Spalio 15 dieną Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse vyko respublikinė mokslinė praktinė konferencija, skirta socialinių paslaugų kokybei ir inovacijoms. Renginys subūrė socialinio darbo specialistus, mokslininkus ir praktiką kuriančias įstaigas iš skirtingų savivaldybių.
Konferencijos dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, pabrėžęs socialinių paslaugų reikšmę žmogaus orumui ir savarankiškumui. Pasak jo, reali pagalba kasdienybėje dažnai tampa raktu, leidžiančiu žmogui išlikti bendruomenėje, o ne atsidurti institucinėje globoje.
Kas šiandien lemia paslaugų kokybę?
Pirmojoje dalyje daug dėmesio skirta žmogaus poreikių atpažinimui ir paslaugų pritaikymui konkrečiai situacijai. Pranešimuose akcentuota, kad socialinės ir sveikatos paslaugos vis dažniau susikerta, todėl ankstyvas rizikų, trauminių patirčių ar smurto požymių atpažinimas tampa kasdienio darbo standartu.
Kauno kolegijos lektorė ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė kalbėjo apie ankstyvą traumos atpažinimą slaugos ir socialinių paslaugų sankirtoje. Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja Jolita Junevičienė išskyrė neformalių globėjų vaidmenį ir jų patiriamą krūvį, kuris tiesiogiai veikia globos tęstinumą.
Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Edita Giniūnienė ir Inga Mikalauskienė pristatė pagalbos į namus paslaugų kokybės klausimus, nuo darbo standartų iki apčiuopiamos naudos žmogui. Centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Gintarė Tūbinienė akcentavo orumo principą dirbant su šeimomis, patiriančiomis kompleksinius sunkumus.
Pagalba šeimoms: nuo pasipriešinimo iki pokyčio
Antrojoje dalyje aptarti praktiniai iššūkiai teikiant pagalbą šeimoms ir dirbant atvejo vadybos principu. Pranešėjai pabrėžė, kad sėkmingas rezultatas dažnai priklauso ne nuo paslaugų skaičiaus, o nuo ilgalaikio pasitikėjimo, aiškių susitarimų ir nuoseklaus įtraukimo.
Varėnos socialinių paslaugų centro psichologė Indra Blaškevičiūtė kalbėjo apie pasipriešinimą pokyčiui, su kuriuo specialistai susiduria dirbdami su krizę patiriančiais žmonėmis. Atvejo vadybininkė Inga Valadkienė aptarė situacijas, kai tėvų nebendradarbiavimas stabdo pagalbos procesą ir verčia ieškoti tarpinstitucinių sprendimų.
Elektrėnų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vaida Šelkovienko pristatė metodus, padedančius siekti pokyčių šeimų kasdienybėje. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro direktoriaus pavaduotoja Vilma Bražukaitienė pabrėžė į stiprybes orientuotos pagalbos svarbą globėjų šeimoms.
Kėdainių pagalbos šeimai centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja socialiniams reikalams Rūta Šukienė akcentavo, kad rezultatai turi būti vertinami pagal realius pokyčius žmogaus gyvenime. Tai ypač aktualu, kai paslaugos finansuojamos pagal nustatytas apimtis, tačiau bendruomenei svarbiausia yra stabilus, matomas ilgalaikis efektas.
Inovacijos socialiniame darbe ir žmogaus įgalinimas
Trečiojoje dalyje aptartos inovacijos ir metodai, padedantys geriau suprasti klientų patirtis bei stiprinti savarankiškumą. Nuskambėjo mintis, kad inovacija socialiniame darbe nebūtinai reiškia technologiją, dažnai tai yra naujas darbo organizavimo modelis, simuliacija ar paslaugų integravimas.
Utenos kolegijos lektorius Edmundas Vaitiekus pristatė simuliacijos metodo taikymą socialiniame darbe, kai praktinės situacijos leidžia specialistams tiksliau įvertinti sprendimų pasekmes. Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė pranešime apie inovacijas pabrėžė, kad pokyčiai lengviau įgyvendinami tuomet, kai darbuotojams aiškiai paaiškinama nauda ir mažinamas neapibrėžtumas.
Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Dovilė Palevičienė ir Ingrida Matulevičienė pristatė socialinių dirbtuvių patirtį, kai veikla tampa keliu į įgūdžius ir didesnį savarankiškumą. Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ direktorė Diana Skemundrienė aptarė praktinius žingsnius, kurie padeda pereiti nuo globos prie įgalinimo.
Konferencijos dalyviai taip pat susipažino su simuliaciniu senyvo amžiaus žmogaus kostiumu, leidžiančiu geriau suprasti vyresnio žmogaus kasdienius iššūkius. Renginys baigtas rezultatų aptarimu ir diskusija apie tolesnį paslaugų kokybės gerinimą, stiprinant bendradarbiavimą tarp savivaldybių, mokslo ir praktikos.