CP v2

Tag: NBP

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis spaudos konferencijoje teigė, kad banko finansinis rezultatas smarkiai priklauso nuo zlotų kurso ir turto vertės svyravimų, todėl deklaruojamas nuostolis nebūtinai atspindi ilgalaikę situaciją. Pasak jo, dalis viešų diskusijų apie NBP rezultatą neturėtų būti tiesiogiai siejama su atskirais politiniais siūlymais dėl gynybos finansavimo.

    NBP vadovas pabrėžė, kad didelę reikšmę turi aukso atsargų vertė, kuri, jo teigimu, šiuo metu generuoja reikšmingą nerealizuotą pelną. Jis sakė, kad nerealizuotas pelnas iš aukso NBP balanse siekia apie 160 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 37 mlrd. eurų pagal apytikrį 4,3 zloto už eurą kursą.

    „Apie galimą NBP nuostolį kalbėjome jau seniai, nes finansinis rezultatas priklauso nuo zlotų kurso“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad lėšos gynybai teoriškai galėtų būti gautos iš aukso pardavimo, tačiau tai būtų įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su saugumo grėsmėmis. NBP vadovas atskirai nurodė, kad pats centrinis bankas esą nerengė įstatymo projekto, o viešojoje erdvėje aptarti planai buvo siejami su prezidento aplinka.

    Kalbėdamas apie rezervus, A. Glapińskis sakė, kad balandžio pabaigoje NBP turėjo 595 tonas aukso ir toliau jį perka. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų didino aukso dalį rezervuose, siekdami mažinti priklausomybę nuo atskirų valiutų ir geriau amortizuoti geopolitinių sukrėtimų bei infliacijos rizikas.

    Konferencijoje buvo paliesta ir infliacijos tema. NBP vadovas pripažino, kad kainų augimas pastaruoju metu sustiprėjo, o priežasčių jis pirmiausia ieškojo pasiūlos šokuose ir energijos išteklių kainų svyravimuose, kuriuos didina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, kiek ilgai tęsis šis pasiūlos šokas“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jo teigimu, situacija skiriasi nuo 2022 metų, nes dabartinis energijos kainų šuolis yra mažesnis, o zlotų kursas išlieka gana stabilus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į bazinės infliacijos augimą, nors tvirtino, kad plataus masto paklausos spaudimo ekonomikoje kol kas nematyti, o atlyginimų augimas, pasak jo, yra sulėtėjęs.

    Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos formuotojai paliko palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė NBP palūkanų norma išliko 3,75 proc., lombardo norma 4,25 proc., indėlių norma 3,25 proc., o su vekseliais susijusios normos siekė 3,80 proc. ir 3,85 proc.

    NBP vadovas nurodė, kad dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų stabilumas yra pagrįstas, o tolesni sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų ir infliacijos prognozių. Jis taip pat leido suprasti, kad palūkanų normų didinimas nebūtų atmestinas, jei infliacija taptų aiškiai didesne grėsme, o svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti vasarą skelbiamos atnaujintos infliacijos projekcijos.