CP v2

Tag: Naujamiestis

  • Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilnius keis 55 ha tarp Panerių gatvės ir bėgių: ruošiamas tarptautinis konkursas

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su LTG grupe planuoja iš esmės pertvarkyti maždaug 55 hektarų teritoriją tarp Panerių gatvės ir geležinkelio. Dabar čia vyrauja geležinkelio infrastruktūra, gamyba ir sandėliavimas, tačiau ateityje numatoma kurti atvirą, daugiafunkcę miesto dalį.

    Vienas svarbiausių artėjančių žingsnių – tarptautinis urbanistinės vizijos konkursas, kurį ketinama skelbti 2026 metais pabaigoje. Konkursą organizuos savivaldybės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

    Ši teritorija šiandien menkai integruota į miesto audinį, o geležinkelio infrastruktūra veikia kaip fizinis barjeras tarp Naujamiesčio, Naujininkų ir centrinės miesto dalies. Dėl to susisiekimas ir kasdieniai ryšiai tarp rajonų išlieka fragmentuoti, o aplinka mažiau patraukli gyventojams.

    „Ši teritorija yra viena strategiškai svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių. Siekiame šiandien menkai išnaudojamoje miesto dalyje sukurti gyvybingą, žmonėms patrauklų rajoną, kuris stiprintų miesto konkurencingumą ir atvertų naujas galimybes verslui bei bendruomenėms“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad transformacija padės sukurti naujas viešąsias ir žaliąsias erdves, pagerins mobilumo sprendinius ir atvers patogesnius pėsčiųjų bei dviračių ryšius. Esminiu tikslu įvardijama geležinkelio kuriamų barjerų įveika, kad teritorija taptų jungtimi, o ne riba.

    „Turime unikalią galimybę šiandien miestą skiriančią infrastruktūrą paversti jį jungiančia teritorija. Čia turi atsirasti miesto gyvenimo įvairovė – darbo vietos, būstas, paslaugos, kultūra ir viešosios erdvės“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

    Pietinėje Naujamiesčio dalyje pastaraisiais metais ryškėja technologijų ir kūrybinių industrijų koncentracija, todėl teritorijos planavime akcentuojamas mišrus miesto modelis. Tikimasi, kad greta verslo atsiras būsto, paslaugų, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra, kuri veiktų visą dieną, o ne tik darbo valandomis.

    Projektui svarbi ir strateginė lokacija: greta yra geležinkelio stotis, o susisiekimo ašys užtikrina ryšį su oro uostu. Tokios sąlygos leidžia teritoriją vertinti kaip potencialius miesto vartus, galinčius formuoti pirmą įspūdį atvykstantiems į sostinę.

    „Teritorijose, kurių mūsų veiklai ateityje reikės mažiau, siekiame sudaryti prielaidas pokyčiams, kad jie kurtų vertę ne tik geležinkeliams, bet ir miestui. Suprantame šios teritorijos svarbą Vilniui, todėl kartu su savivaldybe ieškome geriausių sprendimų“, – sakė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas.

    Planuojant naują rajoną numatoma įprasminti ir vietos tapatybę: vertingi istoriniai geležinkelio bei pramonės pastatai galėtų būti pritaikyti naujoms funkcijoms. Tokia praktika Europos miestuose laikoma vienu efektyviausių būdų mažinti statybų poveikį aplinkai ir kartu išsaugoti miesto istorijos sluoksnius.

    Vilniaus miesto savivaldybė ir LTG bendradarbiavimą dėl geležinkelių teritorijų transformacijos yra įtvirtinusios nuo 2022 metų, o 2024 metais inicijuotas detaliojo plano rengimas. Tarptautinio konkurso tikslas – sukurti vientisą urbanistinę viziją, kuri taptų pagrindu tolesniems planavimo ir sprendimų etapams.

  • Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio daugiabučių kiemuose dar tebestovinčios sovietmetį menančios lauko džiovyklos netrukus gali įgyti naują vaidmenį. Vietoje surūdijusių konstrukcijų planuojama kurti daugiafunkces bendruomenės stoteles, kuriose atsirastų vietos ir skalbiniams, ir kaimynų susitikimams.

    Idėjos autorė Rita Latvytė siūlo ne griauti, o perkurti kiemų infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų dabarties poreikius. Pasak jos, dalis gyventojų vis dar gyvena nedideliuose butuose be balkonų, todėl galimybė džiovinti skalbinius lauke išlieka praktiškai svarbi.

    „Tai nėra vien apie virves skalbiniams ar senų konstrukcijų likimą. Tai apie mažas kiemų erdves, kurios gali tapti vieta susitikti, pabendrauti, pasidalyti knyga ar daiktais“, – sakė idėjos autorė Rita Latvytė.

    Numatoma, kad pirmieji prototipai atsiras trijuose Naujamiesčio kiemuose, o konstrukcijos bus pritaikytos kelioms funkcijoms. Vienoje dalyje gyventojai galės patogiai išsidžiauti skalbinius, kitoje atsiras vieta prisėsti, o taip pat lentyna dalijimuisi knygomis ar dar tinkamais naudoti daiktais.

    Diskusijose dėl projekto netrūko skeptikų, kėlusių klausimą, ar tokios džiovyklos dar reikalingos. Visgi balsavimas ir gyventojų komentarai parodė, kad kiemams trūksta ne tik tvarkos ir estetikos, bet ir paprastų, kasdienybę palengvinančių bendruomeniškumo taškų.

    Praktinė nauda siejama ir su gyvenimo kokybe: džiovinant skalbinius namuose dažniau kaupiasi drėgmė, užimama erdvė, o lauko džiovinimas gali mažinti elektros sąnaudas, jei gyventojai nenaudoja džiovyklių. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su tvarumo kryptimi, kai miestuose ieškoma būdų prailginti esamų objektų gyvavimo laiką ir mažinti atliekų kiekį.

    Projektas gimė per Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kuri leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už konkrečius aplinkos gerinimo sprendimus. Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų, o lėšos paskirstomos tiek mažesnėms seniūnijų iniciatyvoms, tiek didesniems viso miesto projektams.

  • Panevėžio rajone subūrė ukrainiečius: „Manifestas: Mano balsas“ kvietė dialogui tarp kartų

    2026 metais gegužės 24 dieną Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padalinyje, dailės galerijoje, surengtas tarpkultūrinis renginys „Manifestas: Mano balsas“. Jis sujungė ukrainiečių bendruomenių atstovus iš Alytaus, Panevėžio ir Plungės, o pagrindine ašimi tapo dialogas tarp skirtingų kartų.

    Organizatoriai akcentavo, kad projektas skirtas ne tik susitikimui, bet ir praktinei socialinei integracijai Lietuvoje. Pasirinkta kryptis buvo mada, stilius ir kultūros paveldas, nes drabužiai migracijos patirtyse dažnai tampa tapatybės ir saviraiškos ženklu, padedančiu išlaikyti ryšį su kilme ir kartu prisitaikyti prie naujos aplinkos.

    Drabužis kaip tapatybės kalba

    Programoje vyko interaktyvi paskaita apie drabužį kaip saviraiškos formą, kai gyvenimas persikelia į kitą šalį. Dalyviai taip pat tyrinėjo tradicinius ukrainiečių ir lietuvių aprangos elementus, ieškodami panašumų, skirtumų ir prasmių, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

    Renginio dalyviai buvo paaugliai, jaunimas, tėvai ir vyresniosios kartos atstovai, todėl daug dėmesio skirta bendravimui ir patirties perdavimui. Darbas mišriose komandose leido neformaliai aptarti, kaip keičiasi savęs suvokimas, kai namų tradicijos susitinka su kasdienybe Lietuvoje.

    Pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės

    „Fashion Talk“ dalyje aptartos šiuolaikinės tendencijos ir tai, kaip jos susijusios su tapatybe bei asmeniniu pasakojimu. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai kūrė idėjų koliažus, kurie tapo būdu vizualiai įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais: priklausymą, atmintį, pokytį ir ateities planus.

    Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė Olha Aheieva, Vilniaus universiteto studentė ir jaunimo atstovė Angelina Shynkarenko, psichologė Olga Bolela, dizainerė Eglė Puzaraitė, taip pat vertėjas Tymofii Ievtushenko. Į programą įtrauktos skirtingos kompetencijos, kad pokalbiai apimtų ir emocinę gerovę, ir kūrybinę raišką, ir praktinį kultūros pažinimą.

    Bendruomenės ryšiai regione

    Organizatoriai dėkojo Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padaliniui ir jame dirbantiems žmonėms už paramą, pagalbą ir priėmimą. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atliepia labai konkretų poreikį: sukurti saugią erdvę, kur bendruomenės gali susitikti, megzti ryšius ir geriau suprasti viena kitą be formalumo.

    Projekto rengėjų teigimu, renginys dar kartą priminė, kad kultūra gali veikti kaip universali kalba. Kai skirtingų kartų žmonės įsitraukia į bendrą kūrybą ir pokalbį, lengviau išlaikyti tapatybę, kartu kuriant naujus ryšius ir stiprinant bendruomenės atsparumą pokyčiams.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.