Naujuose automobiliuose Europos Sąjungoje vis dažniau stebima ne tik tai, kas vyksta kelyje, bet ir vairuotojo elgesys. Tam skirtas privalomas vairuotojo dėmesio blaškymo įspėjimo sprendimas, dažniausiai diegiamas su salono kamera, kuri vertina, ar žvilgsnis per ilgai nukrypsta nuo vairavimo.
Reikalavimas nėra staigus: nuo 2024 metų liepos 7 dienos tokia sistema tapo privaloma naujų tipų transporto priemonėms, kurios pirmą kartą gavo ES tipo patvirtinimą. Nuo 2026 metų liepos 7 dienos pareiga išplėsta visiems naujiems ES registruojamiems automobiliams, nepriklausomai nuo modelio debiuto datos.
Kaip sistema nustato blaškymąsi?
Sprendimas dažniausiai remiasi vairuotojo stebėjimo kamera ir programine analize, kuri realiuoju laiku vertina galvos padėtį, žvilgsnio kryptį ir akių judesius. Tikslas paprastas: laiku perspėti, kai vairuotojo vizualinis dėmesys per ilgai nėra sutelktas į su vairavimu susijusias užduotis.
Tokios sistemos kuriamos taip, kad nereaguotų į trumpus ir natūralius veiksmus, pavyzdžiui, žvilgtelėjimą į veidrodėlį ar prietaisų skydelį. Tačiau ilgesnis žiūrėjimas į telefoną, žemyn į salono apačią ar į keleivio pusę jau gali būti vertinamas kaip kritinis blaškymas.
3,5 sekundės riba ir įspėjimai
ES techniniai reikalavimai numato, kad sistema turi pradėti veikti ne vėliau kaip važiuojant 20 kilometrų per valandą greičiu. Jei greitis yra nuo 20 iki mažiau nei 50 kilometrų per valandą, įspėjimas turi būti pateiktas, kai kritinėje zonoje vairuotojas žiūri 6 sekundes.
Važiuojant 50 kilometrų per valandą ar didesniu greičiu, riba griežtėja iki 3,5 sekundės. Įspėjimas gali būti vizualinis, garsinis arba haptinis, pavyzdžiui, vairo vibracija, o konkretų perspėjimo būdą pasirenka gamintojas, laikydamasis homologacijos taisyklių.
Privatumas ir ką svarbu žinoti vairuotojams
Šių sistemų paskirtis yra sauga, o ne vairuotojo tapatybės nustatymas. Reikalavimuose akcentuojama, kad surinkti duomenys neturi būti naudojami vairuotojo profiliavimui ar identifikavimui pagal biometrinius požymius, o apdorojimas turi vykti taip, kad būtų užtikrintas ribotas panaudojimas sistemos veikimui.
Praktiškai tai reiškia, kad kamera gali matyti vairuotoją tiek, kiek reikia dėmesio būsenai įvertinti, tačiau jos tikslas nėra kaupti asmens istoriją. Taip pat numatoma, kad sistema neturi būti paprastai ir visam laikui išjungiama: jei vairuotojas bando ją apgauti, pavyzdžiui, uždengdamas kamerą, automobilis gali rodyti gedimo pranešimą, bet tai nėra teisėtas būdas atsisakyti privalomos funkcijos.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai yra platesnio ES kelių saugos paketo dalis, kuriuo siekiama mažinti avarijų skaičių, ypač susijusį su dėmesio praradimu ir naudojimusi telefonu. Vairuotojams tai reiškia paprastą pokytį: automobilis vis dažniau ne tik padeda valdyti situaciją kelyje, bet ir aktyviai primena, kada pats žmogus tampa rizikos veiksniu.