Tag: Nekilnojamojo turto mokesčiai

  • Lenkijoje sodininkams ROD – rekordinės įmokos: kai kur metinis mokestis gali šokti iki 800–1 000 zl

    Lenkijoje sodininkams ROD – rekordinės įmokos: kai kur metinis mokestis gali šokti iki 800–1 000 zl

    Lenkijoje dalies šeimyninių sodų (ROD) savininkų laukia ryškus metinių įmokų augimas – kai kur jos per kelerius metus gali pasiekti 800 zl, o kai kur viršyti ir 1 000 zl per metus.

    Apie problemą kalbama po to, kai kai kurios savivaldybės tokiems sklypams pritaikė 3 proc. mokestį už amžinąjį naudojimą (użytkowanie wieczyste) – tai didžiausias įstatyme numatytas tarifas.

    Dėl tokio sprendimo ROD sklypai faktiškai prilyginami komerciniam turtui, nors, Lenkijos sodininkų asociacijos PZD teigimu, sodai pelno negeneruoja ir atlieka svarbias socialines funkcijas. Dalis sodininkų – pensininkai ir senjorai, kuriems tokie pabrangimai gali tapti sunkiai pakeliami.

    Svarbu ir tai, kad didesnės įmokos grėstų ne visiems ROD: problema siejama būtent su sklypais, kurie turi amžinojo naudojimo statusą. Lenkijos vystymo ir technologijų ministerija nurodo, kad toks mokestis taikomas maždaug 0,7 proc. visų sodų ploto, tačiau PZD įspėja apie teisinę spragą, kuri ateityje gali išplėsti apmokestinimą.

    Iš kur atsiranda didesnės įmokos

    Iki šiol sodininkai dažniausiai mokėdavo palyginti nedideles metines įmokas – įvairiuose ROD jos siekdavo apie 100–600 zl už sklypą. Tačiau savivaldybėms pritaikius 3 proc. tarifą už amžinąjį naudojimą, galutinės sumos kai kur ima augti kelis kartus.

    PZD pateikia pavyzdžius iš skirtingų Lenkijos vietovių. Rudoje Šlionskoje įmokos esą galėtų didėti nuo 120 iki 800 zl per metus per artimiausius kelerius metus, o Kujavijos-Pamario regione daliai sodininkų metinis mokestis gali viršyti 1 000 zl.

    Nurodoma, kad su didesnėmis įmokomis susiduria sklypai, esantys, be kita ko, Torunėje, Vloclaveke, Chelmžoje, Vieličkoje, Grudziondze, Poznanėje ir Bžezinuose.

    Ką sodininkai gali daryti

    Vienam sodininkui tiesiogiai pakeisti savivaldybės sprendimą dažnai sudėtinga, tačiau jis gali prisidėti prie PZD veiksmų. Asociacija Seime siekia įstatymo pataisos, kuri leistų sodams taikyti 0,1 proc. tarifą nuo turto vertės, o ne 3 proc.

    Taip pat pranešama, kad rengiamas parlamentarų inicijuotas įstatymo pakeitimo projektas, kuris savivaldybėms suteiktų galimybę sodams taikyti mažesnes įmokas. Projektą planuojama svarstyti supaprastinta, greitesne tvarka, o prieš tai jį aptarti su sodininkų bendruomene.

    PZD teigia padedanti ir konkretiems sodams, kurie jau gavo pranešimus apie ankstesnių tarifų nutraukimą ir didesnių įmokų taikymą. Tokiais atvejais koordinuojamas kreipimasis į Savivaldybių apeliacines kolegijas (Samorządowe Kolegium Odwoławcze), kurios nagrinėja ginčus tarp gyventojų ir savivaldybės.

    Dar viena kryptis – aktyvesnis įsitraukimas į savivaldybių teritorijų planavimą. PZD atkreipia dėmesį, kad dalis sodų yra patraukliose vietose, todėl sodininkai raginami teikti pasiūlymus, kad žalieji plotai būtų išsaugoti planavimo dokumentuose.

  • Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Keturi mokesčiai, lydintys būstą

    Įsigijus būstą Europoje mokesčiai dažniausiai nesibaigia ties pirkimo sandoriu. Daugelyje šalių taikomi keli skirtingi mokesčiai, kurie gali atsirasti perkant, valdant, nuomojant ir parduodant turtą.

    Praktikoje svarbiausi keturi: įsigijimo arba perleidimo mokestis, metinis nekilnojamojo turto mokestis, nuomos pajamų mokestis ir kapitalo prieaugio mokestis pardavus su pelnu. Galutinė našta smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir net savivaldybės.

    Nuomos pajamos: kur valstybė pasiima daugiausia

    Perkant būstą nuomai didžiausią įtaką grąžai paprastai daro nuomos pajamų apmokestinimas. Pagal Global Property Guide modeliuotus scenarijus skirtingose šalyse mokesčių „žirklės“ itin plačios.

    Esant 1 500 eurų mėnesio nuomai, griežčiausiai apmokestinama Danijoje, kur nuo pirmo euro taikomas apie 42,11 proc. tarifas. Toliau rikiuojasi Nyderlandai su 36 proc. ir Suomija su 30 proc., o Kipre pradinis tarifas nurodomas kaip nulinis.

    Didėjant nuomos pajamoms, lyderiai gali keistis: prie 12 000 eurų per mėnesį Belgijoje modeliuojamas apie 47,27 proc. tarifas, Danijoje apie 43,22 proc., o Vokietijoje ir Graikijoje apie 41 proc. Kai kuriose šalyse tarifai išlieka fiksuoti, pavyzdžiui, Italijoje apie 21 proc., Portugalijoje apie 28 proc. ir Nyderlanduose 36 proc.

    „Perkant būstą nuomai, svarbiausia ne vien kaina, o kiek nuomos pajamų realiai lieka po mokesčių“, – pabrėžiama Global Property Guide metodikoje, vertinančioje nerezidentų apmokestinimą.

    Pirkimas ir metiniai mokesčiai: didžiausi kontrastai

    Įsigijimo mokesčiai kai kuriose rinkose gali tapti reikšminga pradinio biudžeto dalimi. Belgijoje pirkėjams gali tekti mokėti iki 12,5 proc. nuo sandorio vertės, o Jungtinėje Karalystėje aukščiausias lygis siekia apie 12 proc., Nyderlanduose apie 10,4 proc., Liuksemburge apie 10 proc.

    Tai reiškia, kad perkant 500 000 eurų vertės būstą, vien įsigijimo mokestis Belgijoje gali siekti apie 62 500 eurų, jei netaikomos lengvatos. Tuo metu Estijoje ir Čekijoje įsigijimo mokesčio apskritai nėra, o Lietuvoje įsigijimo kaštai šiame palyginime įvardijami kaip apie 0,4 proc., arba maždaug 2 000 eurų nuo 500 000 eurų sandorio.

    Metinis nekilnojamojo turto mokestis taip pat nėra lengvai palyginamas, nes vienur jis skaičiuojamas nuo rinkos vertės, kitur nuo kadastro ar įvertintos vertės, kuri gali būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, Ispanijoje maksimali norma kai kur gali siekti iki 4,8 proc., tačiau ji taikoma kadastro vertei, todėl vien procentas dar nepasako realios metinės sąskaitos.

    Kai vertinama, kiek savininkai paprastai sumoka už maždaug 300 000 eurų vertės būstą, Jungtinėje Karalystėje metinis mokestis dažnai minimas apie 2 000–3 200 eurų ribose, o Prancūzijoje ir Ispanijoje dažnesnės apie 700–1 800 eurų sumos. Kipre ir Maltoje metinio nekilnojamojo turto mokesčio nėra.

    Pardavimas su pelnu: kada mokestis „kanda“ labiausiai

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas Europoje ypač priklauso nuo taisyklių, kiek laiko turtas išlaikytas. Danijoje pelnas gali būti apmokestinamas iki maždaug 52,07 proc., kai jis įtraukiamas į bendras pajamas, todėl 250 000 eurų pelno atveju mokesčiai teoriškai gali siekti apie 130 000 eurų.

    Vokietijoje taikoma kitokia logika: jei turtas išlaikytas ilgiau nei 10 metų, pardavimo pelnas gali būti neapmokestinamas, tačiau pardavus anksčiau jis apmokestinamas pagal pajamų mokesčio tarifą. Maltoje kapitalo prieaugis gali nebūti apmokestinamas kaip pelnas, tačiau taikomas mokestis nuo sandorio kainos, kuris įvardijamas kaip 12 proc., o tam tikrais atvejais mažėja iki 5 proc.

    Kur Europoje mokesčių našta didžiausia ir mažiausia

    Vertinant visą grandinę nuo pirkimo iki pardavimo, Belgija dažnai minima tarp daugiausiai apmokestinančių šalių, nes aukšti mokesčiai pasitinka perkant, valdant ir nuomojant. Tuo tarpu Kipras ir Malta išsiskiria kaip vienos lengviausiai apmokestinamų krypčių, ypač dėl metinio nekilnojamojo turto mokesčio nebuvimo ir palankesnių nuomos ar pardavimo apmokestinimo modelių.

    Ekspertai primena, kad tarptautiniams pirkėjams svarbu vertinti ne tik tarifus, bet ir apmokestinamąją bazę, savivaldybių taisykles, lengvatas bei nerezidentų apmokestinimo specifiką. Būtent šie niuansai dažnai lemia, ar investicija į būstą Europoje atsipirks, ar netikėtai taps brangiu įsipareigojimu.

  • Telšių rajone primena apie apleistus sklypus: už netvarką taikomas 4 proc. žemės mokestis

    Telšių rajono savivaldybė primena, kad apleisti ir nenaudojami žemės sklypai gali būti apmokestinami didesniu tarifu. Tokiems sklypams taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, o valstybinės žemės atveju – ir padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas.

    Į apleistų sklypų sąrašus paprastai patenka teritorijos, kuriose matomi aiškūs neprižiūrėjimo požymiai. Tai gali būti nešienaujama žolė, kaupiamos šiukšlės, netvarkingai laikomos statybinės ar aplinką teršiančios medžiagos, taip pat akivaizdžiai netvarkingos transporto priemonės ar jų dalys.

    Prie požymių priskiriami ir apleisti ar neprižiūrimi statiniai, pavyzdžiui, nenaudojami vagonėliai ar kiti laikinieji statiniai, kurie kelia vizualinę taršą ir gali kelti rizikų aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinamas ne vien estetinis vaizdas, bet ir tai, ar sklypas realiai prižiūrimas ir naudojamas pagal paskirtį.

    Sklypų savininkai, nuomininkai ar kiti valdytojai raginami žemę tvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Reikalavimai taikomi ne tik žemės ūkio paskirties sklypams, bet ir gyvenamųjų namų teritorijoms, komercinės, visuomeninės paskirties ar rekreacinėms teritorijoms.

    Telšių rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad apleisto sklypo statusas gali lemti didesnę mokestinę naštą, todėl prevenciškai verta pasirūpinti elementaria priežiūra. Sklypo sutvarkymas, šienavimas, atliekų išvežimas ir neprižiūrimų objektų pašalinimas dažniausiai yra paprasčiausias būdas išvengti įtraukimo į apleistų sklypų sąrašą.

    Nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų nustatymo tvarka Telšių rajone taikoma pagal savivaldybės tarybos patvirtintą aprašą. Gyventojams rekomenduojama įsivertinti sklypo būklę dar iki sezono darbų piko, kad vėliau netektų spręsti klausimų dėl taikomo 4 proc. tarifo.