CP v2

Tag: NBP

  • Lenkijos PPI aplenkė CPI pirmąkart per 5 metus: signalas, kad kainų spaudimas vėl stiprės

    Lenkijoje fiksuojamas retas reiškinys: gamintojų kainų indeksas (PPI) pradėjo augti sparčiau nei vartotojų kainų indeksas (CPI). Tai pirmas toks atvejis per maždaug penkerius metus ir, ekonomistų vertinimu, gali reikšti atsinaujinančią kainų didėjimo bangą parduotuvėse.

    Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį PPI metinis augimas paspartėjo iki 4,2 proc., kai liepą siekė 3,1 proc. Rodiklis buvo aukštesnis už rinkos prognozes ir tapo didžiausias nuo 2023 metų gegužės.

    Kodėl PPI svarbus vartotojams?

    PPI paprastai vertinamas kaip ankstyvas infliacijos signalas, nes jis atspindi kainų pokyčius gamybos grandyje. Kai įmonių sąnaudos kyla, dalis šio pabrangimo dažnai vėliau perkeliama į galutines kainas, kurias moka pirkėjai, todėl su kelių mėnesių vėlavimu gali didėti ir CPI.

    Pastarasis PPI ir CPI santykio pasikeitimas laikomas reikšmingu, nes rodo, kad kainų spaudimas formuojasi „iš apačios“, t. y. per sąnaudų kanalą. Tokią dinamiką dažnai sustiprina brangstanti energija, logistika ar žaliavos, o verslas, siekdamas išlaikyti pelningumą, kainas kelia palaipsniui.

    Ką prognozuoja ekonomistai ir ką stebės rinka?

    Banko „Pekao“ ekonomistai pažymėjo, kad tai vienas iš tų momentų, kai kainos gamyboje tampa įdomesnės už pačią gamybą. Jų vertinimu, PPI viršijęs CPI gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais vartotojų infliacija vėl pasuks aukštyn.

    „PPI pirmą kartą per 5 metus pasiuntė infliacinį signalą, nes PPI infliacija viršijo CPI. Tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais kils ir vartotojų infliacija“, – teigė banko ekonomistai.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, kad CPI Lenkijoje jau artimiausiu metu gali peržengti centrinio banko tikslo viršutinę tolerancijos ribą, siekiančią 3,5 proc., ir priartėti prie 4 proc. Didesnę riziką metų pabaigai ekonomistai sieja su energijos ir degalų rinkos svyravimais bei sprendimais dėl valstybės taikomų kainų švelninimo priemonių.

  • Lenkijoje PPI aplenkė CPI pirmąkart per 5 metus: ką tai gali reikšti kainoms parduotuvėse rudenį

    Lenkijoje pasirodę naujausi gamintojų kainų duomenys rodo signalą, kuris dažnai iš anksto perspėja apie galimą brangimą ir vartotojams. Pirmą kartą per penkerius metus gamintojų kainų indeksas (PPI) viršijo vartotojų kainų indeksą (CPI), todėl ekonomistai kalba apie didėjančią kainų spaudimo riziką artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, rugpjūtį PPI metinis augimas paspartėjo iki 4,2 proc., kai liepą siekė 3,1 proc. Tai aukščiausias PPI lygis nuo 2023 metų gegužės, be to, rodiklis buvo didesnis nei rinkos lūkesčiai, kurie dažniau minėjo apie 3,6 proc. ribą.

    Kuo svarbus PPI signalas?

    PPI matuoja, kaip kinta kainos, kurias už prekes skirtinguose gamybos etapuose nustato gamintojai. Nors PPI tiesiogiai nerodo galutinių įmonių sąnaudų struktūros, jis padeda įvertinti, ar gamyboje atsiranda kainų spaudimas ir ar įmonės gali pradėti jį perkelti į galutines prekių kainas.

    Istoriškai PPI ir CPI ryšys nėra mechaninis, tačiau kryptis dažnai svarbi. Jei gamintojų kainos kyla greičiau, dalis įmonių, ypač turinčių mažesnes pelno maržas ar veikiančių konkurencingoje, bet sąnaudoms jautrioje rinkoje, linkusios brangimą kompensuoti per kainas vartotojams.

    „Tai vienas iš retų momentų, kai gamybos kainos yra įdomesnės nei pati gamyba“, – sakė Banko Pekao ekonomistai.

    „PPI pirmą kartą per 5 metus pasiuntė infliacinį signalą – gamintojų infliacija viršijo vartotojų infliaciją. Tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais vartotojų infliacija vėl pradės augti“, – teigė Banko Pekao ekonomistai.

    Kada CPI gali vėl kilti?

    Ekonomistų vertinimu, jau rugsėjį CPI Lenkijoje gali peržengti viršutinę leistiną Lenkijos centrinio banko (NBP) nuokrypio nuo tikslo ribą, t. y. 3,5 proc. Anot prognozių, CPI gali priartėti prie 4 proc. ir vėliau metų pabaigoje šį lygį viršyti, jei nepalankiai susiklostys energijos išteklių ir degalų kainų dinamika.

    Tam didelę įtaką gali turėti ir vyriausybės sprendimai dėl laikinų priemonių, susijusių su degalų ir energijos kainomis. Jei dalis kompensacinių ar kainas slopinančių mechanizmų nebūtų tęsiami, tai sustiprintų infliacijos atsinaujinimo tikimybę ir galėtų greičiau atsispindėti kasdienėse vartotojų išlaidose.

    Nors PPI signalas dar nereiškia garantuoto kainų šuolio parduotuvėse, jis dažnai laikomas ankstyvu perspėjimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar gamintojų kainų spaudimas taps platesne tendencija ir kiek jo bus perkelta į galutines vartotojų kainas.

  • NBP vadovas perspėja: po rinkimų Lenkijai gali grėsti reitingo mažinimas dėl finansų būklės

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis perspėjo, kad po kitų metų parlamento rinkimų šaliai gali grėsti prastesnis kredito reitingas, jei negerės viešųjų finansų rodikliai. Jo teigimu, iki rinkimų reitingų agentūros paprastai vengia staigių sprendimų, tačiau po balsavimo situacija gali būti peržiūrėta griežčiau.

    „Manau, kad po rinkimų šis reitingas, jei niekas nepasikeis, deja, pasikeis. Nes objektyvi situacija yra tokia“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Moody’s sprendimas numatytas rugsėjį

    Artimiausias reikšmingas signalas rinkoms turėtų ateiti iš „Moody’s“, kuri yra numačiusi Lenkijos kredito reitingo peržiūrą rugsėjo 18 dieną. Šiuo metu Lenkijos reitingas yra A2, o perspektyva – neigiama, kas reiškia didesnę tikimybę, jog ateityje vertinimas gali būti sumažintas.

    „Moody’s“ neigiamą perspektyvą Lenkijai pakeitė 2025 metais, argumentuodama prastėjančia fiskaline padėtimi. Tokie sprendimai rinkoms svarbūs ne tik simboliškai, nes kredito reitingas veikia valstybės skolinimosi kainą ir investuotojų požiūrį į riziką.

    Fiskalinė drausmė tampa pagrindiniu kriterijumi

    Panašius perspėjimus anksčiau yra išsakiusi ir „Fitch“, kuri išlaikė Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą A- lygyje, bet perspektyvą paliko neigiamą. Agentūra kaip vieną pagrindinių rizikų įvardijo aiškaus ir patikimo viešųjų finansų konsolidavimo plano trūkumą.

    Reitingų agentūros paprastai vertina ne vien deficitą ar skolą, bet ir politinės valios stabilizuoti finansus patikimumą, taip pat ekonomikos augimo perspektyvas, palūkanų normų aplinką ir išorės rizikas. Dėl to rinkimų ciklas dažnai tampa lūžio tašku: po jo tikimasi konkrečių sprendimų, o ne pažadų.

    NBP vadovo pasisakymas rodo, kad reitingo mažinimo rizika nebėra vien teorinė. Esminis klausimas artimiausiais mėnesiais bus tai, ar valdžia pateiks įtikinamą deficito mažinimo kelią ir priemones, kurios sustiprintų finansų sistemos tvarumą ilgesniu laikotarpiu.

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    NBP vadovas: nerealizuotas pelnas iš aukso siekia apie 37 mlrd. eurų, rezervai toliau auga

    Lenkijos centrinio banko NBP vadovas Adamas Glapińskis spaudos konferencijoje teigė, kad banko finansinis rezultatas smarkiai priklauso nuo zlotų kurso ir turto vertės svyravimų, todėl deklaruojamas nuostolis nebūtinai atspindi ilgalaikę situaciją. Pasak jo, dalis viešų diskusijų apie NBP rezultatą neturėtų būti tiesiogiai siejama su atskirais politiniais siūlymais dėl gynybos finansavimo.

    NBP vadovas pabrėžė, kad didelę reikšmę turi aukso atsargų vertė, kuri, jo teigimu, šiuo metu generuoja reikšmingą nerealizuotą pelną. Jis sakė, kad nerealizuotas pelnas iš aukso NBP balanse siekia apie 160 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 37 mlrd. eurų pagal apytikrį 4,3 zloto už eurą kursą.

    „Apie galimą NBP nuostolį kalbėjome jau seniai, nes finansinis rezultatas priklauso nuo zlotų kurso“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jis taip pat akcentavo, kad lėšos gynybai teoriškai galėtų būti gautos iš aukso pardavimo, tačiau tai būtų įmanoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su saugumo grėsmėmis. NBP vadovas atskirai nurodė, kad pats centrinis bankas esą nerengė įstatymo projekto, o viešojoje erdvėje aptarti planai buvo siejami su prezidento aplinka.

    Kalbėdamas apie rezervus, A. Glapińskis sakė, kad balandžio pabaigoje NBP turėjo 595 tonas aukso ir toliau jį perka. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų didino aukso dalį rezervuose, siekdami mažinti priklausomybę nuo atskirų valiutų ir geriau amortizuoti geopolitinių sukrėtimų bei infliacijos rizikas.

    Konferencijoje buvo paliesta ir infliacijos tema. NBP vadovas pripažino, kad kainų augimas pastaruoju metu sustiprėjo, o priežasčių jis pirmiausia ieškojo pasiūlos šokuose ir energijos išteklių kainų svyravimuose, kuriuos didina įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    „Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, kiek ilgai tęsis šis pasiūlos šokas“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Jo teigimu, situacija skiriasi nuo 2022 metų, nes dabartinis energijos kainų šuolis yra mažesnis, o zlotų kursas išlieka gana stabilus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į bazinės infliacijos augimą, nors tvirtino, kad plataus masto paklausos spaudimo ekonomikoje kol kas nematyti, o atlyginimų augimas, pasak jo, yra sulėtėjęs.

    Tuo pat metu Lenkijos pinigų politikos formuotojai paliko palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė NBP palūkanų norma išliko 3,75 proc., lombardo norma 4,25 proc., indėlių norma 3,25 proc., o su vekseliais susijusios normos siekė 3,80 proc. ir 3,85 proc.

    NBP vadovas nurodė, kad dabartinėmis sąlygomis palūkanų normų stabilumas yra pagrįstas, o tolesni sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų ir infliacijos prognozių. Jis taip pat leido suprasti, kad palūkanų normų didinimas nebūtų atmestinas, jei infliacija taptų aiškiai didesne grėsme, o svarbiu atskaitos tašku turėtų tapti vasarą skelbiamos atnaujintos infliacijos projekcijos.