Tag: Naval Group

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Eurosatory 2026 gynybos parodos Paryžiuje pabaigoje pasirašytas susitarimas, kuris gali atverti naują etapą lenkiškos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Piorun“ eksportui. Bendrovės „Mesko S.A.“, „CRW Telesystem-Mesko“ ir „Naval Group“ sutarė demonstruoti „Piorun“ raketų integraciją su prancūziškomis „Rampart“ paleidimo sistemomis.

    Susitarimas numato praktinę demonstraciją jūrinėje platformoje per jūrų pratybas, kad būtų įvertintas suderinamumas ir veikimas realiomis sąlygomis. Jei bandymai bus sėkmingi, „Piorun“ galėtų tapti vienu iš pilnaverčių ginkluotės pasirinkimų „Rampart“ sistemai, kuri planuojama Prancūzijos kariniams laivams ir eksportui.

    „Piorun“ pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl efektyvaus panaudojimo Ukrainoje, kur jis naudojamas nuo plataus masto karo pradžios. Toks kovinis patikrinimas dažnai tampa svarbiausiu argumentu pirkėjams, ypač renkantis labai trumpo nuotolio oro gynybos sprendimus, skirtus kovai su sraigtasparniais, sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais.

    Lenkiškas kompleksas jau buvo parduotas ar pasirinktas kelių Europos valstybių, tarp jų minimos Norvegija, Švedija, Lietuva, Estija ir Belgija. Dėl to galimas Prancūzijos sprendimas būtų reikšmingas ne tik kaip naujas klientas, bet ir kaip signalas kitoms šalims, kurios ieško greitai diegiamų, kovinėmis sąlygomis išbandytų sprendimų.

    Kas yra „Piorun“ ir kuo jis svarbus

    „Piorun“ yra nešiojamas priešlėktuvinis raketinis kompleksas, sukurtas modernizuojant ankstesnės kartos sprendimus ir pritaikant juos naujesnėms grėsmėms. Jo veikimo parametrai viešai aprašomi kaip maždaug iki 6,5 kilometro nuotolis ir iki 4 kilometrų aukštis, o taikiniai aptinkami ir sekami infraraudonųjų spindulių principu.

    Svarbi savybė yra atsparumo trikdymui sprendimai, kurie padeda veikti aplinkoje, kurioje naudojamos šiluminės gaudyklės ir kitos klaidinimo priemonės. Tokios savybės ypač aktualios šiandien, kai mūšio lauke sparčiai daugėja mažų ir pigių bepiločių, o oro gynybai tenka dirbti tankioje ir dinamiškoje grėsmių aplinkoje.

    „Rampart“ idėja: moduliškumas ir eksportas

    „Rampart“ yra „Naval Group“ kuriama labai trumpo nuotolio daugiafunkcė paleidimo sistema, pirmiausia skirta kariniams laivams, tačiau numatoma ir galimybė pritaikyti ją antžeminėse platformose. Koncepcijos esmė yra moduliškumas, leidžiantis derinti skirtingos paskirties efektorius ir priemones pagal konkrečią misiją.

    Gamintojo pateikiama informacija nurodo, kad sistema gali talpinti iki 1 000 kilogramų amunicijos, o bokštelyje numatyti keturi paleidimo modulių blokai. Toks sprendimas leidžia operatoriams pritaikyti konfigūraciją prie skirtingų grėsmių, o eksportui tai patrauklu tuo, kad klientai gali prašyti integruoti jų jau naudojamą ginkluotę.

    Kodėl integracija svarbi abiem pusėms

    „Mesko“ ir partneriams sėkminga integracija galėtų tapti tiesioginiu keliu į Prancūzijos rinką, įskaitant potencialų poreikį jūrų pajėgose. Be to, jei „Rampart“ būtų parduodamas trečiosioms šalims, „Piorun“ galėtų tapti papildomu pasiūlymu tiems pirkėjams, kurie jau naudoja lenkišką kompleksą arba ieško alternatyvų.

    „Naval Group“ savo ruožtu stiprina „Rampart“ patrauklumą tarptautinėje rinkoje, nes suderinamumas su plačiau paplitusiu užsienio efektoriumi didina sistemos lankstumą. Gynybos pramonėje tai dažnai reiškia ne tik didesnes pardavimo galimybes, bet ir greitesnį sprendimų diegimą klientams, kurie nori išvengti ilgos integracijos grandinės.

    Kol kas kalbama apie demonstracinius darbus ir bandymus, o ne galutinį pirkimo sprendimą. Vis dėlto pats susitarimas rodo kryptį, kuria juda Europos gynybos rinka: siekiama moduliškų sistemų, suderinamų su skirtingų šalių ginkluote, kad reagavimas į grėsmes ir tiekimo grandinės būtų kuo lankstesnės.

  • NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    Švedija pasirinko Prancūzijos laivų statytoją „Naval Group“ kaip keturių naujų FDI tipo fregatų tiekėją. Švedijos kariniame jūrų laivyne jos bus vadinamos Luleå klasės laivais, o pirmasis vienetas, pagal dabartinį planą, turėtų būti pristatytas iki 2030 metų.

    Sprendimas pristatytas Stokholme spaudos konferencijoje, surengtoje ant švedų korvetės Visby denio, dalyvaujant ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir gynybos ministrui Pålui Jonsonui. Švedijos valdžia akcentavo greitesnį pristatymo grafiką, techninę brandą ir planuojamą oro gynybos architektūrą.

    Sutarties vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno modernizavimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, tiesiogiai susijęs su didėjančiomis saugumo įtampomis Baltijos jūros regione.

    Oro gynyba ir kova su povandeniniais laivais

    Švedija naująsias fregatas planuoja naudoti pakrantės gynybai, didelį dėmesį skiriant oro erdvės ir jūrinių kelių apsaugai. Gynybos ministras Pålas Jonsonas nurodė, kad laivai turėtų turėti stiprią priešlėktuvinę gynybą ir būti pritaikyti šiuolaikinių grėsmių spektrui.

    Skelbiama, kad fregatose numatoma ASTER 30 sistema, skirta ir balistinių raketų perėmimo užduotims, bei CAMM-ER vidutinio nuotolio oro gynyba, orientuota į sparnuotąsias raketas ir orlaivius. Tokia konfigūracija atspindi Europos laivynų tendenciją jūroje turėti mobilią, sluoksniuotą oro gynybą.

    FDI platforma kuriama ir kaip pažangus priešpovandeninės kovos laivas. Baltijos jūroje tai ypač aktualu dėl ribotos akvatorijos, intensyvios civilinės laivybos ir kritinės infrastruktūros, kurią vis dažniau tenka saugoti nuo diversijų ir hibridinių incidentų rizikos.

    Švediški ginklai ir europinė partnerystė

    Švedijos Vyriausybė taip pat siekia, kad fregatose būtų integruota vietos gynybos pramonės įranga. Tarp minimų sistemų yra „Saab“ priešlaivinė ginkluotė RBS 15, radaras G1X ir Trackfire nuotolinė ginklo stotis, taip pat BAE Systems Bofors 57 ir 40 milimetrų pabūklai.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad Švedijos pasirinkimą gali sustiprinti ir platesnis dvišalių sprendimų kontekstas, įskaitant ankstesnius sandorius, susijusius su žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumais. Tai atitinka pastarųjų metų kryptį, kai Europos šalys gynybos pirkimus vis dažniau sieja su ilgalaike pramonine partneryste ir tarpusavio suderinamumu.

    FDI fregatos jau naudojamos Prancūzijos kariniame jūrų laivyne, o jų taip pat yra užsisakiusi Graikija. Laivai projektuojami didelės skaitmenizacijos aplinkoje, kur svarbūs jutiklių sujungimas, duomenų apdorojimas realiu laiku ir greita oro bei povandeninių grėsmių identifikacija.

    Kodėl tai svarbu Baltijai

    Švedijos sprendimas įsigyti keturias naujas fregatas vertinamas kaip dar vienas žingsnis stiprinant atgrasymą Baltijos jūros regione. Didėjant karinio jūrų laivyno pajėgumams, auga ir galimybės prisidėti prie sąjungininkų užduočių, tokių kaip jūrinių komunikacijos linijų apsauga ir kritinės infrastruktūros stebėsena.

    Regiono šalims tai reiškia tankėjančią bendrų pratybų ir suderinamumo darbotvarkę, ypač oro gynybos ir jūrinių jutiklių srityse. Naujos fregatos turėtų tapti vienu iš kertinių Švedijos pajėgumų elementų artėjant kitam dešimtmečiui.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.