CP v2

Tag: NEET

  • Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Darbas užsienyje gali apversti jaunuolių karjerą: ES ALMA pažadas ir kas iš tiesų veikia

    Kas yra NEET ir kodėl tai svarbu

    Jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, Europoje vadinami NEET. Ši grupė ypač pažeidžiama, nes užsitęsęs nedarbas ir mokymosi pertrūkiai dažnai virsta ilgalaike socialine atskirtimi.

    Tarptautinė darbo organizacija skelbė, kad 2023 metais apie penktadalis 15–24 metų jaunuolių pasaulyje priskirti NEET grupei. Europos Sąjungoje riziką didina mažos šeimos pajamos, nepalanki socialinė aplinka ar negalia.

    ALMA: darbas ir patirtis svetur

    Europos Sąjunga siūlo programą ALMA, skirtą mažiau galimybių turintiems iki 30 metų jaunuoliams. Idėja paprasta: trumpalaikė darbo patirtis kitoje šalyje, lydima mentorystės, turi padėti sugrįžti į mokslus ar darbo rinką.

    Reportaže iš Recklinghauseno Vokietijoje pristatytos dvi programos dalyvės, kurios po stažuočių Italijoje ir Graikijoje sako įgavusios daugiau pasitikėjimo ir aiškumo. Jų patirtys atskleidžia, kad mobilumas veikia ne vien kaip eilutė gyvenimo aprašyme, bet ir kaip postūmis savarankiškumui.

    „Jaučiuosi laisvesnė ir labiau pasitikinti savimi, ši patirtis praplėtė mano akiratį“, – sakė programoje dalyvavusi Hatice Fahel.

    Hatice, būdama 20 metų, du mėnesius praleido Vercelli mieste Italijoje, kur dirbo viešbutyje ir mokėsi kalbos. Grįžusi ji, padedama mentorių, susidėliojo tolesnį planą ir įvardijo tikslą ateityje studijuoti mediciną.

    Kita dalyvė, Jasmin Nsimba Kanza, stažavosi Graikijoje ir dirbo viešbučio restorane. Ji pabrėžė, kad programa suteikė saugią struktūrą, o grįžusi buvo priimta į profesinę mokyklą, kur planuoja studijuoti dizainą, orientuotą į medijas ir komunikaciją.

    „Tapau atviresnė ir drąsesnė, dabar esu pasirengusi pokyčiams“, – sakė Jasmin Nsimba Kanza.

    Kodėl vien mobilumo nepakanka

    Programą vietoje koordinuojančios nevyriausybinės organizacijos RE-INIT atstovė Andrea Moraru pabrėžė, kad dalyviai mokosi valdyti asmeninius finansus, planuoti kasdienybę ir pirmą kartą realiai patiria savarankišką gyvenimą. Grįžus dar keturis mėnesius taikoma mentorystė, padedanti nepamesti krypties.

    Pasak A. Moraru, vienoje iš naujausių grupių daugiau nei 50 proc. dalyvių po programos rado darbą arba buvo priimti į mokymosi ar profesinio rengimo programas. Vis dėlto sociologai įspėja, kad pažeidžiamiausiems jaunuoliams vien trumpa patirtis užsienyje gali būti per silpnas instrumentas.

    „NEET statusas siejamas su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika, o visuomenei tai kainuoja milžiniškas sumas dėl prarasto produktyvumo“, – sakė Mastrichto universiteto profesorius Mark Levels.

    Jo teigimu, mobilumo patirtis gali padėti signalizuoti darbdaviams apie motyvaciją ir gebėjimus, tačiau mažiausiai kvalifikuotiems jaunuoliams dažnai reikia kitokio, intensyvesnio palaikymo. Kaip vieną iš raktų jis išskiria ankstyvo pasitraukimo iš švietimo prevenciją ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių ugdymą nuo mokyklos laikų.

    Ši diskusija ypač aktuali ir dėl greitėjančių pokyčių darbo rinkoje, kur vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai gebėjimai ir dirbtinis intelektas. Jauniems žmonėms, neturintiems kvalifikacijos, rizika atsilikti tik auga, todėl programos, jungiančios įgūdžių ugdymą, praktinį darbą ir mentorystę, tampa vis svarbesnės.

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.