabiliai nutūpti siauresnėje nei įprasta aplinkoje.

    Gynybos analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai nėra vien demonstracija. Gebėjimas leistis ant kelių didina pajėgų atsparumą, nes konfliktų metu oro bazės gali tapti vienais pirmųjų taikinių, o alternatyvūs nusileidimo ir kilimo taškai leidžia išlaikyti logistiką bei reagavimą.

    „Karo atveju tai reiškia, kad A400M, pilotuojamas kompetentingos įgulos, galėtų veikti praktiškai iš bet kurios vietos Europoje, net jei oro bazės laikinai būtų neutralizuotos“, – sakė gynybos analitikas Etienne Marcuz.

    Nors įrašas paviešintas tik dabar, jis, tikėtina, nufilmuotas pavasarį, kai Švedijoje vyko tarptautinės NATO pratybos „Aurora 26“. Jų metu skirtingų šalių kariai treniravosi naudoti kelių atkarpas kaip laikinus pakilimo ir nusileidimo takus, kai infrastruktūra yra ribota arba pažeista.

    Tokia praktika Šiaurės ir Baltijos regione vertinama kaip realistiškas scenarijus, nes moderniuose konfliktuose svarbu ne tik turėti lėktuvus, bet ir gebėti juos operatyviai perdislokuoti. NATO valstybės vis dažniau grįžta prie išsklaidytų operacijų koncepcijos, kai daliniai ir technika paskirstomi per platesnę teritoriją, kad būtų sunkiau juos paralyžiuoti vienu smūgiu.

    „Airbus“ A400M laikomas vienu sunkiausių šiandien gaminamų Europos karinių transporto lėktuvų. Maksimali krovinio masė siekia iki 37 tonų, o keturi turbopropeleriniai „Europrop“ TP400-D6 varikliai leidžia pasiekti iki 781 kilometro per valandą greitį ir apie 12 000 metrų skrydžio aukštį.

    Su maždaug 30 tonų kroviniu A400M nuotolis siekia apie 4 500 kilometrų, todėl jis tinka tiek regioninėms, tiek tolimesnėms logistinės paramos užduotims. Be karinio transporto, šis orlaivis naudojamas ir medicininei evakuacijai, humanitarinėms misijoms bei civilių išgabenimui iš pavojingų teritorijų.

    Dalies A400M versijų komplektacijoje numatyta ir degalų pildymo ore funkcija, leidžianti prireikus paremti kitus orlaivius. Europoje šį tipą naudoja kelios NATO valstybės, o bendros flotilės ir dalijimosi pajėgumais modelis pastaraisiais metais minimas kaip vienas būdų efektyviau užtikrinti strateginį transportą.

  • Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandų kariuomenė per didžiausias per daugiau nei du dešimtmečius pratybas „Exercise Fighter Lion“ treniruojasi sąlygomis, artimomis Ukrainos fronte matomai realybei. Manevruose dalyvauja beveik 7 000 karių, o pagrindinis dėmesys skiriamas bepiločių grėsmei, elektroniniams trikdžiams ir greitai diegiamiems apsaugos sprendimams.

    Pratybos vyksta dideliuose poligonuose šiaurės Vokietijoje, o scenarijus, nors ir fiktyvus, aiškiai atspindi NATO planavimą. Pagal jį priešininkas, panašus į Rusiją, pradeda puolimą į Vakarų Europą, o Nyderlandų pajėgos turi stabdyti veržimąsi taikydamos realias NATO procedūras.

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – veiksmų perdavimo manevras, kai skirtingi vienetai perima kovą ne stabdydami operaciją, o ją tęsdami. Toks koordinacijos modelis, dažnai vadinamas Forward Passage of Lines, laikomas kritiniu, kai reikia greitai keisti gynybos ir puolimo grandis išlaikant tempą bei ryšį.

    Didžiausias pokytis – ne karių skaičius ar technika, o pati mūšio aplinka. Pratybose nuolat imituojamos dronų atakos ir elektroninės kovos priemonės, kurios trikdo ryšį, navigaciją ir žvalgybą, priversdamos vadus sprendimus priimti greičiau ir su mažiau patikimos informacijos.

    Siekiant kuo tiksliau atkartoti šiuolaikinį mūšio lauką, veikia specialios dronų komandos, imituojančios priešininko veiksmus. Jos naudoja tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius bepiločius, taip sukurdamos nuolatinės stebėsenos ir staigių smūgių riziką, kuri šiandien yra viena didžiausių grėsmių sausumos pajėgoms.

    Pratybų teritorijoje testuojami ir praktiniai sprendimai, atsiradę būtent fronte: kelių atkarpas dengiantys tinklų tuneliai, maskavimo priemonės ir mobilios priedangos, skirtos sumažinti transporto bei pozicijų aptikimą iš oro. Nors tokios priemonės nėra universalus atsakymas, jos gali pailginti reakcijos laiką ir apsunkinti taikinių atpažinimą.

    Lygiagrečiai Nyderlandai plečia mokymąsi naudojant simuliatorius ir nuotolinio valdymo elementus, ypač šarvuotosios technikos įguloms. Tokie metodai leidžia greičiau kartoti scenarijus, mažinti logistines sąnaudas ir treniruotis situacijose, kurias realiame poligone saugiai atkurti būtų sudėtinga.

    „Exercise Fighter Lion“ apima ne tik veiksmus ant žemės: scenarijus integruoja oro erdvę, kibernetinę ir elektromagnetinę aplinką. Šiuolaikiniame kare ryšio trikdymas, signalų slopinimas ir gebėjimas veikti nuolatinės stebėsenos sąlygomis tampa tokie pat svarbūs kaip ir šaudmenys ar šarvai.

    Tokios pratybos atspindi platesnę NATO tendenciją perkelti dėmesį į pamokas, kurias atnešė Rusijos karas prieš Ukrainą. Dronų masiškumas, pigių priemonių efektyvumas ir elektroninės kovos reikšmė keičia mokymų standartus, o kariuomenės vis dažniau siekia nebe analizuoti, o kuo greičiau diegti patikrintas taktikas.

  • Ukrainos krovininis An-124 „Ruslan“ nusileido Budapešte: kas galėjo būti slapto reiso krovinyje?

    Budapešto Ferenco Listo oro uoste nusileido ukrainietiškas An-124 „Ruslan“ – vienas didžiausių pasaulyje serijinių krovininių lėktuvų, galintis gabenti daugiau nei 120 tonų krovinį. Skrydis sulaukė didelio aviacijos entuziastų dėmesio, nes tokie atvykimai dažnai reiškia nestandartinius, didelio gabarito ar didelės vertės pervežimus.

    Skelbiama, kad orlaivis į Vengrijos sostinę atskrido iš Leipcigo, o jo registracijos numeris – UR-82029. Oficialios informacijos apie krovinį kol kas nepateikta, todėl viešojoje erdvėje ir aviacijos bendruomenėse pradėjo plisti įvairios versijos, kas galėjo būti gabenama šiuo reisu.

    An-124 paprastai pasitelkiamas tuomet, kai įprasti krovininiai lėktuvai negali atlikti užduoties dėl svorio, matmenų ar specifinių pakrovimo reikalavimų. Tokiais reisais neretai gabenama pramoninė įranga, energetikos objektams skirti komponentai, specialioji technika ar kita logistiniu požiūriu sudėtinga siunta.

    Viena iš aptariamų prielaidų sieja šį skrydį su logistika, reikalinga tarptautinėms karinėms medicinos pratyboms NATO Vigorous Warrior 2026. Ši versija kol kas paremta tik socialinių tinklų komentaruose pasirodžiusiais svarstymais, o patvirtinimo iš oficialių šaltinių nėra.

    Taip pat minima, kad lėktuvas gali dar tą pačią dieną vėl pasirodyti Vengrijos oro erdvėje ir sugrįžti į Budapeštą numatytu laiku popietę. Kol kas lieka neaišku, ar tai būtų susiję su papildomu kroviniu, techniniais procedūriniais sustojimais, ar iš anksto suplanuotu maršruto etapu.