CP v2

Tag: Naujos rūšys

  • Kinijos ir Nepalo pasienyje rastas naujas aklųjų gyvačių tipas: užuominos apie dar neatrastas rūšis

    Netikėtas radinys prie kelio Kinijoje leido mokslininkams aprašyti naują aklųjų gyvačių rūšį. Vienintelė iki šiol žinoma šios rūšies atstovė buvo aptikta netoli Kinijos ir Nepalo sienos, o tyrėjai neatmeta, kad aplinkinėse teritorijose gali slėptis ir daugiau mokslui nežinomų gyvūnų.

    Naujoji rūšis aptikta Činghajaus–Sičango plynaukštėje, laikomoje didžiausia ir aukščiausia sausumos plynaukšte pasaulyje. Šis regionas užima apie 2 500 000 kvadratinių kilometrų, o dalis jo vietovių dėl sudėtingos geografijos ir riboto pasiekiamumo iki šiol menkai tyrinėtos.

    Surastą gyvatę, patelę, mokslininkai aprašė zoologijos tyrimų žurnale. Jos kūno ilgis siekė 26,5 centimetro, galva buvo šviesiai kreminė, o kūnas šviesiai rudas ir link uodegos tamsėjo.

    Aklosios gyvatės yra smulkios, dažniausiai požemyje gyvenančios roplių grupės, prisitaikiusios raustis dirvožemyje ir judėti tarp nukritusių lapų ar supuvusios medienos. Jų akys paprastai būna redukuotos ir paslėptos po galvos žvynais, todėl iš pirmo žvilgsnio jos primena sliekus.

    Mokslinis šios grupės pavadinimas Scolecophidia siejamas su graikiškais žodžiais, nusakančiais kirmėlę ir gyvatę. Tokia kilmė atspindi ir šių roplių išvaizdą, ir jų gyvenimo būdą, kuriame dominuoja požeminės slėptuvės.

    Palyginę surasto egzemplioriaus sandaros požymius ir DNR duomenis su kitomis aklųjų gyvačių rūšimis, tyrėjai nustatė, kad naujoji rūšis priklauso Typhlopidae šeimai. Tai gausiausia ir plačiausiai paplitusi aklųjų gyvačių šeima, aptinkama įvairiuose žemynuose.

    Rūšiai pasiūlytas pavadinimas siejamas su vietove, šalia kurios ji buvo rasta, taip pabrėžiant atradimo geografinį kontekstą. Tokia praktika biologijoje įprasta, kai pavadinimu įamžinama radavietė arba regionas, padedantis ateityje tiksliau sieti rūšį su jos paplitimu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kai kuriose šio regiono dalyse rimtesni lauko tyrimai anksčiau beveik nebuvo vykdyti. Dėl to net vienas atsitiktinai aptiktas egzempliorius gali reikšti, kad vietos biologinė įvairovė iki šiol įvertinta tik iš dalies.

    Tyrėjų vertinimu, kryptingos ekspedicijos Kinijos pasienio zonose, ypač kalnuotuose ir sunkiai pasiekiamuose ruožuose, gali atnešti naujų atradimų. Tokios vietovės dažnai tampa biologinės įvairovės „karštaisiais taškais“, kuriuose aptinkama endeminių, niekur kitur nesutinkamų rūšių.

  • Per 14 dienų ekspedicija prie Brazilijos aptiko 31 naują jūrų rūšį: proveržį lėmė laivo mikroskopas

    Dvi savaites trukusi tarptautinė mokslinė ekspedicija Pietų Atlante prie Brazilijos krantų užfiksavo 31 iki šiol neaprašytą jūrų gyvūnų rūšį. Tyrėjai sako, kad toks tempas priartėjo prie rekordinių naujų rūšių atradimų per trumpą laiką.

    Ekspedicijoje dalyvavo apie 20 ekspertų iš JAV, Australijos, Brazilijos ir Japonijos, dirbusių tyrimų laive Falkor. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vadinamąją vidurinio vandens zoną, esančią tarp paviršiaus ir jūros dugno.

    Ši erdvė laikoma didžiausia Žemės buveine, apimančia didžiąją dalį planetos gyvenamosios aplinkos, tačiau ji išlieka viena mažiausiai ištirtų. Dėl sudėtingų sąlygų, didelių atstumų ir trapios gyvybės daug organizmų čia sunku ne tik sugauti, bet ir išsaugoti tyrimams.

    Tarp naujai užfiksuotų radinių paminėtos devynios medūzų rūšys, septynios sifonoforų rūšys, septynios ketenoforų rūšys, keturios apendikuliarijų lervos, du dideli vienaląsčiai organizmai, taip pat viena amfipodų rūšis ir greitai judantis daugšerėtas kirminas. Dalis šių organizmų yra itin trapūs, todėl jų identifikavimas įprastai užtrunka gerokai ilgiau.

    Proveržį, pasak ekspedicijos komandos, lėmė naujos kartos konfokalinis mikroskopas, sumontuotas pačiame laive. Jis leido tiesiogiai jūroje stebėti gyvų organizmų trimačius ląstelių vaizdus ir greičiau atskirti skirtingas rūšis.

    „Tai atveria visiškai naują tyrimų pasaulį. Matėme, kaip ląstelės sąveikauja, keičiasi medžiagomis ir formuoja struktūras, ir galėjome tai stebėti realiuoju laiku laive, nors įprastai prireikia savaičių paruošimo, kad apskritai pamatytum panašius procesus“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė, Smitsono instituto daktarė Karen Osborn.

    Pasak mokslininkų, toks realaus laiko stebėjimas gali keisti ir rūšių atpažinimo praktiką: įprastai mėginius tenka gabenti į laboratorijas, fiksuoti, dažyti ir tik tada analizuoti. Laive atlikti aukštos raiškos tyrimai leidžia greičiau suprasti, ką verta tirti detaliau, o ką galima atmesti kaip jau žinomą rūšį.

    Ekspedicijos rezultatai dar kartą primena, kiek mažai žmonija žino apie vandenynų gyvybę, ypač atviroje jūroje ir tarpiniuose vandens sluoksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad nauji instrumentai ir mobilios laboratorijos laivuose tampa vienu svarbiausių būdų sparčiau pildyti vandenynų biologinės įvairovės žemėlapį.