Tag: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstys Stelmužės dvaro pastato „Vergų bokštas“ pavadinimo keitimą

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metais gegužės 18 dieną 9.00 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Apie posėdį informuojama vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 27 punktu.

    Posėdyje numatyta nagrinėti klausimą dėl Stelmužės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 939) teritorijoje esančio pastato pavadinimo. Kalbama apie pastatą, registruotą unikaliu kodu 15 876 Zarasų rajono savivaldybėje, Imbrado seniūnijoje, Stelmužės kaime.

    Pavadinimo koregavimas – kodėl tai svarbu?

    Darbotvarkėje įrašytas pavadinimo koregavimo tikslingumo vertinimas, nes registruose naudojami pavadinimai daro įtaką tam, kaip objektas suprantamas visuomenėje ir kaip jis pristatomas edukacijoje bei turizme. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su paties objekto statuso panaikinimu, o su tikslesniu įvardijimu, paremtu istoriniu kontekstu ir dokumentais.

    Šiuo atveju svarstomas pastato, viešai įvardijamo „Vergų bokštu“, pavadinimas. Vertinimo tarybos posėdyje turėtų būti apsispręsta, ar esamas pavadinimas yra pagrįstas ir tinkamas Kultūros vertybių registro įrašams, ar reikalinga korekcija.

    Kaip vyks posėdis ir kur ieškoti informacijos?

    Posėdis vyks nuotoliniu būdu, o jo darbotvarkė skelbiama Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje. Dalyvavimu ar procedūriniais klausimais suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę.

    Kultūros paveldo departamentas pažymi, kad tokie vertinimo tarybų posėdžiai yra įprasta paveldo apskaitos proceso dalis, kai peržiūrimi registro duomenys ir tikslinami įrašai. Galutiniai sprendimai priimami laikantis nustatytų procedūrų ir remiantis posėdyje pateikta medžiaga.