Tag: Nekilnojamojo turto registras

  • Gyvenimas sodo namelyje ištisus metus: kur įstatymai tai griežtai draudžia ir kodėl

    Gyvenimas sodo namelyje ištisus metus: kur įstatymai tai griežtai draudžia ir kodėl

    Ką reiškia gyventi legaliai?

    Poilsinis sodo namelis gali būti patogus ir šaltuoju sezonu, tačiau vien komforto neužtenka. Teisiškai svarbiausia yra pastato paskirtis dokumentuose: poilsio, sodo ar gyvenamoji.

    Jei statinys įregistruotas kaip poilsio ar sodo paskirties, nuolatinis gyvenimas gali būti laikomas netinkamu naudojimu. Tokiu atveju gali prireikti keisti naudojimo paskirtį ir įsitikinti, kad tai leidžia vietos planavimo sprendiniai.

    Kodėl „tinkamas žiemai“ nelygu „gyvenamasis“?

    Skelbimuose dažnai vartojamas apibūdinimas, kad namelis tinkamas gyventi visus metus, tačiau tai dažniausiai reiškia techninį lygį. Šildymas, apšiltinimas, vanduo ar kanalizacija dar nepadaro statinio gyvenamuoju teisine prasme.

    Institucijoms svarbu, kaip objektas įregistruotas ir kokia žemės sklypo paskirtis. Jei teritorija numatyta rekreacijai, nuolatinė gyvenamoji funkcija gali būti ribojama net ir tada, kai pastatas atitinka buities poreikius.

    Kolektyviniai sodai: kur draudimai griežčiausi

    Sodininkų bendrijų ir panašių teritorijų atvejais dažnai galioja aiškios taisyklės, kad sklypai skirti poilsiui ir daržininkystei, o ne nuolatiniam gyvenimui. Praktikoje trumpalaikis buvimas ar nakvojimas savaime paprastai nėra prilyginamas nuolatiniam gyvenimui.

    Riba dažniausiai siejama su tuo, ar statinys tampa pagrindine gyvenamąja vieta: ar asmuo čia gyvena nuolat, ar tai vienintelis būstas, ar vykdoma kasdienė buitis kaip įprastame gyvenamajame būste. Tokiais atvejais kyla rizika sulaukti pretenzijų dėl paskirties neatitikimo.

    Ką pasitikrinti prieš sprendžiant gyventi?

    Prieš planuojant nuolatinį gyvenimą verta patikrinti Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastato paskirtį ir statinio įteisinimo dokumentus. Ne mažiau svarbu įvertinti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, kurie gali riboti gyvenamąją funkciją konkrečioje vietoje.

    Jeigu norima poilsinį ar sodo statinį paversti gyvenamuoju, dažnai prireikia formalių procedūrų, įskaitant naudojimo paskirties keitimą ir atitiktį statybos bei higienos reikalavimams. Kitu atveju net ir įrengtas būstas gali likti neteisėtu nuolatinio gyvenimo sprendimu.

  • Savininkams svarbu: keisis natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai – ką tai reiškia sklypui?

    Savininkams svarbu: keisis natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai – ką tai reiškia sklypui?

    Kas keičiasi ir kodėl

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapių pakeitimų projektą. Šie žemėlapiai naudojami nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios gali riboti dalį ūkinės veiklos.

    Pirminiai žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba nurodo, kad korekcijos rengiamos atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir atsižvelgus į suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Numatoma, kad naujausias pakeitimų paketas bus tvirtinamas iki 2026 metų pabaigos. Kartu pabrėžiama, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes keičiasi gamtinė situacija ir teisinis reglamentavimas.

    Kada ribojimai pradeda galioti

    Patvirtinus žemėlapių pakeitimus, duomenys perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o registro informacija patikslinama teisės aktų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Teritorijose, kurios iš žemėlapių ir registro būtų išbrauktos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Praktikoje tai reiškia, kad vien viešinimo etapas dar nereiškia automatinio apribojimų įsigaliojimo.

    Žemės savininkai, nuomininkai ir kiti naudotojai apie patvirtintus pakeitimus informuojami individualiai per e.pristatymo sistemą, o neturintiems aktyvuotos dėžutės siunčiami registruoti laiškai. Informacija apie pakeitimus taip pat skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.

    Ką būtina žinoti apie veiklos ribojimus

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką, taip pat kitaip pažeisti ar keisti žolynų būklę ir sudėtį. Išimtys taikomos, kai vykdoma pievų priežiūrai būtina veikla, pavyzdžiui, krūmų šalinimas, invazinių rūšių naikinimas, ganymas ar šienavimas.

    Tarnyba atkreipia dėmesį, kad natūralių pievų ir ganyklų aptvėrimas paprastai nėra draudžiamas, o jų palaikymui rekomenduojamas reguliarus šienavimas ir ganymas. Tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą, ardyti augalinę dangą, taip pat paversti tokias teritorijas ariamąja žeme ar miško naudmenomis arba užsodinti želdiniais. Tam tikrais atvejais leidimai galimi tik laikantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, jei jos taikomos.

    Tose pačiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti, šalinti ar retinti medžius ir krūmus, jei priemonės nesuardo pelkėms būdingos augalinės dangos ir veikla neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse gali būti galimas ir ekstensyvus ganymas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ir natūralių pievų, ir pelkių bei šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais galima pretenduoti į atitinkamas išmokas ir taikyti ekologinių sistemų reikalavimus, kai tai suderinama su apsaugos tikslais.

    Kaip teikti prašymą dėl patikslinimo

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, išbraukta ar koreguojama.

    Tarnyba akcentuoja, kad tikslinimas neturi galutinio termino, todėl prašymai gali būti teikiami ir vėliau, atsiradus naujiems duomenims ar pasikeitus situacijai vietoje. Tokia tvarka taikoma siekiant, kad žemėlapiuose atsispindėtų reali gamtinė būklė ir aktualūs teisiniai reikalavimai.

  • Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajono savivaldybė strateginiame 2026–2028 metų veiklos plane numatė priemones, kuriomis siekiama mažinti administracinę naštą gyventojams ir įmonėms. Viešojo ir vidaus administravimo programoje įtvirtintas tikslas paprastesnėmis procedūromis sutaupyti žmonėms laiko, pastangų ir pinigų.

    Administracinė našta paprastai atsiranda tada, kai žmogui tenka rinkti pažymas, pildyti formas, pateikti tuos pačius dokumentus kelis kartus arba vykti į įstaigą vien tam, kad perduotų duomenis, kuriuos institucijos galėtų pasitikrinti pačios. Savivaldybės teigimu, dėl to dar teisės aktų rengimo etape vertinamas poveikis ir ieškoma būdų atsisakyti perteklinių reikalavimų.

    Per pirmąjį laikotarpį savivaldybės administracija įvertino 10 rengiamų teisės aktų projektų: 8 tarybos sprendimų projektus, 1 mero potvarkį ir 1 administracijos direktoriaus įsakymą. Tokia peržiūra leidžia dar prieš priimant sprendimus įvertinti, ar gyventojams nebus sukuriami papildomi, sunkiai pagrindžiami formalumai.

    Du sprendimai, mažiau dokumentų

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais planuota pakeisti vieną administracinę naštą mažinantį norminį teisės aktą, tačiau faktiškai buvo pakoreguoti du. Abiem atvejais esmė ta pati dalies dokumentų iš gyventojų nebereikalaujama, nes savivaldybė juos gali gauti iš registrų ir informacinių sistemų.

    Pirmasis pakeitimas susijęs su individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų daliniu kompensavimu. Nuo šiol savivaldybė pati gauna informaciją apie pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybę, todėl žmogui nebereikia šių dokumentų pateikti atskirai.

    Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo vienam asmeniui laiko sąnaudos sumažėja apie 4 valandas, o išlaidos apie 45 eurus. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų, mažiau mokamų paslaugų ir trumpesnį paraiškos parengimo laiką.

    Antrasis sprendimas taikomas požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo išlaidų daliniam kompensavimui. Šiuo atveju savivaldybė taip pat pati surenka reikalingus duomenis, įskaitant Nekilnojamojo turto registro išrašą, deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis ir kitą informaciją iš viešai prieinamų šaltinių bei sistemų.

    Savivaldybė skelbia, kad dėl šio pakeitimo vienam pareiškėjui laiko sąnaudos sumažėja apie 6 valandas, o išlaidos apie 25 eurus. Gyventojams tai aktualu ir todėl, kad kompensacijų procesai dažnai vyksta pagal kvietimus ar nustatytus terminus, tad greitesnis dokumentų parengimas sumažina riziką nespėti pateikti paraiškos.

    Kryptis mažiau prašyti, daugiau patikrinti

    Savivaldybė pabrėžia, kad administracinę naštą galima mažinti supaprastinant procedūras, atsisakant perteklinių dokumentų ir sudarant galimybę kuo daugiau klausimų išspręsti elektroniniu būdu. Tai atitinka ir bendrą viešojo sektoriaus kryptį dažniau remtis valstybės registrais, o ne prašyti gyventojų pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis.

    Pranešama, kad taip pat atnaujinti du informaciniai pranešimai savivaldybės interneto svetainėje, o informaciją apie priemonių vykdymą savivaldybė teikė Centralizuotam vidaus audito skyriui. Savivaldybės vertinimu, mažesnė administracinė našta reiškia mažiau formalumų ir paprastesnį kasdienių reikalų tvarkymą.

  • Valstybinės žemės nuoma apsiverčia: kas keičiasi be aukciono ir ką privalės įsirašyti sutartyje

    Nuo spalio 9 dienos įsigaliojo atnaujintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad pakeitimai svarbūs tiek jau turintiems nuomos sutartis, tiek planuojantiems valstybinę žemę nuomotis be aukciono.

    Pakeitimai parengti derinant tvarką su Žemės įstatymo nuostatomis, kurios įsigalioja 2026 metų gegužės 1 dieną. Tikslas – aiškiau apibrėžti dokumentų sąrašus, sutarties keitimo pagrindus ir nuomos mokesčio perskaičiavimą, kad mažėtų interpretacijų ir ginčų.

    Kas aktualu apleistiems statiniams

    Vienas esminių pokyčių susijęs su atvejais, kai valstybinė žemė be aukciono nuomojama apleistiems ar sunykusiems statiniams eksploatuoti. Nuo šiol tiksliau įvardijama, kokius dokumentus reikia pateikti, o reikalavimai priklauso nuo statinio būklės ir priežasčių, kodėl jis šiuo metu negali būti naudojamas.

    Apleistų statinių atveju pabrėžiama, kad tvarka taikoma tada, kai paskirčiai atkurti pakanka paprastojo ar kapitalinio remonto arba rekonstravimo neplečiant faktinių išorės matmenų. Atskirai aptariami iki 2010 metų sausio 1 dienos pradėti statyti statiniai, kai statybą leidžiantis dokumentas nebegalioja, tačiau būtina neviršyti projekte numatytų parametrų.

    Patikslinta ir sunykusių statinių vertinimo logika, kai žala atsirado ne dėl savininko valios, pavyzdžiui, po gaisro ar ekstremaliojo įvykio. Tokiais atvejais svarbu, kad liekanos būtų įregistruotos Kultūros vertybių registre ir Nekilnojamojo turto registre, o už paveldą atsakinga institucija būtų įvertinusi atstatymo galimybes pagal planavimo ir paveldosaugos reikalavimus.

    Sutartys, statybos ir mokesčiai

    Kita pokyčių dalis susijusi su jau sudarytomis nuomos sutartimis: patikslinta nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarka ir išplėsti atvejai, kada sutartį galima keisti, jei nuomos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vertinant prašymą keisti sutartį, nuo šiol tiesiogiai taikomi atnaujintose taisyklėse įtvirtinti pagrindai ir sąlygos.

    Daugiau aiškumo įvedama ir nuomininkams, kurie ketina statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus. Vien deklaruojamo ketinimo nepakanka: galimybė statyti ar rekonstruoti turi būti numatyta pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje, o planuojant darbus svarbu iš anksto pasitikrinti, ar sutarties sąlygos tai leidžia.

    Atnaujintos taisyklės taip pat tiksliau nusako, kokius dokumentus ir kada nuomininkas turi pateikti savivaldybės administracijai, kad galėtų pasinaudoti sutartyje įrašyta teise vykdyti statybas ar rekonstrukciją. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant projektavimą ar rangos darbus verta įsivertinti ne tik investicijų planą, bet ir nuomos sutarties turinį.

    Mažiau perteklinių pažymų

    Taisyklėse aiškiau įtvirtinta nuostata, kada žmogus ar įmonė turi pateikti nuosavybės teisę į sklype esančius statinius ar įrenginius patvirtinančius dokumentus. Jei institucija šiuos duomenis gali gauti pati teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai jų teikti nereikės.

    Dar vienas patikslinimas susijęs su statinių kadastro duomenimis, kai registruose ar dokumentuose nėra aišku, ar statinys yra pagrindinis daiktas, ar priklausinys. Tokiu atveju asmuo turės parengti arba atnaujinti kadastro duomenų bylą ir ją pateikti kartu su prašymu nuomoti valstybinę žemę.

    NŽT akcentuoja, kad pokyčių esmė – daugiau aiškumo tais atvejais, kurie praktikoje kelia daugiausia klausimų: nuoma be aukciono, apleistų ar sunykusių statinių situacijos, sutarties keitimas bei statybų planavimas. Nuomininkams rekomenduojama prieš teikiant prašymus peržiūrėti sutarties sąlygas ir įvertinti, ar turimi dokumentai atitinka atnaujintus reikalavimus.

  • Naujoji Vilnia: pastatui suteiks naują adresą – štai ką privalo žinoti gyventojai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1096-1023-5019, numatoma priskirti Darželio g. 9A adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokie sprendimai dažniausiai daromi siekiant suvienodinti adresų logiką, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti tikslesnę apskaitą registruose.

    Adresų suteikimas ar keitimas praktikoje aktualus ne tik dokumentuose. Nuo teisingai įregistruoto adreso priklauso pašto ir siuntų pristatymas, greitosios pagalbos, ugniagesių bei policijos ekipažų navigacija, taip pat duomenų tikslumas valstybės registruose ir žemėlapių sistemose.

    Gyventojams ar pastato valdytojams svarbu įsivertinti, ar pasikeitus adresui neprireiks atnaujinti dalies kontaktinių ir nuosavybės duomenų, pavyzdžiui, korespondencijos pristatymo informacijos ar sutarčių rekvizitų. Paprastai pokyčiai įsigalioja po to, kai adresas įregistruojamas atsakinguose registruose ir tampa matomas oficialiose sistemose.

    Adresų administravimo tvarka numato, kad pastatų numeriai ir adresai suteikiami pagal nustatytas taisykles, atsižvelgiant į gatvių pavadinimus, teritorijų planavimo dokumentus ir registrų duomenų suderinamumą. Tai leidžia savivaldybėms palaikyti aiškią adresų struktūrą, kuri ypač svarbi sparčiai besikeičiančiose miesto teritorijose.

  • Vilnius patvirtino Šv. Stepono g. 20 sklypo dalių planą: ką turi žinoti pastatų savininkai

    Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino valstybinės žemės sklypo Šv. Stepono gatvėje 20, Vilniuje, dalių planą. Sprendimas aktualus šiame sklype esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ar jų dalių savininkams.

    Savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais spalio 14 dieną įsakymu patvirtintas mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtas planas. Jame išskirtos statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys ir nustatyti jų plotai.

    Toks planas paprastai reikalingas aiškiai apibrėžti, kokia žemės dalis priskiriama konkrečių pastatų naudojimui, privažiavimui, inžinerinių tinklų priežiūrai ar kitiems eksploatavimo poreikiams. Tai svarbu ir kasdieniam turto valdymui, ir sprendžiant klausimus dėl naudojimosi teritorija.

    Savivaldybė primena, kad sprendimas gali būti skundžiamas jame nurodyta tvarka. Taip pat prašoma raštu informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jeigu pasinaudojama teise sprendimą skųsti.

    Kodėl tai svarbu savininkams?

    Patvirtinus sklypo dalių planą, aiškiau apibrėžiamos žemės naudojimo ribos ir poreikiai pastatų eksploatavimui. Praktikoje tai gali sumažinti neaiškumus tarp sklype esančių pastatų savininkų dėl teritorijos naudojimo ir palengvinti sprendimų priėmimą.

    Tokie sprendimai taip pat dažnai tampa reikšmingi planuojant turto tvarkymo, rekonstrukcijos ar kitus projektus, kai svarbus aiškus žemės naudojimo pagrindas. Savininkams rekomenduojama įsivertinti, ar patvirtintos dalys atitinka faktinį naudojimą ir teisėtus poreikius.

  • Gyventojų dėmesiui: Vilniuje sprendžiamas namų administratoriaus pasirinkimas keturiems adresams

    Vilniuje pradedama procedūra dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keturiems daugiabučiams. Sprendimas svarbus gyventojams, nes nuo administratoriaus priklauso kasdienė namo priežiūra, remonto planavimas ir sąskaitų skaidrumas.

    Procedūra taikoma pastatams Polocko g. 48, Šilutės g. 13, Kalvarijų g. 42 ir Žirnių g. 86. Pastarasis objektas identifikuojamas ir unikaliu numeriu 1094-0488-0022, kuris naudojamas Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

    Bendrojo naudojimo objektų administratorius organizuoja laiptinių, stogo, fasado, inžinerinių sistemų priežiūrą, avarinių situacijų šalinimą ir rangovų darbų kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kad administratorius tampa pagrindiniu atsakingu subjektu už namo ūkį ir gyventojų sprendimų įgyvendinimą.

    Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau kelia reikalavimus didesniam skaidrumui: aiškioms darbų sąmatoms, detalioms ataskaitoms ir pagrįstoms administravimo sąnaudoms. Taip pat daug dėmesio skiriama energinio efektyvumo sprendimams, nes šilumos ir elektros kainų svyravimai didina spaudimą ieškoti ilgalaikių taupymo priemonių.

    Gyventojams aktualu įsitraukti į pasirinkimo procesą, nes sprendimas daro tiesioginę įtaką paslaugų kokybei ir galutinei mėnesio įmokų sumai. Paprastai vertinama administratoriaus patirtis, reagavimo greitis, komunikacija su gyventojais, rangovų parinkimo praktika ir finansinių ataskaitų aiškumas.

    Jeigu namo bendrija ar gyventojai turi pastabų dėl administravimo, svarbu jas teikti nustatyta tvarka ir aktyviai dalyvauti susirinkimuose ar balsavimuose. Tokiu būdu lengviau užtikrinti, kad sprendimai atitiktų daugumos interesą ir būtų įgyvendinami laiku.

  • Vilniuje keičiami garažų adresai: Salininkų g. 191B nebeliks – štai koks bus naujasis

    Kas keičiasi ir kodėl?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija informuoja, kad Naujininkų seniūnijoje esantiems pastatams garažams bus pakeistas adresas. Nuo šiol vietoje Salininkų g. 191B bus naudojamas Melioratorių g. 19B.

    Adresų keitimas atliekamas pagal galiojančią tvarką, kuri reglamentuoja numerių pastatams, patalpoms ir žemės sklypams suteikimą, keitimą bei apskaitą. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant suvienodinti adresų sistemą, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti aiškesnę objektų identifikaciją registre.

    Kokie teisės aktai taikomi?

    Sprendimas priimamas vadovaujantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat taikomos Adresų formavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės nutarimu.

    Šie dokumentai nustato, kaip formuojami adresai, kada jie gali būti tikslinami ir kaip užtikrinamas duomenų suderinamumas su valstybės registrais. Praktikoje tai svarbu ne tik dokumentų tvarkymui, bet ir pašto, kurjerių, gelbėjimo tarnybų bei navigacijos sistemų darbui.

    Ką tai reiškia gyventojams ir savininkams?

    Pasikeitus adresui, atnaujinti duomenis paprastai reikia ten, kur adresas naudojamas teisiniuose ir kasdieniuose santykiuose. Tai gali būti registrų duomenys, sutartys su paslaugų teikėjais, korespondencijos pristatymo informacija ar įmonių rekvizitai, jei objektas naudojamas veiklai.

    „Pakeičiamas pastatų garažų adresas Salininkų g. 191B į Melioratorių g. 19B“, – nurodoma savivaldybės informacijoje.

    Jei kyla klausimų dėl praktinių veiksmų ar dokumentų tikslinimo, gyventojams įprastai rekomenduojama kreiptis į seniūniją arba savivaldybės administraciją, kuri suteikia paaiškinimus pagal konkretų atvejį.

  • Vilniuje atsiras naujas adresas: Naujojoje Vilnioje pastatui suteiks Arimų g. 18B numerį

    Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1095-4011-7024, numatoma suteikti Arimų gatvės 18B adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Ši tvarka apibrėžia, kaip savivaldybės turi registruoti ir keisti adresus, kad jie būtų tikslūs ir vienareikšmiai.

    Adresų suteikimas praktikoje svarbus ne tik dokumentuose. Tikslus adresas reikalingas registruojant turtą, sudarant sandorius, deklaruojant gyvenamąją vietą, taip pat pašto ir kurjerių paslaugoms bei skubiosios pagalbos tarnybų darbui.

    Pastato numerio su raide suteikimas, pavyzdžiui, 18B, paprastai taikomas tuomet, kai vienoje gatvės atkarpoje atsiranda papildomas objektas šalia jau esančio numerio. Taip užtikrinama, kad naujas adresas logiškai įsilietų į esamą numeraciją ir nekeltų painiavos gyventojams bei paslaugų teikėjams.

    Įsigaliojus sprendimui, atnaujintas adresas įprastai atsispindi valstybiniuose registruose ir savivaldybės informacinėse sistemose. Gyventojams ar turto valdytojams tai reiškia, kad ateityje gali tekti atnaujinti kai kuriuos dokumentus ar duomenis paslaugų teikėjų sistemose, jei jie buvo siejami su ankstesniu adresu.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.