CP v2

Tag: Nedeklaruotos pajamos

  • Mokesčių inspekcija siunčia kvietimus: nepaaiškinsite išlaidų – gali grėsti 75 proc. pajamų mokestis

    Lenkijoje mokesčių inspekcija vis aktyviau tikrina atvejus, kai gyventojų išlaidos akivaizdžiai viršija oficialiai deklaruojamas pajamas. Tokiais atvejais gyventojai gali sulaukti kvietimo paaiškinti, iš kokių šaltinių finansavo pirkinius ar gyvenimo būdą.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikrinimai nėra skirti vien turtingiausiems. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir įprasti gyventojai, jei duomenys rodo neatitikimus tarp deklaruotų pajamų ir faktinių išlaidų.

    Ką mokesčių inspekcija vertina?

    Mokesčių administratorius vis dažniau remiasi kelių šaltinių duomenimis. Informacija apie nekilnojamojo turto sandorius pasiekia iš notarų, apie automobilius – iš transporto registrų, o apie dalį finansinių srautų – iš skaitmeninių kontrolės sistemų.

    Tikrinant vertinama, ar konkrečiais metais deklaruotos pajamos galėjo realiai padengti būsto įsigijimą, brangesnį automobilį, remonto darbus ar kitus didesnius pirkinius. Jei atsakymo nėra arba jis neįtikinamas, gali būti pradedamas tyrimas dėl nedeklaruotų pajamų.

    Kada atsakymas gali apsaugoti?

    Praktikoje gyventojai dažnai aiškina, kad lėšas gavo dovanų iš šeimos arba pasiskolino iš artimųjų. Nedidelėms sumoms toks argumentas kartais būna pakankamas, tačiau svarbu turėti aiškius įrodymus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnių sumų atveju reikalavimai griežtėja: mokesčių inspekcija gali prašyti dokumentų, banko pervedimų išrašų, dovanojimo ar paskolos sutarčių. Jei dokumentų nėra, rizika ženkliai padidėja.

    Kuo rizikuojama nepaaiškinus lėšų?

    Didžiausia grėsmė – sankcinis apmokestinimas nuo nedeklaruotų pajamų. Aprašomais atvejais kalbama apie 75 proc. tarifą, kuris taikomas sumai, kuri laikoma nepagrįstomis išlaidomis, viršijančiomis atskleistus pajamų šaltinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad ginčas su mokesčių administratoriumi dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus turėjo papildomų lėšų, o dėl to, kad jis negali aiškiai parodyti jų kilmės. Todėl didesniems pirkiniams ar neįprastiems pervedimams verta iš anksto pasirūpinti įrodymais.

  • VMI atskleidė šešėlio schemą Kaune: net taškas mokėjimo paskirtyje kainavo 340 tūkst. eurų

    Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė atvejį, kai individualią veiklą vykdžiusi gyventoja, prekiaudama drabužiais socialiniuose tinkluose, į apskaitą įtraukdavo tik dalį gautų įplaukų. Po patikrinimo jai papildomai apskaičiuota 340 tūkst. eurų mokesčių, delspinigių ir baudų.

    Mokesčių administratorius nurodo, kad dalis pirkėjų pervedimų į moters banko sąskaitą buvo žymima neinformatyviai arba visai be aiškios paskirties. Tarp pasitaikiusių įrašų buvo bendrinės formuluotės apie pavedimą ar papildymą, o kai kuriais atvejais mokėjimo paskirtyje paliktas vienas simbolis.

    „Analizuojant banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad į gyventojos sąskaitą reguliariai buvo pervedamos lėšos iš įvairių fizinių asmenų“, – sakė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

    Patikrinimo metu VMI lygino banko sąskaitos išrašus su pateiktais individualios veiklos apskaitos duomenimis ir vertino įplaukų reguliarumą, sumas bei mokėjimus atlikusių asmenų pasikartojimą. Institucijos teigimu, dalis tų pačių pirkėjų vienu atveju aiškiai įvardydavo atsiskaitymą už prekes, o kitu mokėjimą aprašydavo abstrakčiai, tačiau tai nepaneigė ryšio su vykdyta prekyba.

    Kauno AVMI konstatavo, kad net ir neaiškiai pažymėtos įplaukos buvo tiesiogiai susijusios su individualia veikla, todėl turėjo būti deklaruotos ir apmokestintos teisės aktų nustatyta tvarka. Susumavus duomenis, nustatyta, kad nedeklaruota daugiau kaip pusė milijono eurų pajamų.

    VMI skaičiavimu, papildomai priskaičiuota beveik 200 tūkst. eurų mokesčių, 41 tūkst. eurų delspinigių, taip pat skirta apie 100 tūkst. eurų baudų. Tokiais atvejais galutinė suma dažniausiai susidaro ne tik iš nesumokėtų mokesčių, bet ir iš sankcijų bei delspinigių už laikotarpį, kai prievolės nebuvo vykdomos.

    Inspekcija pabrėžia, kad praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai toje pačioje sąskaitoje sumaišomi asmeniniai pinigai ir su veikla susijusios įplaukos. Siekiant išvengti ginčų dėl to, kurios operacijos laikytinos pajamomis, individualią veiklą vykdantiems gyventojams rekomenduojama veiklai naudoti atskirą banko sąskaitą ir rūpestingai pildyti apskaitą.

    VMI taip pat primena, kad apie galimus mokestinius pažeidimus galima pranešti institucijai, o pranešėjų anonimiškumas yra užtikrinamas. Mokesčių administratorius ragina gyventojus išsaugoti atsiskaitymų informaciją ir aiškiai nurodyti mokėjimų paskirtį, nes banko duomenys kartu su apskaitos dokumentais patikrinimų metu tampa vienu svarbiausių šaltinių vertinant realias pajamas.