Ryškiai oranžinė hurma šaltuoju metų laiku dažnai vilioja saldumu, tačiau daliai žmonių ji palieka nemalonų „sutrauktos burnos“ pojūtį. Tai nereiškia, kad vaisius sugedęs – tokį efektą sukelia natūralios medžiagos, esančios hurmose.
Kaip rašo „ABC“, apie hurmą vis dar sklando mitai: esą ji labai kaloringa ar net „per riebi“. Iš tiesų pagal maistinę vertę tai gerokai įdomesnis vaisius, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Hurma turi vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių, kurie gali papildyti subalansuotą mitybą. Vieni svarbiausių – provitamino A formos, ypač beta-karotinas ir beta-kriptoksantinas, suteikiantys vaisiui būdingą oranžinę spalvą.
Be to, hurmose yra vitamino C, kalio, magnio, nedideli kiekiai geležies, taip pat polifenolių ir taninų, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Praktinis klausimas daugeliui – kodėl vienos hurmos burnoje „savelka“ labiau nei kitos.
Kodėl hurma „savelkia burną“?
Sausumo ir sutraukimo pojūtį valgant hurmą sukelia taninai (dar vadinami miecvielėmis). Jie sąveikauja su seilėse esančiais baltymais ir taip sukuria būdingą sutraukiamą skonį.
Vaisiams nokstant, taninai pakinta ir tampa mažiau tirpūs, todėl „savelkimo“ efektas pamažu silpnėja. Dėl to visiškai sunokusi, labai minkšta hurma paprastai būna švelnesnio skonio.
Panašų rezultatą galima pasiekti ir po derliaus nuėmimo taikant specialų apdorojimą anglies dioksidu. Tokiu būdu apdorota hurma gali išlikti tvirtesnė, bet burnos taip stipriai „netraukia“.
Maistinė vertė abiem atvejais iš esmės panaši – dažniausiai skiriasi konsistencija ir skonis. Vieni vaisiai labiau tinka valgyti šaukšteliu, kiti – pjaustyti riekelėmis.
Kiek cukraus ir kalorijų yra hurmoje?
Nors hurma saldi, ji nėra ypač kaloringa. 100 gramų hurmos yra apie 70 kilokalorijų, maždaug 16 gramų angliavandenių, apie 3,6 gramo skaidulų ir tik apie 0,3 gramo riebalų.
Beveik 80 proc. vaisiaus sudaro vanduo. Saldumas susijęs su natūraliais cukrais – daugiausia fruktoze ir gliukoze – tačiau, lyginant su kitais saldžiais vaisiais, kalorijų kiekis nėra išskirtinai didelis.
Ar hurmą gali valgyti sergantys diabetu?
Sergantiems cukriniu diabetu hurmos nebūtinai reikia atsisakyti. Nurodoma, kad jos glikeminis indeksas yra apie 50–55, o tai laikoma vidutine reikšme.
Hurmose esančios tirpios skaidulos, įskaitant pektinus, gali lėtinti cukraus pasisavinimą. Vis dėlto vaisiuje yra natūralių cukrų, todėl svarbu stebėti porcijų dydį ir atsižvelgti į individualius gliukozės rodiklius.
Kaip hurma gali būti naudinga širdžiai?
Hurma turi folatų, o kalis gali prisidėti prie kraujospūdžio reguliavimo. Skaidulos savo ruožtu siejamos su pagalba palaikant sveikesnį cholesterolio lygį.
Būtent skaidulos laikomos vienu didžiausių hurmos privalumų: jos padeda virškinimo sistemai, gali ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir sulėtinti angliavandenių įsisavinimą.
Šaltuoju sezonu hurma dažnai tampa kompromisu tiems, kurie nori kažko saldaus, bet kartu ir maistingesnio. Ją galima valgyti vieną, dėti į košes ar jogurtą, naudoti desertuose.