Rudenį avalynė kasdien susiduria su drėgme, purvu ir druskomis, todėl greitai praranda atsparumą vandeniui. Specialistai pabrėžia, kad netinkamas džiovinimas ar atsitiktinai parinkta priemonė gali ne tik nepadėti, bet ir sugadinti batų medžiagą, siūles ar klijus.
Dažna klaida yra bandymas batus „greitai išgelbėti“ pastačius juos ant radiatoriaus ar prie kito šilumos šaltinio. Per aukšta temperatūra gali deformuoti pado konstrukciją, susilpninti klijų sluoksnį, o natūrali oda ilgainiui pradeda kietėti ir trūkinėti, nes praranda dalį natūralių riebalų.
Saugiausias būdas išdžiovinti šlapią avalynę yra kambario temperatūroje, paliekant ją gerai vėdinamoje vietoje. Praktinis sprendimas yra išimti vidpadžius, atlaisvinti raištelius ir batų vidų prikimšti popieriaus, kuris sugeria drėgmę ir padeda išlaikyti formą.
Impregnavimas prasideda ne nuo purškiklio, o nuo švaros: jei ant batų liks smėlio ar purvo, priemonė gali „užrakinti“ nešvarumus ir pabloginti išvaizdą. Pirmiausia reikėtų nuvalyti padą, siūles ir aulą, o jautresnėms medžiagoms, pavyzdžiui, zomšai ar nubukui, naudoti švelnesnius šepečius ir specialias valymo priemones.
Priemonę būtina rinktis pagal medžiagą. Lygiai odai dažnai tinka vaško ar kremo pagrindo produktai, kurie ne tik atstumia vandenį, bet ir pamaitina odą, o zomšai bei nubukui paprastai rekomenduojami purškiami impregnantai, kurie mažiau keičia paviršiaus faktūrą.
Avalynei su membrana svarbu rinktis priemones, kurios neapsunkina medžiagos ir nemažina jos „kvėpavimo“ savybių. Tokius batus geriausia impregnuoti lengvai purškiamais preparatais, laikantis nurodyto atstumo ir leidžiant batams visiškai išdžiūti tarp sluoksnių.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas yra raišteliai ir vidpadžiai: jie sugeria drėgmę, prakaitą ir kvapus, todėl juos verta reguliariai džiovinti atskirai. Jei raišteliai nuolat permirksta, vanduo lengviau patenka į batą per liežuvėlio zoną, tad kai kuriais atvejais verta impregnuoti ir juos.