Tag: Naudojimo limitai

  • „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ po I/O 2026 pakeitė „Gemini“ naudojimo ribojimų logiką: vietoj užklausų skaičiaus pradėjo taikyti skaičiavimo resursais grįstas kvotas. Vartotojams buvo įvestos 5 valandų ir savaitės kvotos, tačiau dalis jų skundėsi, kad jos baigiasi per greitai.

    Problema ypač ryškėjo naudojant sudėtingesnius modelius ir užduotis, pavyzdžiui, „Gemini 3.1 Pro“ su dideliais failais ar sudėtingais nurodymais. Kai kuriems pakakdavo kelių komandų, kad būtų išnaudota reikšminga kvotos dalis.

    Kaip keisis kvotos skaičiavimas?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ pranešė, kad ribos, kiek kvotos gali „sudeginti“ viena užklausa. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai vienas sudėtingas veiksmas neproporcingai greitai išnaudoja visą 5 valandų ar savaitės limitą.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su klaidomis: jei „Gemini“ pateiks klaidą ir užduoties neužbaigs, toks bandymas neturėtų būti įskaičiuojamas į kvotą. Kvota bus skaičiuojama tik už sėkmingai įvykdytus atsakymus.

    Daugiau skaidrumo ir įspėjimų

    „Google“ taip pat žada aiškesnį kvotų išskaidymą ir pranešimus, kad vartotojai matytų, kurie veiksmai naudoja daugiau resursų. Tai aktualu tokioms funkcijoms kaip „Deep Research“, kurios paprastai reikalauja daugiau skaičiavimo galios nei paprastas tekstinis klausimas.

    Be to, teigiama, kad „Gemini 3.1 Flash-Lite“ užklausos ateityje neturėtų būti skaičiuojamos į bendrą limitą. Tai reiškia, kad pasiekus kvotos ribą vis tiek turėtų likti galimybė tęsti darbą lengvesniu režimu.

    Patogesnis naudojimas ir pakeitimai prenumeratoriams

    Keičiasi ir kasdienis patogumas: pasirinkus konkretų „Gemini“ modelį, programa turėtų įsiminti jį kaip numatytąjį kitoms sesijoms. Tik pasiekus limitą sistema automatiškai perjungs į lengvesnį modelį, kad paslauga išliktų prieinama.

    „Google“ nurodo, kad nuo skaičiavimo resursais grįstų limitų įvedimo kvotos jau buvo didintos kelis kartus, o naujausias koregavimas turėtų dar labiau prailginti realų naudojimo laiką. Tuo pačiu „AI Ultra“ plano prenumeratoriams didinamas leidžiamas „Omni“ vaizdo įrašų generavimo kiekis.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: kai DI įrankiai plečia galimybes dirbti su failais, vaizdu ir ilgesnėmis užduotimis, paslaugų teikėjai vis dažniau pereina prie resursais paremtų limitų. Vartotojams tai reiškia, kad svarbia tampa ne tik užklausų gausa, bet ir jų sudėtingumas.

  • Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    „Google“ pradėjus taikyti atnaujintus „Gemini“ naudojimo limitus, dalis mokančių vartotojų susidūrė su netikėta problema: viena itin sudėtinga užduotis gali akimirksniu „suvalgyti“ visą penkių valandų limitą. Situacija išplito socialiniuose tinkluose, kai vartotojas parodė, kad vaizdo generavimo užklausa užpildė limitą nuo 0 iki 100 proc., tačiau galutinio rezultato jis taip ir negavo.

    Pagal naują modelį „Gemini“ limitai skiriasi nemokamiems ir mokamiems naudotojams. Prenumeratoriai, naudojantys „Google AI Pro“ planą, paprastai turi didesnę savaitinę kvotą, tačiau kartu taikomas ir slenkantis, kas penkias valandas atsinaujinantis limitas, kuris gali būti gerokai mažesnis už savaitinį.

    Problemos esmė ta, kad limitai siejami ne su konkrečiu užklausų skaičiumi, o su skaičiavimo resursais, kurių reikia užduočiai atlikti. Tai reiškia, kad paprastos užklausos „kainuoja“ nedaug, o sudėtingos, pavyzdžiui, vaizdo generavimas su konkrečiu žmogaus atvaizdu, nurodyta kalba ir scenarijumi, gali pareikalauti nepalyginamai daugiau resursų.

    Kodėl tai sukelia pasipiktinimą?

    Kritika kyla dėl to, kad vartotojui iš anksto beveik neįmanoma suprasti, kiek limito „suvalgys“ konkretus prašymas. Skirtingai nei aiškus „užklausų skaičius per dieną“, skaičiavimo resursų principas neturi aiškios „matuoklės“, todėl žmonės gali netyčia išnaudoti kvotą vienu bandymu.

    Dar daugiau klausimų kelia atvejai, kai limitas išnaudojamas, o rezultatas nepateikiamas. Tokiu atveju vartotojas faktiškai sumoka ne tik pinigais, bet ir prarastu laiku, nes iki atsinaujinimo tenka laukti, o užduotis lieka neįvykdyta.

    „Google“ reakcija ir ką tai reiškia toliau

    Į viešai aptariamą atvejį sureagavo „Google“ „Gemini“ vadovas Joshas Woodwardas, nurodęs, kad situacija jį nustebino ir komanda pažadėjo ją įvertinti. Tokie komentarai signalizuoja, kad bendrovė mato galimus sistemos trūkumus, ypač kai kalbama apie mokamus planus ir lūkesčius gauti paslaugą stabiliai.

    Pastaruoju metu didieji DI produktų tiekėjai vis dažniau diegia limitus dėl augančios paklausos ir didelių skaičiavimo kaštų, ypač generuojant vaizdą ar vaizdo įrašus. Vaizdo generavimas paprastai yra viena brangiausių funkcijų, todėl tikėtina, kad „Google“ ir kitos bendrovės ieškos aiškesnio „kainos“ paaiškinimo prieš vykdant užduotį, kad vartotojai galėtų įvertinti riziką.

    Kol kas vartotojams, kurie intensyviai naudojasi vaizdo generavimu, verta įvertinti, kad sudėtingos užklausos gali staigiai išnaudoti trumpalaikę kvotą. Jei „Google“ nepasiūlys aiškesnio limito rodiklio ar kompensavimo mechanizmo už nepavykusias užduotis, tai gali tapti rimtu iššūkiu pasitikėjimui mokamais planais.

  • „Google“ keičia „Gemini“ ribojimus: vietoj užklausų skaičiuos „compute-used“ ir limitai gali ateiti greičiau

    „Google“ keičia „Gemini“ ribojimus: vietoj užklausų skaičiuos „compute-used“ ir limitai gali ateiti greičiau

    „Google“ paskelbė keičianti, kaip bus taikomi „Gemini“ naudojimo limitai: vietoj iki šiol naudoto kasdienio užklausų skaičiaus bus vertinamas vadinamasis compute-used, arba sunaudotų skaičiavimo resursų kiekis. Tai reiškia, kad riba priklausys ne nuo to, kiek kartų parašėte, o nuo to, ką darėte ir kiek tai kainavo sistemai.

    Iki šiol „Gemini“ daugeliu atvejų turėjo kasdienį užklausų limitą, kuris vartotojams atrodė paprastas ir gana dosnus, palyginti su dalies konkurentų praktika. Tačiau rinkoje įsitvirtinus resursais grįstiems apribojimams, „Google“ pereina prie modelio, kuriame svarbiausia tampa užduoties sudėtingumas.

    Kas keičiasi naudotojams

    Pagal naują tvarką limitą labiausiai „valgys“ sudėtingesni veiksmai: ilgos pokalbio grandinės, pažangesnių funkcijų naudojimas ir užduotys, kurioms reikia daugiau skaičiavimo galios. Pavyzdžiui, vaizdo įrašų generavimas ar sudėtingas programavimo uždavinys gali greičiau priartinti prie ribos nei paprastas teksto klausimas.

    „Google“ taip pat numato laiko langais paremtus ribojimus, panašius į plačiai taikomus kituose DI produktuose. Vietoj vien kasdienio skaičiavimo atsiranda penkių valandų ir savaitinis limitai, todėl intensyviai dirbant ribą galima pasiekti net ir per trumpą sesiją.

    Ką daryti pasiekus limitą

    Pasiekus nustatytą ribą, „Gemini“ gali automatiškai perjungti naudotoją į mažesnį, mažiau resursų reikalaujantį modelį, kad darbas galėtų tęstis. Praktikoje tai dažniausiai reiškia kiek kuklesnius atsakymus ar lėtesnį sudėtingų užduočių vykdymą, bet paslauga visiškai nesustoja.

    Naudojimo limitus galima stebėti „Gemini“ programėlėje arba žiniatinklyje, kur rodomas sunaudojimas pagal pasirinktą planą. „Google“ taip pat nurodo, kad mokamų planų naudotojai gali gauti didesnes ribas, o kai kuriais atvejais įsigyti papildomų kreditų, kad prireikus galėtų tęsti intensyvesnį darbą.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą tendenciją DI rinkoje: kainodara ir ribojimai vis labiau siejami su realiais skaičiavimo kaštais, o ne su lengvai suprantamais vienetais, tokiais kaip užklausų skaičius. Vartotojams tai patogiau planuojant biudžetą ir našumą, tačiau kartu reiškia, kad vienas sudėtingas veiksmas gali būti „brangesnis“ nei dešimtys paprastų klausimų.

    Jei „Gemini“ naudojate bazinėms užduotims, pavyzdžiui, trumpiems tekstams, paieškai ar santraukoms, kasdienė rutina gali beveik nepasikeisti. Tačiau tiems, kas intensyviai naudoja DI kodavimui, multimodalinėms užduotims ar generavimui, verta iš anksto įsivertinti, kad limitai gali būti pasiekiami greičiau nei pagal senąją užklausų logiką.