CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto plėtra

  • Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajonas išlieka vienu aktyviausiai augančių šalies regionų pagal statybų apimtis. Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, 2026 metų rugpjūtį savivaldybė pagal išduotų statybą leidžiančių dokumentų skaičių buvo antra Lietuvoje – per mėnesį patvirtinti 152 leidimai.

    Per tą patį laikotarpį visoje Lietuvoje patvirtinti 1 074 statybą leidžiantys dokumentai, o Vilniaus rajonui teko 14,2 proc. visų leidimų. Daugiau jų fiksuota tik Vilniaus miesto savivaldybėje, kur per mėnesį išduoti 164 leidimai.

    Augantys skaičiai rodo, kad savivaldybė tampa vis patrauklesnė tiek gyventojams, ieškantiems būsto netoli sostinės, tiek vystytojams. Didžiausias aktyvumas paprastai siejamas su teritorijomis, kuriose kyla nauji individualių namų kvartalai, plečiasi inžineriniai tinklai ir formuojasi naujos gyvenvietės.

    „Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi Vilniaus rajoną savo namams, nėra atsitiktinumas. Tai – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, savivaldybė prioritetą teikia gyvenimo kokybei: plečia ugdymo įstaigų tinklą, investuoja į kelių ir susisiekimo infrastruktūrą, tvarko viešąsias erdves, stiprina kultūros, sporto ir socialinių paslaugų infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad augant gyventojų skaičiui šios investicijos tampa būtina sąlyga tvariai plėtrai.

    Rugpjūčio rezultatai tęsia visų metų tendenciją: 2026 metų balandį Vilniaus rajonas buvo šalies lyderis pagal per mėnesį išduotus statybos leidimus, tuomet jų patvirtinta 182. Savivaldybės pateikiami palyginimai rodo, kad tai buvo gerokai daugiau nei 2025 metų balandį, kai išduotas 81 leidimas, ir 2024 metų balandį, kai fiksuotas 71 leidimas.

    Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat išskiria Vilniaus rajoną vienbučių namų segmente. 2025 metais savivaldybė nurodo tapusi šalies lydere pagal išduotų leidimų vienbučių gyvenamųjų namų statybai skaičių – per metus patvirtinti 1 063 leidimai.

    Statybų intensyvumas siejamas ir su demografiniais pokyčiais. Savivaldybės duomenimis, gyventojų skaičius Vilniaus rajone pastaraisiais metais auga vidutiniškai apie 2 000 per metus, o 2026 metų pradžioje buvo deklaruota apie 120 800 gyventojų.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai Vilniaus miesto esančiose seniūnijose, kur paprastai lemia trumpesnis susisiekimo laikas ir didesnė naujos statybos pasiūla. Tokiose teritorijose didėja poreikis darželiams, mokykloms, viešajam transportui, vietinėms gatvėms ir kitai kasdieniam gyvenimui svarbiai infrastruktūrai.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad statybą leidžiančių dokumentų skaičius ne visuomet tiesiogiai atitinka naujų pastatų skaičių. Vienas leidimas gali apimti kelių statinių statybą ar viso kvartalo projektą, todėl realus statomų objektų mastas kai kuriais atvejais gali būti didesnis, nei rodo vien leidimų statistika.

    Didėjanti plėtra kartu reiškia ir griežtesnį savivaldybių testą planuojant teritorijas: nuo darnaus užstatymo iki inžinerinių tinklų pajėgumo bei socialinės infrastruktūros prieinamumo. Vilniaus rajonas teigia kryptingai reaguojantis į šiuos iššūkius, planuodamas naujas ir modernizuodamas esamas viešąsias paslaugas sparčiausiai augančiose vietovėse.

  • Gdansko laivų statykla keičiasi: menininkų erdvė WL4 baiminasi pasitraukti dėl 3 000 butų projekto

    Gdansko laivų statykla keičiasi: menininkų erdvė WL4 baiminasi pasitraukti dėl 3 000 butų projekto

    Gdansko laivų statykla, tapusi vienu svarbiausių Lenkijos demokratinių permainų simbolių, šiandien išgyvena naują virsmą. Teritorijoje, kur kadaise vyko „Solidarumo“ judėjimo streikai, vis daugiau erdvės užima būsto ir komercinės plėtros projektai.

    Vienas ryškiausių klausimų – kas nutiks čia veikiančiai menininkų erdvei WL4, įsikūrusiai buvusiuose pramoniniuose pastatuose. Studiją ir parodų erdvę laivų statyklos teritorijoje puoselėja menininkė, Gdansko dailės akademijos profesorė Adriana Majdzińska ir jos vyras, skulptorius bei keramikas dr. Czesławas Podleśny.

    Plėtra spaudžia kultūrą

    WL4 save pristato kaip nepriklausomų kūrėjų ratą, kuriame susitinka skirtingų sričių menininkai – nuo patyrusių autorių iki pradedančiųjų. Per pastaruosius metus erdvėje vyko parodos, dirbtuvės, simpoziumai, koncertai ir performansai, tapę svarbia Gdansko kultūrinio gyvenimo dalimi.

    Tačiau menininkų ateitį temdo nekilnojamojo turto plėtros planai. Lenkijos plėtotoja „Develia“ yra pasirašiusi susitarimą dėl sklypo, kuriame įsikūrusi WL4, įsigijimo ir ketina čia statyti 3 000 butų, o tai kelia riziką, kad kūrybinė bendruomenė bus priversta išsikelti.

    „Žinoma, tikimės ir laukiame, kad naujasis savininkas bus palankus kultūrai ir menui. Tačiau tai gali neįvykti, ir tuomet mums teks palikti šią vietą“, – sakė Adriana Majdzińska.

    Miesto argumentas: paveldas ir tapatybė

    Gdansko vicemeras Piotras Grzelakas pabrėžia, kad laivų statyklos teritorija yra ne tik patraukli investicijoms, bet ir neatsiejama nuo miesto istorijos. Pasak jo, identitetas, susijęs su solidarumo dvasia ir pramoniniu paveldu, turėtų būti išsaugotas, o kultūrinės erdvės gali tapti viso rajono gyvybingumo pagrindu.

    „Negaliu įsivaizduoti, kaip būtų galima formuoti šią miesto dalį neišsaugant paveldo ir solidarumo dvasios. Tai – ir investuotojo konkurencinis pranašumas. WL4 yra galerija, kuri šiai teritorijai yra išskirtinai svarbi“, – sakė Piotras Grzelakas.

    Plėtotoją atstovaujanti viešųjų ryšių agentūra teigia, kad ankstyvoje projekto stadijoje dar per anksti komentuoti, kaip bus naudojami konkretūs pastatai. Vis dėlto pabrėžiama, kad bendrovė ketina dirbti su vietos valdžia taip, kad būtų gerbiamas teritorijos charakteris ir istorinis kontekstas.

    Europos miestų dilema: kas lieka po konversijų?

    Gdansko situacija primena platesnę Europos miestų tendenciją, kai buvusios pramoninės zonos tampa geidžiamomis gyvenamosiomis ir verslo teritorijomis. Tokiose konversijose dažnai susiduria trys interesai: paveldo apsauga, kultūros infrastruktūra ir ekonominis spaudimas maksimaliai išnaudoti žemės vertę.

    Praktika rodo, kad tvariausi sprendimai dažniausiai gimsta tuomet, kai kultūrinės erdvės įtraukiamos į teritorijų planavimą dar ankstyvame etape, o ne paliekamos „išsispręsti“ rinkai. Dialogas, kurį akcentuoja ir Gdansko valdžia, gali tapti pagrindu kompromisui, leidžiančiam plėtrai vykti neprarandant vietos istorinio turinio.

  • Statybų bumas įsibėgėja: SSVA skelbia rekordą – per mėnesį patvirtinti 1 352 leidimai

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino viešai skelbiamas statybą leidžiančių dokumentų statistikos švieslentes 2026 metų liepos mėnesio duomenimis. Agentūros teigimu, liepa tapo rekordinė pagal per mėnesį patvirtintų statybos leidimų skaičių.

    SSVA duomenimis, 2026 metų liepos mėnesį Lietuvoje patvirtinti 1 352 statybą leidžiantys dokumentai. Palyginti su birželiu, šis skaičius išaugo 9,38 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 13,70 proc.

    Pasak SSVA ekspertų, toks mastas dar nebuvo fiksuotas nuo tada, kai agentūros švieslentėse pradėta nuosekliai skelbti ir analizuoti statybos leidimų statistika. Tai leidžia daryti prielaidą, kad statybų aktyvumas 2026 metais išlieka aukštas ne tik didmiesčiuose, bet ir dalyje augančių priemiesčių bei regionų.

    Leidimų daugėjo beveik visus metus

    SSVA pateikiama dinamika rodo gana nuoseklų augimą nuo metų pradžios. Sausį patvirtinti 896 leidimai, vasarį – 848, kovą – 1 111, balandį – 1 224, gegužę – 1 180, birželį – 1 236, o liepą skaičius perkopė 1 300 ribą.

    Tokia kreivė paprastai siejama su sezoniškumu, kai statybų projektai aktyviau juda šiltuoju metų laiku, tačiau šių metų rodikliai išsiskiria ir apimtimi. Praktikoje statybą leidžiančių dokumentų augimas dažnai signalizuoja vystytojų ir individualių statytojų pasirengimą artimiausiais mėnesiais pereiti į aktyvią statybų fazę.

    Vėlavimų dalis išlieka maža

    Nors patvirtinamų dokumentų apimtys didėjo, SSVA nurodo, kad bendras vėlavimo procentas tvirtinant statybą leidžiančius dokumentus išliko žemas. 2026 metų liepos mėnesį jis sudarė 3,48 proc. nuo visų Lietuvoje patvirtintų leidimų.

    Toks rodiklis, agentūros vertinimu, rodo, kad savivaldybių administracijos ir su procesu susijusios grandys iš esmės susitvarko su didesniais krūviais. Vis dėlto reali situacija gali skirtis pagal savivaldybes ir projektų sudėtingumą, nes didesni objektai dažniau reikalauja papildomų derinimų.

    Kur patvirtinta daugiausia leidimų

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų liepos mėnesį patvirtino Vilniaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jų dalys bendrame patvirtintų leidimų kiekyje siekė atitinkamai 16,05 proc., 12,80 proc., 11,17 proc., 6,07 proc. ir 5,55 proc.

    SSVA atkreipia dėmesį, kad tarp daugiausia leidimų išdavusių savivaldybių šįkart atsidūrė ir Trakų bei Jonavos rajonų savivaldybės, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracija. Tai gali atspindėti tiek priemiesčių plėtros kryptis, tiek atskirų projektų bangas konkrečiose teritorijose.

    Pagal objektų tipus išsiskyrė vienbučių namų segmentas. 2026 metų liepos mėnesį su vienbučiais susijusių statybą leidžiančių dokumentų patvirtinta 700, o panašus rekordas šiemet fiksuotas balandį, kai jų buvo 714.

    SSVA primena, kad statybą leidžiančių dokumentų statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys pateikiami interaktyviose švieslentėse. Šią informaciją gali naudoti tiek savivaldybių darbuotojai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek gyventojai, planuojantys statybas ir norintys įvertinti rinkos aktyvumą.

  • „Erbud“ laimėjo didelės vertės būsto statybų kontraktą Vroclave: darbai ir sąlygos jau aiškūs

    Lenkijos statybų grupė „Erbud“ pasirašė sutartį dėl naujo gyvenamojo projekto Vroclave. Bendrovė skelbia, kad darbai apims daugiabučio su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu statybas.

    Projektas numatytas kaip Browarna II etapo dalis, o konkretus pastatas įvardijamas kaip Altair. Sutartis su Vroclavo bendrove Projekt Browarna, anot „Erbud“, įsigaliojo gavus abiejų pusių pasirašytus dokumentus.

    Kontrakto vertė siekia kiek daugiau nei 14 700 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat nustatyta, kad bendra sutartinių baudų suma negalės viršyti 10 proc. sutartyje numatyto atlygio be mokesčių.

    „Erbud“ nurodo, kad projektą įgyvendins Vroclavo padalinys, o per pastaruosius 12 mėnesių su Projekt Browarna pasirašytų sutarčių vertė iš viso viršijo 24 400 000 eurų be mokesčių. Tokia apimtis rodo tęstinį bendradarbiavimą ir didėjantį užsakymų portfelį viename svarbiausių Lenkijos regioninių centrų.

    Bendrovė taip pat pateikė naujausius grupės finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Erbud“ grupė gavo apie 136 200 000 eurų pardavimo pajamų, bendrasis pelnas iš pardavimo siekė apie 8 500 000 eurų, o grynasis rezultatas buvo apie 4 700 000 eurų nuostolio.

    Palyginimui, 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu pajamos sudarė apie 170 400 000 eurų, bendrasis pelnas iš pardavimo buvo apie 8 600 000 eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 3 600 000 eurų. Tai rodo mažesnes pajamas, bet panašų bendrojo pelno lygį, kas dažnai signalizuoja pokyčius projektų struktūroje, kainodaroje ar sąnaudų dinamikoje.

  • Apleistas Maljorkos kazino virsta prabangiu viešbučiu: 175 mln. eurų projektas su paplūdimio klubu

    Apleistas Maljorkos kazino virsta prabangiu viešbučiu: 175 mln. eurų projektas su paplūdimio klubu

    Maljorkoje pradedamas ambicingas projektas, kuris ilgus metus apleistą Gran Casino de Mallorca pastatą pavers prabangiu viešbučiu ir paplūdimio klubu. Objektas istorijoje užima išskirtinę vietą: jis atidarytas 1978 metais, netrukus po to, kai Ispanijoje buvo panaikintas lošimų draudimas.

    Kasinas greitai tapo salos elito traukos centru, čia lankėsi įžymybės, politikai ir aristokratija. Vienas ryškiausių epizodų – 1979 metais surengta parodomoji Muhammado Ali ir Jimmy Elliso bokso kova, kuri ilgam įtvirtino vietos legendą.

    Pastatas stovi Calvià savivaldybėje, Sol de Mallorca rajone, ant jūros skardžio. 2011 metais kazino veikla buvo perkelta į Palmos prekybos ir pramogų zoną, o ankstesnė vieta pamažu nyko – nusidėvėjo ne tik pats kompleksas, bet ir aplinkinė infrastruktūra.

    Kas planuojama vietoje kazino?

    Teritoriją perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė Blasson Property skelbia apie kompleksinę transformaciją. Pagal viešai skelbiamą informaciją, čia turėtų iškilti elegantiškas viešbutis, kuriame būtų mažiausiai 100 kambarių, o bendra investicijų vertė siektų apie 175 milijonus eurų.

    Projektas apimtų ir papildomus objektus šalia pagrindinio pastato: numatomas sveikatingumo centras, o vietos žiniasklaida taip pat mini galimą privačios klinikos idėją. Taip pat planuojamas paplūdimio klubas, orientuotas į aukštesnes pajamas gaunančius poilsiautojus.

    Vienas įdomesnių sumanymų – istorinės funikulieriaus tipo trasos rekonstrukcija. Anksčiau ji jungė kazino su paplūdimiu, o atgaivinimas galėtų tapti tiek funkciniu sprendimu, tiek išskirtiniu projekto identiteto akcentu.

    Kodėl Maljorka tampa premium kryptimi?

    Tokio masto investicija siejama su platesne Maljorkos kryptimi – sala vis labiau pozicionuojama kaip premium turizmo centras Viduržemio jūros regione. Pastaraisiais metais čia daugėja aukštos klasės viešbučių, o dalis senesnių objektų perorientuojami į mažesnius, bet brangesnius butikinius formatus.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad Maljorka vis dažniau taikosi į keliautojus, kurie renkasi aukštesnį komfortą, privatumą ir paslaugų paketą vienoje vietoje. Tokias tendencijas palaiko ir augantis ilgalaikių investicijų į prabangius būstus bei kurortinę infrastruktūrą srautas.

    Blasson Property veikia ne tik Ispanijoje, bet ir Meksikoje, o kartu su vystomais projektais įmonės turto portfelis vertinamas maždaug 2,2 milijardo eurų. Tarp pastarųjų darbų minima ir viešbučio Corso renovacija Ibizoje, kurios vertė siejama su maždaug 150 milijonų eurų investicijomis.

  • Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Vilniaus rajonas fiksuoja statybų šuolį: per metus leidimų skaičius daugiau nei padvigubėjo

    Leidimų bumas Vilniaus rajone

    Vilniaus rajonas pastaraisiais mėnesiais išsiskiria vienu ryškiausių statybų aktyvumo šuolių Lietuvoje. Naujausi VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenys rodo, kad savivaldybėje išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai.

    2026 metų balandį Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtinti 182 statybą leidžiantys dokumentai, kai 2025 metais balandį jų buvo 81, o 2024 metais balandį – 71. Tuo pačiu laikotarpiu visoje Lietuvoje išduoti 1 224 statybą leidžiantys dokumentai.

    Pagal balandžio rodiklį Vilniaus rajonas aplenkė ir didžiuosius šalies miestus bei kitus sparčiai augančius rajonus. Vilniaus mieste išduoti 128 statybą leidžiantys dokumentai, Kauno rajone – 121, Klaipėdos rajone – 103.

    Ką rodo skaičiai ir kodėl tai svarbu

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad vienas statybą leidžiantis dokumentas ne visada reiškia vieną statinį. 2026 metų balandį patvirtintuose dokumentuose Vilniaus rajone iš viso numatyti 187 statiniai, todėl realus planuojamų projektų mastas yra didesnis nei vien leidimų skaičius.

    Didelę dalį leidimų sudaro vienbučių gyvenamųjų namų projektai, o tai signalizuoja išliekantį individualaus būsto poreikį šalia sostinės. Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai naujakuriai aktyviai renkasi arčiausiai Vilniaus esančias teritorijas, kur naujų kvartalų plėtra vyksta sparčiausiai.

    2025 metais Vilniaus rajonas, savivaldybės pateikiamais duomenimis, buvo šalies lyderis pagal vienbučių namų statybos leidimus. Per metus išduoti 1 063 tokie leidimai, kai Kauno rajone – 783, o Vilniaus mieste – 718.

    Gyventojų augimas ir infrastruktūros spaudimas

    Statybų pagreitį palaiko ir demografinė dinamika: Vilniaus rajone gyventojų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai didėja, vidutiniškai apie 2 000 gyventojų per metus, tai sudaro maždaug 1,6–2 proc. Šių metų pradžioje deklaruotų gyventojų skaičius siekė apie 120,8 tūkst.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai sostinės esančiose seniūnijose, kur intensyviausiai vystomi nauji gyvenamieji kvartalai. Savivaldybė taip pat pabrėžia palyginti jauną demografinę struktūrą – 37 proc. gyventojų sudaro 18–44 metų amžiaus grupė.

    Augant projektų apimtims, didėja ir savivaldybės administracijai tenkantis derinimo bei patikrų krūvis, tačiau teigiama, kad balandžio mėnesio leidimai buvo išduoti neviršijant nustatytų terminų. Kartu su plėtra savivaldybė akcentuoja poreikį, kad švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir viešųjų erdvių infrastruktūra neatsiliktų nuo būsto statybų tempo.

    „Sparčiai augantis rajonas mums reiškia ne tik galimybes, bet ir atsakomybę. Siekiame, kad infrastruktūros plėtra ne vytųsi augimą, o vyktų kartu su juo“, – teigia Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    „Kartu su augančiu rajonu didėja ir specialistams tenkantis darbo krūvis, tačiau balandžio mėnesį išduoti dokumentai buvo patvirtinti neviršijant nustatytų terminų“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Ekspertai rinkoje paprastai pabrėžia, kad tokie leidimų šuoliai dažniausiai reiškia ne vien didėjantį gyventojų poreikį, bet ir vystotojų lūkesčius dėl paklausos artimiausiais ketvirčiais. Vilniaus rajono atvejis išsiskiria tuo, kad plėtra koncentruojasi aplink sostinę, todėl kartu aktualėja ir susisiekimo sprendimai bei viešųjų paslaugų prieinamumas.