CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto registrai

  • Knygų įrašai internetu: ką keičia planas ir kam teks teikti privalomus prašymus?

    Kas keičiasi?

    Lenkijos Teisingumo ministerija siūlo dar labiau skaitmeninti žemės ir turto registravimo procedūras: prašymus dėl įrašų į nekilnojamojo turto registrus planuojama leisti teikti internetu ne tik profesionalams, bet ir gyventojams bei įmonėms.

    Numatoma, kad užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje būtų galima pateikti elektroninį prašymą dėl įrašo ir pridėti dokumentus, kurie yra įrašo pagrindas. Tokiu būdu siekiama mažinti administracinę naštą ir spartinti procesus.

    Elektroninis prašymas ir dokumentai

    Projektas numato, kad elektroninis prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, patikimu profiliu arba asmens parašu. Tai reikštų, kad daliai gyventojų pirmiausia tektų pasirūpinti tinkama e. tapatybės priemone.

    Jei dokumentas, kuris yra įrašo pagrindas, neturės elektroninės versijos, popierinį originalą reikės pristatyti į teismą per tris dienas nuo prašymo pateikimo internetu. Taip valdžia siekia suderinti skaitmeninį procesą su situacijomis, kai dokumentai vis dar rengiami tik popieriuje.

    Kam tai taps privaloma?

    Šiuo metu prašymus per sistemą privalomai teikia notarai ir antstoliai. Siūlomuose pakeitimuose numatyta privalomą teikimą išplėsti ir mokesčių administratoriui, pirmiausia mokesčių inspekcijos padalinių vadovams.

    Kartu projektas įtvirtina aiškią taisyklę: popieriniai dokumentai nebebūtų verčiami į elektroninius, o elektroniniai nebebūtų spausdinami ir paverčiami popieriniais vien tam, kad tiktų kitam pateikimo kanalui. Tai turėtų sumažinti dubliavimą ir klaidų riziką.

    Kada įsigalios?

    Didžioji dalis pakeitimų planuojama įsigaliojant apie 2027 ir 2028 metų sandūrą, o šiuo metu vyksta konsultacijos. Pastaboms pateikti numatytas maždaug trijų savaičių laikotarpis.

    Ministerija projektą sieja su nuo 2016 metais vykstančiu proceso skaitmeninimu. Praktikoje tai signalizuoja, kad elektroninis prašymų teikimas artėja prie „numatytojo“ standarto, o daliai institucijų jis taps ne pasirinkimu, o pareiga.

  • Vilniuje keičiami šios gatvės namų numeriai: ką svarbu padaryti gyventojams ir įmonėms?

    Vilniaus Panerių seniūnijoje artimiausiu metu bus pakeisti dviejų pastatų adresai Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės gatvėje. Pagal seniūno įsakymą dabartinis adresas Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės g. 4 bus keičiamas į Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės g. 20.

    Tuo pačiu bus keičiamas ir dabartinis adresas Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės g. 20, kuris taps Bronislavos Šėmytės-Biržiškienės g. 42. Tokie pakeitimai atliekami remiantis galiojančiomis adresų formavimo ir numerių suteikimo taisyklėmis, kurios nustato vienodą tvarką visoje šalyje.

    Praktikoje adresų keitimas dažniausiai daromas siekiant sutvarkyti numeraciją, išvengti pasikartojimų ar loginių spragų, kai teritorija intensyviau užstatoma arba tikslinami kadastro ir registrų duomenys. Nors gyventojams tai gali atrodyti kaip formalumas, net ir nedidelis numerio pokytis turi įtakos siuntų pristatymui, paslaugų teikimui ir dokumentų tikslumui.

    Gyventojams ir įmonėms svarbu pasitikrinti, ar atnaujintas adresas teisingai atsispindės oficialiuose registruose ir kasdien naudojamose sistemose. Dažniausiai papildomų veiksmų prireikia ten, kur adresas yra susietas su sutartimis, pristatymo adresais, klientų duomenimis, įėjimo kodais ar navigacijos programėlėmis.

    Jei adresu registruota įmonė, vertėtų įvertinti, ar nereikės atnaujinti kontaktinių duomenų sąskaitose, interneto svetainėje, antspauduose, iškabose ir vidinėse dokumentų šablonų formose. Taip pat pravartu informuoti kurjerius, paslaugų teikėjus ir klientus, kad pereinamuoju laikotarpiu nekiltų nesklandumų.

    Adresų duomenų tikslinimas yra platesnė tendencija, siejama su viešųjų registrų skaitmeninimu ir didesniu duomenų suderinamumu tarp institucijų. Kuo tikslesni adresai ir jų numeracija, tuo patikimiau veikia pašto, greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų maršrutavimas, o taip pat mažėja klaidų teikiant komunalines bei ryšių paslaugas.