Tag: Naujos rūšys

  • Tiesioginė ekspedicijos transliacija atskleidė „Patriką“ ir 57 naujas rūšis: kas rasta 3 500 m gylyje

    Tiesioginė ekspedicijos transliacija atskleidė „Patriką“ ir 57 naujas rūšis: kas rasta 3 500 m gylyje

    Tiesiogiai transliuota giliavandenė ekspedicija prie Argentinos krantų netikėtai tapo interneto sensacija, kai kameros užfiksavo jūrų žvaigždę, primenančią Patriką iš animacinio serialo. Tačiau už virusinio vaizdo slypi kur kas reikšmingesnė žinia mokslui.

    Po ekspedicijos tarptautinė biologų ir taksonomų komanda Buenos Airėse surengtame identifikavimo seminare patvirtino, kad per trumpą laiką aprašytos 57 naujos rūšys ir 5 naujos gentys. Dauguma mėginių buvo surinkta naudojant nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą „SuBastian“.

    Kur vyko atradimai

    Pagrindinė tyrimų vieta buvo Mar del Platos kanjonas, vienas didžiausių Argentinos povandeninių plyšių. Giliausioje vietoje jis smenga daugiau kaip 3 500 metrų, kur slėgis ir tamsa ilgą laiką ribojo detalius stebėjimus.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ši zona išskirtinė tuo, jog joje susiduria šiltos, sūrios Brazilijos srovės ir šaltos, maistingų medžiagų turtingos Malvinų srovės. Toks susikirtimas didina biologinę įvairovę ir sudaro sąlygas aptikti dar nežinomų organizmų.

    Ką pavyko identifikuoti

    Per identifikavimo darbų etapą užfiksuotos 22 naujos dygiaodžių rūšys, įskaitant jūrų agurkus ir jūrų lelijas, taip pat 20 naujų irklakojų vėžiagyvių rūšių. Be to, aprašytos 14 naujų geliančiųjų rūšių, tarp jų aštuonspinduliai koralai, jūrų plunksnos ir kietieji koralai, bei vienas moliuskas.

    Dalies radinių reikšmė dar didesnė, nes jie priskirti ne tik naujoms rūšims, bet ir naujoms gentims. Tai rodo, kad giliavandeniuose kanjonuose slypi iki šiol menkai pažintos evoliucinės linijos, kurias tyrimai tik pradeda atskleisti.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo naujai nustatytas jūrų agurkas, tyrėjų pramintas Loki dėl į ragus panašių ataugų. Mokslininkai teigia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti, kaip giliavandeniai organizmai prisitaiko prie maisto stygiaus, žemos temperatūros ir didžiulio slėgio.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ekspedicija buvo platesnės iniciatyvos, skirtos kuo greičiau dokumentuoti giliavandenių ekosistemų įvairovę, dalis. Mokslininkai akcentuoja, kad žinių apie giliąją jūrą trūksta, o rizikos veiksniai didėja dėl klimato kaitos ir augančio susidomėjimo giliavandene gavyba.

    „Gilioji jūra yra viena mažiausiai suprastų Žemės ekosistemų, todėl kiekviena naujai identifikuota rūšis keičia mūsų supratimą apie gyvybės įvairovę“, – sakė Ocean Census mokslo vadovė Michelle Taylor.

    „Šie rezultatai parodo, ką gali pasaulinio lygio technologijos, ekspertinės žinios ir tarptautinis bendradarbiavimas“, – sakė „Schmidt Ocean Institute“ direktorė Jyotika Virmani.

    Tyrėjai pažymi, kad dalis mėginių dar neperžiūrėta, todėl tikėtina, jog realus naujų rūšių skaičius ateityje dar augs. Tokie projektai taip pat leidžia kurti tikslesnius biologinės įvairovės žemėlapius ir pagrįsti sprendimus dėl jautrių jūrinių teritorijų apsaugos.

  • Kinijos ir Nepalo pasienyje rastas naujas aklųjų gyvačių tipas: užuominos apie dar neatrastas rūšis

    Netikėtas radinys prie kelio Kinijoje leido mokslininkams aprašyti naują aklųjų gyvačių rūšį. Vienintelė iki šiol žinoma šios rūšies atstovė buvo aptikta netoli Kinijos ir Nepalo sienos, o tyrėjai neatmeta, kad aplinkinėse teritorijose gali slėptis ir daugiau mokslui nežinomų gyvūnų.

    Naujoji rūšis aptikta Činghajaus–Sičango plynaukštėje, laikomoje didžiausia ir aukščiausia sausumos plynaukšte pasaulyje. Šis regionas užima apie 2 500 000 kvadratinių kilometrų, o dalis jo vietovių dėl sudėtingos geografijos ir riboto pasiekiamumo iki šiol menkai tyrinėtos.

    Surastą gyvatę, patelę, mokslininkai aprašė zoologijos tyrimų žurnale. Jos kūno ilgis siekė 26,5 centimetro, galva buvo šviesiai kreminė, o kūnas šviesiai rudas ir link uodegos tamsėjo.

    Aklosios gyvatės yra smulkios, dažniausiai požemyje gyvenančios roplių grupės, prisitaikiusios raustis dirvožemyje ir judėti tarp nukritusių lapų ar supuvusios medienos. Jų akys paprastai būna redukuotos ir paslėptos po galvos žvynais, todėl iš pirmo žvilgsnio jos primena sliekus.

    Mokslinis šios grupės pavadinimas Scolecophidia siejamas su graikiškais žodžiais, nusakančiais kirmėlę ir gyvatę. Tokia kilmė atspindi ir šių roplių išvaizdą, ir jų gyvenimo būdą, kuriame dominuoja požeminės slėptuvės.

    Palyginę surasto egzemplioriaus sandaros požymius ir DNR duomenis su kitomis aklųjų gyvačių rūšimis, tyrėjai nustatė, kad naujoji rūšis priklauso Typhlopidae šeimai. Tai gausiausia ir plačiausiai paplitusi aklųjų gyvačių šeima, aptinkama įvairiuose žemynuose.

    Rūšiai pasiūlytas pavadinimas siejamas su vietove, šalia kurios ji buvo rasta, taip pabrėžiant atradimo geografinį kontekstą. Tokia praktika biologijoje įprasta, kai pavadinimu įamžinama radavietė arba regionas, padedantis ateityje tiksliau sieti rūšį su jos paplitimu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kai kuriose šio regiono dalyse rimtesni lauko tyrimai anksčiau beveik nebuvo vykdyti. Dėl to net vienas atsitiktinai aptiktas egzempliorius gali reikšti, kad vietos biologinė įvairovė iki šiol įvertinta tik iš dalies.

    Tyrėjų vertinimu, kryptingos ekspedicijos Kinijos pasienio zonose, ypač kalnuotuose ir sunkiai pasiekiamuose ruožuose, gali atnešti naujų atradimų. Tokios vietovės dažnai tampa biologinės įvairovės „karštaisiais taškais“, kuriuose aptinkama endeminių, niekur kitur nesutinkamų rūšių.

  • Per 14 dienų ekspedicija prie Brazilijos aptiko 31 naują jūrų rūšį: proveržį lėmė laivo mikroskopas

    Dvi savaites trukusi tarptautinė mokslinė ekspedicija Pietų Atlante prie Brazilijos krantų užfiksavo 31 iki šiol neaprašytą jūrų gyvūnų rūšį. Tyrėjai sako, kad toks tempas priartėjo prie rekordinių naujų rūšių atradimų per trumpą laiką.

    Ekspedicijoje dalyvavo apie 20 ekspertų iš JAV, Australijos, Brazilijos ir Japonijos, dirbusių tyrimų laive Falkor. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į vadinamąją vidurinio vandens zoną, esančią tarp paviršiaus ir jūros dugno.

    Ši erdvė laikoma didžiausia Žemės buveine, apimančia didžiąją dalį planetos gyvenamosios aplinkos, tačiau ji išlieka viena mažiausiai ištirtų. Dėl sudėtingų sąlygų, didelių atstumų ir trapios gyvybės daug organizmų čia sunku ne tik sugauti, bet ir išsaugoti tyrimams.

    Tarp naujai užfiksuotų radinių paminėtos devynios medūzų rūšys, septynios sifonoforų rūšys, septynios ketenoforų rūšys, keturios apendikuliarijų lervos, du dideli vienaląsčiai organizmai, taip pat viena amfipodų rūšis ir greitai judantis daugšerėtas kirminas. Dalis šių organizmų yra itin trapūs, todėl jų identifikavimas įprastai užtrunka gerokai ilgiau.

    Proveržį, pasak ekspedicijos komandos, lėmė naujos kartos konfokalinis mikroskopas, sumontuotas pačiame laive. Jis leido tiesiogiai jūroje stebėti gyvų organizmų trimačius ląstelių vaizdus ir greičiau atskirti skirtingas rūšis.

    „Tai atveria visiškai naują tyrimų pasaulį. Matėme, kaip ląstelės sąveikauja, keičiasi medžiagomis ir formuoja struktūras, ir galėjome tai stebėti realiuoju laiku laive, nors įprastai prireikia savaičių paruošimo, kad apskritai pamatytum panašius procesus“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė, Smitsono instituto daktarė Karen Osborn.

    Pasak mokslininkų, toks realaus laiko stebėjimas gali keisti ir rūšių atpažinimo praktiką: įprastai mėginius tenka gabenti į laboratorijas, fiksuoti, dažyti ir tik tada analizuoti. Laive atlikti aukštos raiškos tyrimai leidžia greičiau suprasti, ką verta tirti detaliau, o ką galima atmesti kaip jau žinomą rūšį.

    Ekspedicijos rezultatai dar kartą primena, kiek mažai žmonija žino apie vandenynų gyvybę, ypač atviroje jūroje ir tarpiniuose vandens sluoksniuose. Tyrėjai pabrėžia, kad nauji instrumentai ir mobilios laboratorijos laivuose tampa vienu svarbiausių būdų sparčiau pildyti vandenynų biologinės įvairovės žemėlapį.