CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto registras

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • Vilniuje priimtas sprendimas dėl sklypo V. Grybo g. 34: ką dabar turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad valstybinės žemės sklypui V. Grybo g. 34 Vilniuje patvirtintas žemės sklypo dalių planas ir nustatyti plotai, reikalingi esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimas aktualus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir jų dalių savininkams, kurie naudojasi šio sklypo teritorija.

    Savivaldybės nurodymu, planą parengė mažoji bendrija „Žemės matavimų biuras“, o sprendimu išskirtos konkrečios sklypo dalys, priskiriamos statinių eksploatavimui. Tokie planai paprastai reikalingi aiškiai apibrėžti, kokia valstybinės žemės dalis tenka pastatų funkcionavimui ir priežiūrai, pavyzdžiui, privažiavimams, inžineriniams tinklams ar aptarnavimo zonoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad savininkams atsiranda aiškesnės ribos, kokiomis teritorijos dalimis galima naudotis statinių eksploatacijai, o kokios sklypo vietos nepatenka į nustatytas zonas. Toks sureguliavimas dažnai sumažina ginčų riziką tarp bendraturčių ar pastatų valdytojų ir palengvina sprendimus dėl teritorijos tvarkymo, remonto darbų ar naudojimosi tvarkos.

    Jeigu pastatų ar patalpų savininkai nesutinka su priimtu sprendimu, jie turi teisę jį skųsti sprendime nustatyta tvarka. Savivaldybė taip pat prašo raštu informuoti administraciją, jeigu bus pasinaudota teise apskųsti sprendimą.

    Gyventojams ir verslui, turintiems patalpas ar pastatus šioje teritorijoje, verta įsivertinti, ar nustatytos sklypo dalys atitinka faktinį naudojimąsi, pavyzdžiui, automobilių parkavimą, privažiavimą prie pastatų, šiukšlių surinkimo vietas ar aptarnavimo aikšteles. Jei kyla klausimų dėl ribų ar faktinės situacijos, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į matininkus arba savivaldybę dėl plano išaiškinimo.

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Vilniuje keičiamas adresas: Subačiaus gatvėje butui suteiks naują numerį – ką svarbu žinoti?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad Rasų seniūnijos teritorijoje esančiam butui pastate Subačiaus gatvėje bus suteiktas naujas adresas. Nurodoma, kad būstui pastate, kurio unikalus numeris 1098-7028-8016, bus priskirtas adresas Subačiaus g. 115B-24C.

    Sprendimas priimamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2011 metais sausio 25 dieną patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokiais atvejais savivaldybės administracija ir seniūnija gali tikslinti adresus, kai reikia aiškesnės apskaitos ir vienareikšmės objekto identifikacijos.

    Praktikoje adreso suteikimas ar patikslinimas dažniausiai aktualus registruojant nuosavybę, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant sklandų pašto siuntų ir kurjerių pristatymą. Aiškus adreso formatas svarbus ir skubiosios pagalbos tarnyboms, nes padeda tiksliau nustatyti iškvietimo vietą.

    Gyventojams, kurių būsto adresas keičiamas ar tikslinamas, paprastai tenka atnaujinti dalį duomenų, kurie naudojami kasdienėje veikloje. Tai gali apimti kontaktinius adresus sutartyse su paslaugų teikėjais, korespondencijos gavimą, taip pat dokumentų ar paskyrų duomenis, kai reikalingas tikslus adreso sutapimas.

    Jeigu kyla klausimų, kaip pasikeitęs adresas atsispindės registruose ir kada duomenys bus atnaujinti, gyventojams rekomenduojama kreiptis į Rasų seniūniją ar Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Įprastai adresų pokyčiai fiksuojami oficialiose informacinėse sistemose, kad naujas numeris būtų naudojamas vienodai visose institucijose ir paslaugų grandinėse.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagine aptiko „bešeimininkių“ statinių: savivaldybė kreipsis į teismą – ką turi padaryti gyventojai?

    Visagino savivaldybės administracija pranešė ketinanti kreiptis į teismą dėl kelių mieste esančių statinių, kurių savininkai nėra nustatyti. Siekiama, kad jie būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti savivaldybės nuosavybėn.

    Kaip nurodoma, kalbama apie viešosios infrastruktūros objektus: pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles ir aikštelę Kosmoso gatvėje. Tokie statiniai, kai jų nuosavybė neįregistruota arba savininkas nežinomas, teisiškai negali būti pilnavertiškai tvarkomi ir planuojami ilgalaikėms investicijoms.

    Pripažinus turtą bešeimininkiu ir perėmus jį savivaldybės nuosavybėn, atsiranda aiški atsakomybė už priežiūrą, remontą ir saugumą. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad savivaldybė gali legaliai skirti lėšas būklei gerinti, spręsti apšvietimo, dangų atnaujinimo, pritaikymo žmonėms su negalia ar eismo saugos klausimus.

    Administracija ragina asmenis, manančius turinčius turtinių teisių į nurodytą turtą, iki 2027 metų vasario 15 dienos kreiptis į savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Kartu būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitas turtines teises.

    Tokie procesai paprastai pradedami tada, kai registruose nėra aiškių duomenų apie savininką arba turtas istoriškai susiformavo kaip viešai naudojama infrastruktūra, bet nebuvo tinkamai įformintas. Savivaldybė pabrėžia, kad terminas skirtas tam, jog teisėti savininkai ar jų įpėdiniai turėtų realią galimybę įrodyti savo teises dar iki teismo sprendimo.

    Jei teismas pripažintų statinius bešeimininkiais, savivaldybė galėtų juos įtraukti į miesto tvarkymo planus ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą. Gyventojams tai svarbu ir dėl kasdienių patogumų, ir dėl atsakomybės, kai prastos būklės infrastruktūra kelia rizikų.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti įsigyti keturis apsaugotus būstus ir kviečia būstų savininkus teikti pasiūlymus. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis galiojančia valstybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka.

    Planuojama pirkti po vieną dviejų kambarių būstą keturioms atskiroms pirkimo dalims. Būstai turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Ko savivaldybė tikisi iš būstų?

    Skelbime nurodoma, kad perkami dviejų kambarių būstai su atskira virtuve, kurių bendras plotas turėtų siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas negali būti bendrabutyje, o jei jis ne pirmame aukšte, pastate privalo būti liftas.

    Būstas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat keliama sąlyga, kad nuosavybės teisė nebūtų suvaržyta: būstas negali būti areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims ar perduotas panaudai.

    Jeigu būstas yra įkeistas, iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo reikės kreditoriaus rašytinio sutikimo parduoti. Jei paraiškos teikimo dieną būstas nuomojamas, nuomos santykiai iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti ir išregistruota žyma apie nuomos sutartį.

    Reikalaujama, kad sutarties pasirašymo metu nebūtų teismo ar arbitražo ginčų dėl būsto ir nebūtų žinoma apie galimus būsimus ginčus. Taip pat nurodoma, kad būsto kadastro duomenys turi atitikti faktinę situaciją, o visi pertvarkymai turi būti teisėtai įregistruoti.

    Techninė būklė ir komunaliniai patogumai

    Savivaldybė pabrėžia, kad būstas turi būti pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi: su atlikta apdaila, veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir be defektų, trukdančių naudoti patalpas pagal paskirtį. Tarp minimų kriterijų yra tvarkinga santechnika, šildymo prietaisai, elektros instaliacija, langai, durys bei apskaitos prietaisai.

    Įsigyjamuose būstuose turi būti užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas, įskaitant geriamąjį vandenį, šildymą, elektros energiją ir atliekų išvežimą. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai, įskaitant praustuvą, klozetą ir vonią arba dušą, taip pat įrengtą pajungimą skalbyklei.

    Skelbime nurodoma ir finansinės drausmės sąlyga: pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų kartu su nuosavybės teise. Jei būstas susijęs su namo atnaujinimo projekto įsipareigojimais, jie turi būti apmokėti iki sutarties pasirašymo.

    Kaip pateikti pasiūlymą ir kokių dokumentų reikia?

    Pasiūlymai su priedais turi būti pateikiami lietuvių kalba iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami siunčiant paštu arba pristatant tiesiogiai į Gargžduose, Žemaitės gatvėje 10, pirmame aukšte veikiantį „vieno langelio“ padalinį.

    Ant užklijuoto voko turi būti aiškiai nurodyta, kad jis skirtas keturių apsaugotų būstų pirkimo komisijai, taip pat adresatas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai. Dėl dokumentų pateikimo galima pasiteirauti telefonu +370 690 07 135.

    Komisijos posėdis, kuriame planuojama atplėšti vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą. Skelbime taip pat nurodoma, kad kandidatai turi pateikti laisvos formos pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, kadastro duomenis, atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą bei kitus reikiamus sutikimus ar įgaliojimus.

  • Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Savivaldybė informuoja apie pakeistus ir naujai suteiktus adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2011 metų sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Tokie sprendimai aktualūs gyventojams ir verslui, kai keičiasi gatvių pavadinimai, numeracija, atsiranda naujų pastatų ar patikslinamos ribos. Praktikoje tai reiškia, kad gali keistis oficialus adresas dokumentuose ir registruose.

    Kada adreso pasikeitimas svarbiausias?

    Adresas yra vienas pagrindinių duomenų, naudojamų Registrų centro, pašto ir kurjerių sistemose, savivaldybių paslaugose, taip pat sutartyse ir sąskaitose. Jei adresas neatnaujintas, gali vėluoti korespondencija, kilti nesklandumų pristatant siuntas ar identifikuojant objektą.

    Nekilnojamojo turto sandoriuose, paveldėjimo, statybų užbaigimo ar įkeitimo procesuose tikslus adresas tampa ypač svarbus, nes jis siejamas su unikaliu objekto identifikavimu registruose. Dėl neatitikimų kartais prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų.

    Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

    Informaciją apie pakeistus bei suteiktus adresus skelbia Registrų centras. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų deklaruota gyvenamoji vieta ir dokumentuose nurodomas adresas sutampa su aktualiais duomenimis.

    Jei adresas pasikeitė, dažniausiai verta atnaujinti jį sutartyse su paslaugų teikėjais, pranešti darbovietei, ugdymo įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios naudoja korespondencijos adresą. Verslui tai taip pat gali būti aktualu sąskaitoms, pristatymams ir klientų informavimui.

    Kodėl savivaldybės skelbia šią informaciją?

    Adreso suteikimas ar pakeitimas yra viešojo administravimo dalis, susijusi su teritorijų planavimu, nauja statyba, infrastruktūros plėtra ir duomenų tikslinimu. Skelbimas leidžia gyventojams laiku sužinoti apie pasikeitimus ir išvengti praktinių nesklandumų.

    Jei kyla klausimų, ar konkretus objektas patenka į pakeitimų sąrašą, rekomenduojama remtis oficialiai paskelbtais Registrų centro duomenimis ir, prireikus, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.