CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto registras

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybė ieško 4 apsaugotų būstų: kokie reikalavimai ir iki kada teikti siūlymus

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė ketinanti įsigyti keturis apsaugotus būstus ir kviečia būstų savininkus teikti pasiūlymus. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis galiojančia valstybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka.

    Planuojama pirkti po vieną dviejų kambarių būstą keturioms atskiroms pirkimo dalims. Būstai turi būti Gargždų ir Priekulės miestuose arba Plikių, Dovilų, Vėžaičių ir Judrėnų miesteliuose Klaipėdos rajone.

    Ko savivaldybė tikisi iš būstų?

    Skelbime nurodoma, kad perkami dviejų kambarių būstai su atskira virtuve, kurių bendras plotas turėtų siekti nuo 45 iki 65 kvadratinių metrų. Būstas negali būti bendrabutyje, o jei jis ne pirmame aukšte, pastate privalo būti liftas.

    Būstas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat keliama sąlyga, kad nuosavybės teisė nebūtų suvaržyta: būstas negali būti areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims ar perduotas panaudai.

    Jeigu būstas yra įkeistas, iki pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo reikės kreditoriaus rašytinio sutikimo parduoti. Jei paraiškos teikimo dieną būstas nuomojamas, nuomos santykiai iki sutarties pasirašymo turi būti nutraukti ir išregistruota žyma apie nuomos sutartį.

    Reikalaujama, kad sutarties pasirašymo metu nebūtų teismo ar arbitražo ginčų dėl būsto ir nebūtų žinoma apie galimus būsimus ginčus. Taip pat nurodoma, kad būsto kadastro duomenys turi atitikti faktinę situaciją, o visi pertvarkymai turi būti teisėtai įregistruoti.

    Techninė būklė ir komunaliniai patogumai

    Savivaldybė pabrėžia, kad būstas turi būti pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi: su atlikta apdaila, veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir be defektų, trukdančių naudoti patalpas pagal paskirtį. Tarp minimų kriterijų yra tvarkinga santechnika, šildymo prietaisai, elektros instaliacija, langai, durys bei apskaitos prietaisai.

    Įsigyjamuose būstuose turi būti užtikrintas komunalinių paslaugų teikimas, įskaitant geriamąjį vandenį, šildymą, elektros energiją ir atliekų išvežimą. Būste turi būti sanitariniai įrenginiai, įskaitant praustuvą, klozetą ir vonią arba dušą, taip pat įrengtą pajungimą skalbyklei.

    Skelbime nurodoma ir finansinės drausmės sąlyga: pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo metu neturi būti įsiskolinimų už komunalines paslaugas ar kitų įsipareigojimų, kurie pereitų kartu su nuosavybės teise. Jei būstas susijęs su namo atnaujinimo projekto įsipareigojimais, jie turi būti apmokėti iki sutarties pasirašymo.

    Kaip pateikti pasiūlymą ir kokių dokumentų reikia?

    Pasiūlymai su priedais turi būti pateikiami lietuvių kalba iki 2026 metų birželio 5 dienos 15.45 valandos. Dokumentai priimami siunčiant paštu arba pristatant tiesiogiai į Gargžduose, Žemaitės gatvėje 10, pirmame aukšte veikiantį „vieno langelio“ padalinį.

    Ant užklijuoto voko turi būti aiškiai nurodyta, kad jis skirtas keturių apsaugotų būstų pirkimo komisijai, taip pat adresatas: Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos g. 2, LT-96130 Gargždai. Dėl dokumentų pateikimo galima pasiteirauti telefonu +370 690 07 135.

    Komisijos posėdis, kuriame planuojama atplėšti vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų birželio 8 dieną 9.00 valandą. Skelbime taip pat nurodoma, kad kandidatai turi pateikti laisvos formos pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybę, kadastro duomenis, atsiskaitymą už komunalines paslaugas, energinio naudingumo sertifikatą bei kitus reikiamus sutikimus ar įgaliojimus.

  • Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Pakeisti ir naujai suteikti adresai: ką būtina pasitikrinti Registrų centre ir kada tai svarbu

    Savivaldybė informuoja apie pakeistus ir naujai suteiktus adresus, vadovaudamasi Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro 2011 metų sausio 25 dieną įsakymu Nr. 1V-57.

    Tokie sprendimai aktualūs gyventojams ir verslui, kai keičiasi gatvių pavadinimai, numeracija, atsiranda naujų pastatų ar patikslinamos ribos. Praktikoje tai reiškia, kad gali keistis oficialus adresas dokumentuose ir registruose.

    Kada adreso pasikeitimas svarbiausias?

    Adresas yra vienas pagrindinių duomenų, naudojamų Registrų centro, pašto ir kurjerių sistemose, savivaldybių paslaugose, taip pat sutartyse ir sąskaitose. Jei adresas neatnaujintas, gali vėluoti korespondencija, kilti nesklandumų pristatant siuntas ar identifikuojant objektą.

    Nekilnojamojo turto sandoriuose, paveldėjimo, statybų užbaigimo ar įkeitimo procesuose tikslus adresas tampa ypač svarbus, nes jis siejamas su unikaliu objekto identifikavimu registruose. Dėl neatitikimų kartais prireikia papildomų patikslinimų ar dokumentų.

    Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

    Informaciją apie pakeistus bei suteiktus adresus skelbia Registrų centras. Gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų deklaruota gyvenamoji vieta ir dokumentuose nurodomas adresas sutampa su aktualiais duomenimis.

    Jei adresas pasikeitė, dažniausiai verta atnaujinti jį sutartyse su paslaugų teikėjais, pranešti darbovietei, ugdymo įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios naudoja korespondencijos adresą. Verslui tai taip pat gali būti aktualu sąskaitoms, pristatymams ir klientų informavimui.

    Kodėl savivaldybės skelbia šią informaciją?

    Adreso suteikimas ar pakeitimas yra viešojo administravimo dalis, susijusi su teritorijų planavimu, nauja statyba, infrastruktūros plėtra ir duomenų tikslinimu. Skelbimas leidžia gyventojams laiku sužinoti apie pasikeitimus ir išvengti praktinių nesklandumų.

    Jei kyla klausimų, ar konkretus objektas patenka į pakeitimų sąrašą, rekomenduojama remtis oficialiai paskelbtais Registrų centro duomenimis ir, prireikus, kreiptis į savivaldybės administraciją dėl paaiškinimų.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Kas parengta ir kada bus tvirtinama

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Pakeitimus planuojama tvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi ūkinės veiklos ribojimai ar reikalavimai, skirti saugoti vertingas buveines. Pirminiai žemėlapiai patvirtinti 2023 metų pabaigoje ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kaip keičiasi duomenys ir kada jie įsigalios

    Šiuo metu viešinami tik planuojami žemėlapių pakeitimai, o ne visas žemėlapio turinys, todėl svarbu vertinti būtent naujai pažymėtas ar koreguojamas ribas. Pakeitimai rengiami VSTT iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pateiktą informaciją.

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o įrašai registre bus tikslinami įstatymų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakeistose teritorijose pradedamos taikyti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Jeigu teritorija iš žemėlapio išbraukiama, atitinkamos specialiosios sąlygos nebegalioja nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. VSTT pabrėžia, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes gamtinė situacija keičiasi, o ribos gali kisti dėl natūralių buveinių susiformavimo ar išnykimo.

    Ką tai reiškia ūkininkavimui ir kokie ribojimai galioja

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, kaip numato specialiosios sąlygos, negalima tokių plotų suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Taip pat draudžiama kitais būdais keisti žolynų būklę ir sudėtį, išskyrus atvejus, kai atliekami darbai, palaikantys pievų būklę.

    Leistina ir rekomenduojama veikla, padedanti išlaikyti natūralias pievas, yra reguliarus šienavimas arba ganymas, taip pat sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. VSTT atkreipia dėmesį, kad tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą ar ardyti pelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka atliktas poveikio aplinkai vertinimas leidžia planuojamą veiklą. Taip pat draudžiama pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Tuo pačiu tokiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžius bei krūmus, jei darbai nesuardo pelkių augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose šlapynių ir žemapelkių vietose, kurios įtrauktos į šias teritorijas, gali būti galimas ekstensyvus ganymas.

    VSTT pabrėžia, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms sąlygoms. Tokiais atvejais taip pat išlieka galimybės pretenduoti į atitinkamas išmokas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus dėl žemėlapių tikslinimo, nurodydami sklypo unikalų numerį ir motyvus, kodėl ribos turėtų būti keičiamas. Prašymus priima VSTT, kuri konsultacijas teikia telefonu ir elektroniniu paštu.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapis: ką tai reiškia sklypų savininkams iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Pirmieji šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje, o vėliau detalizuoti VSTT direktoriaus 2023 metų rugsėjo 21 dieną įsakymu. Tuomet žemėlapiuose buvo sužymėta apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    Kas ir kodėl keičiama

    Šiuo metu viešinami ne visi žemėlapiai, o būtent pakeitimų projektai, kuriuose pažymima, kur teritorijos būtų įtraukiamos, tikslinamos arba išbraukiamos. VSTT nurodo, kad pakeitimai rengiami jos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Pats tikslinimas neturi vienkartinio galutinio termino, nes gamtinė situacija kinta: pievos gali užželti krūmais, šlapynės išdžiūti ar, priešingai, atsikurti, o ribos gali pasislinkti dėl natūralių procesų ar tikslinant duomenis. Praktikoje tai reiškia, kad žemėlapių korekcijos gali būti vykdomos ir ateityje, kai atsiranda naujos informacijos.

    Kada įsigalios naujos sąlygos

    Patvirtinus naujausius pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose pradeda galioti nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Tuo metu teritorijose, kurios išbraukiamos iš žemėlapio, specialiosios sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Dėl to sklypų savininkams svarbiausia sekti ne tik projekto viešinimą, bet ir registravimo faktą registre.

    Ką svarbu žinoti sklypų savininkams

    Natūraliose pievose ir ganyklose taikomi ribojimai yra susiję su jų būklės išsaugojimu: paprastai draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, apželdinti ar įveisti mišką, jeigu tai pakeistų pievos žolynų sudėtį ir būklę. Kartu leidžiama ir dažnai rekomenduojama pievas prižiūrėti šienaujant ar ganant, taip pat šalinti sumedėjusią augmeniją, kai tai daroma nepažeidžiant kitų aplinkosauginių reikalavimų.

    Pelkėse ir šaltinynuose ribojimai paprastai griežtesni, nes siekiama išsaugoti hidrologinį režimą ir jautrias buveines: draudžiami sausinimo darbai ar veiksmai, keičiantys vandens režimą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Vis dėlto tam tikrais atvejais leidžiama šienauti ar retinti krūmus ir medžius, jeigu tai neardo augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų teritorijose galima vykdyti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tai aktualu ūkininkams, nes, laikantis reikalavimų, galima deklaruoti plotus ir pretenduoti į paramą, susijusią su aplinką tausojančiais ūkininkavimo būdais.

    Sklypų savininkai ir jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti jau patvirtintus žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškius argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, patikslinta arba išbraukta.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Keičiamas natūralių pievų ir pelkių žemėlapių projektas: kur tikrinti sklypą ir kas keisis NTR

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimų projektą. Numatyta, kad pakeitimų paketas galėtų būti patvirtintas iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai nustato teritorijas, kuriose taikomi papildomi apribojimai žemės naudojimui, todėl pokyčiai aktualūs sklypų savininkams, ūkininkams ir planuojantiems statybas ar kitą veiklą. Patvirtinus pakeitimus, informacija bus perduota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos įsigalios nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl tikslinama?

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT pabrėžia, kad tikslinimas vyksta nuolat, nes kinta gamtinė situacija ir teritorijų ribos: vienur buveinės susiformuoja, kitur sunyksta, o kai kur pasikeičia jų būklė. Pakeitimai rengiami ir gavus suinteresuotų asmenų pranešimų bei įvertinus pagrįstas aplinkybes, o darbai vykdomi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarką.

    Kur tikrinti, ar pokyčiai palies jūsų sklypą?

    VSTT viešina būtent žemėlapių pakeitimus, o ne visą jau patvirtintą sluoksnį. Sklypą galima rasti įvedus unikalų sklypo numerį paieškoje, o planuojami pakeitimai paprastai pažymimi atskirais sutartiniais ženklais.

    Svarbu įvertinti, kad viešinami pakeitimai gali būti tvirtinami ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo. Tai reiškia, jog iki patvirtinimo jie dar nėra galutiniai, tačiau leidžia iš anksto įsivertinti galimas pasekmes planuojamai veiklai.

    Kokie ribojimai taikomi natūralioms pievoms ir pelkėms?

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama keisti žolynų būklę taip, kad buveinė būtų pažeista, pavyzdžiui, suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas ar užsodinti želdiniais. Kita vertus, įprasta priežiūra, reikalinga pievoms išlaikyti, paprastai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama, ypač kai ji padeda stabdyti užžėlimą krūmais.

    Pelkėse ir šaltinynuose taikomi griežtesni hidrologinio režimo apsaugos reikalavimai: draudžiami sausinimo darbai ir veiksmai, galintys pakeisti vandens režimą ar suardyti augalinę dangą, taip pat pelkių pavertimas ariama žeme ar miško naudmenomis. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar šalinti krūmus, jei darbai nesuardo pelkės augalinės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    VSTT atkreipia dėmesį, kad šiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jei ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų prioritetas teikiamas ekstensyviam tvarkymui, o konkrečios galimybės priklauso nuo teritorijos tipo ir nustatytų apribojimų.

    Žemės sklypų savininkai ir jų atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti patvirtintus žemėlapius. Prašyme svarbu nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl ribos ar priskyrimas turėtų būti koreguojami.

  • Keičiami natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Šiuos pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos, o daliai sklypų tai gali reikšti naujus ribojimus arba, priešingai, jų panaikinimą.

    Pirminiai šių teritorijų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba pabrėžia, kad žemėlapiai tikslinami atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuotų asmenų pranešimus, todėl ribos gali keistis ir vėliau.

    Kas pasikeis po patvirtinimo?

    Patvirtinus pakeitimus, duomenys bus perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradės galioti nuo jų įregistravimo registre dienos. Jei teritorija iš žemėlapio bus išbraukta, atitinkami ribojimai nebegalios nuo išregistravimo dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklypo savininkams svarbu sekti ne tik viešinamus projektinius pakeitimus, bet ir registravimo momentą. Būtent registras tampa atskaitos tašku, nuo kada ribojimai taikomi teisiškai ir gali turėti įtakos planuojamiems darbams ar sandoriams.

    Kokie pagrindiniai ribojimai taikomi?

    Natūralių pievų ir ganyklų teritorijose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką ar kitaip keisti žolynų būklę. Išimtys numatytos tikslinėms tvarkymo priemonėms, pavyzdžiui, krūmų šalinimui, invazinių rūšių naikinimui, ganymui ar šienavimui.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą ar ardyti augalinę dangą, taip pat paversti pelkę ar šaltinyną ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais. Kai kuriais atvejais leidžiama šienauti ar retinti medžius ir krūmus, jei darbai nesuardo pelkės dangos ir neprieštarauja saugomų rūšių bei buveinių apsaugos tikslams.

    Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiose teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Tai ypač aktualu ūkininkams, planuojantiems šienavimo ar ekstensyvaus ganymo veiklas, kurios dažnu atveju laikomos palankiomis buveinių būklei palaikyti.

    Kaip savininkams pasitikrinti ir teikti prašymus?

    Viešinami būtent žemėlapių pakeitimų projektai, o sklypo paieškai paprastai naudojamas unikalus sklypo numeris. Projektiniai pakeitimai gali būti patvirtinti ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo paskelbimo, todėl tai yra laikotarpis, kai verta įvertinti, ar pakeitimas paliečia jūsų sklypą.

    Žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti tiek natūralių pievų ir ganyklų, tiek pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme turėtų būti nurodytas sklypo unikalus numeris, atstovavimo pagrindas ir aiškūs argumentai, kodėl ribos turėtų būti keičiamos.

    Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino ir gali vykti nuolat, nes gamtinė situacija kinta: buveinės susiformuoja, nyksta arba pasislenka jų ribos. Dėl to savininkams, planuojantiems melioracijos, želdinimo ar žemės dirbimo darbus, svarbu reguliariai pasitikrinti sklypo statusą ir įsitikinti, kad planuojama veikla neprieštarauja galiojančioms sąlygoms.

  • Nuo gegužės 4 dienos Molėtų rajone startuoja paraiškos paramai pirmajam būstui: kas gali gauti

    Molėtų rajono savivaldybė nuo 2026 metų gegužės 4 dienos pradeda priimti jaunų šeimų paraiškas finansinei paramai pirmajam būstui įsigyti arba statyti savivaldybės teritorijoje. Paraiškas bus galima teikti iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos imtinai.

    Parama skirta šeimoms, kurios pirmąjį būstą Molėtų rajone jau įsigijo ne seniau kaip prieš 36 mėnesius, arba turi leidimą statyti pirmąjį būstą ir planuoja statybas. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškos vertinamos pagal nustatytus tvarkos aprašo kriterijus, todėl svarbu iš anksto pasitikrinti, ar atitinkami visi reikalavimai.

    Kas laikoma jauna šeima

    Jauna šeima laikomi sutuoktiniai arba registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kai kiekvienas jų yra iki 36 metų. Taip pat į šią kategoriją patenka vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina, globėjas ar rūpintojas, jei jam ar jai taip pat iki 36 metų.

    Parama gali būti taikoma ir šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat vaiką ar vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba. Paramos dydis priklauso nuo šeimos sudėties, todėl vaikų skaičius yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių maksimalią sumą.

    Kokiems tikslams skiriama parama

    Savivaldybė nurodo, kad finansinė parama gali būti skiriama būstui įsigyti, statyti, būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam būsto kredito įnašui padengti. Praktikoje tai reiškia, kad priemonė gali padėti tiek perkant jau pastatytą būstą, tiek planuojant statybas ar sprendžiant pradinio įnašo klausimą.

    Statybos atveju taikomas reikalavimas turėti pakankamai nuosavų lėšų: deklaruotos piniginės lėšos turi siekti ne mažiau kaip 20 proc. statomo būsto vertės. Vertinant šias lėšas gali būti atsižvelgiama į išlaidas, patirtas nuo statybos leidimo išdavimo datos, jei pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai.

    Kiek gali siekti parama ir kokie įsipareigojimai

    Paramos dydis nustatomas procentais ir turi aiškias viršutines ribas eurais. Šeimoms be vaikų numatoma iki 10 proc. (bet ne daugiau kaip 7 000 eurų), auginančioms vieną ar du vaikus iki 15 proc. (bet ne daugiau kaip 10 000 eurų), o auginančioms tris ar daugiau vaikų iki 20 proc. (bet ne daugiau kaip 15 000 eurų).

    Gavus paramą, atsiranda ir pareiga susieti gyvenamąją vietą su Molėtų rajonu. Savivaldybės tvarka numato, kad per tris mėnesius nuo paramos gavimo (įsigyjant būstą) arba nuo būsto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (statant būstą) šeima turi deklaruoti gyvenamąją vietą Molėtų rajono savivaldybėje.

    Paraiškai paprastai reikalingi asmens tapatybės dokumentai, būsto įsigijimo ar kredito dokumentai, o taip pat pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos turto deklaracija ir Nekilnojamojo turto registro išrašas su vidutine rinkos kaina. Savivaldybė ragina dokumentus susirinkti iš anksto, kad teikimo metu nekiltų vėlavimų dėl trūkstamų pažymų.

    Paraiškas Molėtų rajono savivaldybės administracijai galima pateikti tiesiogiai, paštu arba elektroniniu paštu. Dėl detalių reikalavimų ir konsultacijų gyventojai nukreipiami kreiptis į savivaldybės Turto skyriaus specialistus.