CP v2

Tag: Natūralios priemonės

  • Šliužai jau niokoja daržą? Ši naminė česnako ir čili priemonė gali greitai padėti

    Šliužai jau niokoja daržą? Ši naminė česnako ir čili priemonė gali greitai padėti

    Kodėl šliužai taip greitai plinta?

    Šliužai yra natūrali sodo ekosistemos dalis, tačiau jų populiacija sparčiai išauga, kai vyrauja drėgmė, pavėsis ir švelni temperatūra. Dažniausiai jie slepiasi po mulčiu, augalų liekanomis, lentomis ar akmenimis, o aktyviausi būna vakarais ir po lietaus.

    Didžiausia problema ta, kad šliužus traukia jauni, sultingi augalų audiniai. Jie graužia lapus, jaunus ūglius, daigus, taip pat pažeidžia uogas, daržoves ir žiedus, o stipresnio antplūdžio metu gali per trumpą laiką sunaikinti didelę dalį derliaus.

    Į sodą šliužai neretai atklysta iš gretimų pievų, apleistų sklypų ar želdynų. Kartais juos patys atsinešame su naujai įsigytais augalais, žemėmis ar vazonais, todėl pavasarį ir vasaros pradžioje verta atidžiau apžiūrėti sodinukus.

    Naminis purškalas su čili ir česnaku

    Vienas iš dažniausiai minimų naminių būdų – stipraus kvapo ir dirginančių medžiagų mišinys su čili ir česnaku. Tokie kvapai šliužams nepatinka, o čili esančios aštriosios medžiagos gali veikti kaip atbaidanti priemonė.

    Mišinį galima pasiruošti namuose: į 1 litrą šilto vandens įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį maltos čili paprikos, pusę arbatinio šaukštelio sutrinto česnako ir 1 arbatinį šaukštelį džiovintos mėtos. Skystį gerai išmaišykite ir palaikykite 2–3 valandas, kad išsiskirtų veikliosios medžiagos.

    Tuomet mišinį perkoškite ir praskieskite dar 2–3 litrais vandens. Purkšti rekomenduojama ant dirvos aplink augalus ir ant pačių augalų žemutinių dalių, geriausia vakare, kai šliužai pradeda judėti ir maitintis.

    Kaip naudoti, kad būtų daugiau naudos?

    Praktikoje tokias priemones svarbiausia naudoti reguliariai: purškimą verta kartoti kas 5–7 dienas ir po lietaus, nes vanduo greitai nuplauna kvapus. Jei sode šliužų daug, vien purškalo gali nepakakti, todėl dažniausiai efektyviausia derinti kelis būdus.

    Papildomai padeda paprasta tvarka lysvėse: mažiau slėptuvių, retesnis mulčio sluoksnis, pašalintos augalų liekanos ir laistymas ryte, o ne vakare. Taip sumažinama drėgmė naktį, kai šliužai aktyviausi, ir jiems sunkiau rasti saugių vietų dėtis kiaušinėlius.

    Kita natūrali gudrybė – vaisių spąstai. Pavyzdžiui, perpjautas greipfrutas, paliktas šalia lysvių, gali privilioti šliužus kvapu, o ryte juos lengviau surinkti ir išnešti toliau nuo daržo.

    Jei vis dėlto svarstote apie chemines granules, verta nepamiršti atsargumo: tokie produktai gali kelti riziką augintiniams, ežiams ir kitiems naudingiems sodo gyvūnams. Dėl to pirmiausia dažnai rekomenduojama išbandyti mechanines ir natūralias priemones, o tik tada, prireikus, rinktis stipresnius sprendimus.

  • Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Kodėl amarai plinta taip greitai?

    Amarai yra vieni dažniausių sodo kenkėjų: jie siurbia augalų sultis, silpnina ūglius, deformuoja lapus ir gali pernešti virusines ligas. Šiltu ir sausu oru jų populiacija auga ypač sparčiai, o kolonijos per kelias dienas gali išplisti per visą lysvę ar šiltnamį.

    Prie problemos dažnai prisideda skruzdėlės. Jos minta amarų išskiriama lipnia medžiaga ir dėl to saugo amarus nuo natūralių priešų, perneša juos ant naujų augalų ir padeda kolonijoms plėstis.

    Paprasta gaudyklė skruzdėlėms

    Jei prie lysvių ar po akmenimis pastebite skruzdėles, nebūtina iškart griebtis stiprių chemikalų. Paprasta gaudyklė gali sumažinti jų aktyvumą aplink augalus, o kartu netiesiogiai pristabdyti ir amarų plitimą.

    Tam tinka įprastas plastikinis butelis. Šone padaromas pailgas, siauras įpjovimas, kad į vidų galėtų patekti daugiau vabzdžių, o dugne paliekamas plonas sluoksnis saldaus masalo, pavyzdžiui, uogienės ar kito saldėsių likučio.

    Šiek tiek saldaus masalo galima patepti ir ant butelio išorės, kad susidarytų kvapo takas. Butelį verta įleisti į žemę ten, kur matomas didžiausias skruzdėlių judėjimas, ir lengvai apiberti kraštus, kad jis stabiliai laikytųsi.

    Naminių purškalų idėjos amarams

    Amarams dažnai taikomi kontaktiniai tirpalai, kurie padengia vabzdžius ir juos nusilpnina. Praktikoje svarbiausia purkšti kruopščiai, nes amarai dažniausiai slepiasi lapų apačioje ir ant jaunų ūglių.

    Vienas paprastesnių variantų yra svogūnų ir česnakų užpilas. Smulkintas svogūnas ir keli česnako skiltelės užpilami karštu vandeniu, palaikomi kelias valandas, o atvėsusiu skysčiu apipurškiami augalai, ypatingą dėmesį skiriant lapų apatinėms pusėms.

    Kitas naminis sprendimas yra vandens tirpalas su amoniaku, į kurį įmaišoma šiek tiek skysto muilo, kad geriau priliptų prie lapų. Purškiant svarbu nepadauginti ir rinktis vėsesnį paros metą, kad sumažėtų augalų pažeidimo rizika.

    Ką dar verta žinoti dėl saugumo ir efekto

    Net ir natūralios priemonės ne visada yra visiškai neutralios augalams, todėl prieš purškiant geriausia išbandyti ant kelių lapų. Jei po paros nematyti nudegimų ar dėmių, galima apdoroti didesnį plotą.

    Ilgalaikiam rezultatui svarbu mažinti ir skruzdėlių aktyvumą, ir pačių amarų kolonijas, taip pat skatinti natūralius jų priešus, pavyzdžiui, boružes. Jei užkrėtimas labai stiprus, vien naminių tirpalų gali nepakakti, tuomet verta rinktis registruotas augalų apsaugos priemones pagal kultūrą ir laikytis etiketės nurodymų.