CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto rinka

  • Būsto pardavimas: kiek kainuoja atnaujinimas ir kurie triukai greičiausiai pakelia kainą?

    Parduodant butą pirmas klausimas paprastas: ar reikia realių remontų, ar užteks tik atnaujinti vaizdą. Praktika rodo, kad tvarkingai paruoštas būstas dažniau parduodamas greičiau ir su mažesnėmis derybomis dėl kainos.

    Dažniausiai didžiausią įspūdį pirkėjams daro ne brangūs sprendimai, o aiškus švaros ir prižiūrėtumo signalas. Todėl prieš investuojant verta įvertinti, kas iš tiesų mažina būsto patrauklumą: nusidėvėję paviršiai, smulkūs gedimai ar tiesiog netvarka ir per daug daiktų.

    Atnaujinimas ar remontas?

    Lengvas kosmetinis atnaujinimas paprastai apsiriboja sienų perdažymu, senų silikonų atnaujinimu, susidėvėjusių grindjuosčių ar spintelių rankenėlių pakeitimu. Tai darbai, kurie greitai pagerina bendrą vaizdą ir dažnai kainuoja mažiau nei didesnis remontas.

    Home staging dažniau pasirenkamas tada, kai būstas techniškai tvarkingas, bet pristatymas silpnas. Tikslas yra sukurti neutralią, erdvią ir šviesią aplinką, kad pirkėjui būtų lengviau įsivaizduoti gyvenimą būste, o skelbimo nuotraukos atrodytų patraukliau.

    Remonto darbai logiški tuomet, kai yra aiškių techninių problemų, kurios kelia riziką pirkėjui: bėgantys vamzdžiai, netvarkinga elektros instaliacija, pelėsis ar akivaizdūs defektai. Tokie trūkumai dažniausiai tampa pretekstu stipriai derėtis arba apskritai atsisakyti sandorio.

    Sienų dažymas ir smulkūs pataisymai

    Perdažymas laikomas viena efektyviausių investicijų prieš pardavimą, ypač jei sienos patamsėjusios, dėmėtos ar ryškių spalvų. Neutralūs atspalviai, tokie kaip balta, šilta pilkšva ar švelnus smėlinis tonas, vizualiai didina erdvę ir padeda nuotraukose.

    Rinkoje dažnai sutinkami įkainiai už dažymo darbus su medžiagomis priklauso nuo būklės ir paruošimo, tačiau realu planuoti keliasdešimt eurų už kvadratinį metrą sienų ploto. Vidutinio dydžio dviejų kambarių butui tai gali virsti kelių tūkstančių eurų sąmata, jei samdomi meistrai.

    Prie dažymo dažnai pridedami ir greiti pataisymai: pakeičiami pageltę jungikliai, sutvarkomi girgždantys vyriai, užtaisomos skylutės sienose. Tokios detalės pirkėjui siunčia žinutę, kad būstas prižiūrėtas, o po įsikraustymo nereikės skubių išlaidų.

    Kuchnia ir vonia: pigiau nei kapitalinis

    Kapitalinis virtuvės ar vonios remontas paprastai yra brangiausias kelias, o jo grąža pardavimo metu ne visada proporcinga išlaidoms. Dažnai labiau apsimoka pasirinkti atnaujinimą, kuris pašalina nusidėvėjimo įspūdį, bet nereikalauja ardyti plytelių ar keisti visų baldų.

    Pavyzdžiui, vonioje daug duoda nauji silikonai, kruopščiai išvalytos siūlės, sutvarkyti maišytuvai ir sifonai, o virtuvėje vaizdą smarkiai pakeičia naujos rankenėlės, švaresni fasadai ar pakeistas stalviršis. Tokie sprendimai kainuoja ženkliai mažiau nei pilnas remontas, tačiau akivaizdžiai gerina pirmą įspūdį.

    Jei plytelės senos, bet tvirtos, kai kuriais atvejais naudojami specialūs dažai ar dangos jų atnaujinimui. Vis dėlto prieš renkantis šį variantą verta įvertinti rizikas dėl ilgaamžiškumo ir atlikimo kokybės, nes prastai padarytas darbas gali sumažinti pasitikėjimą būstu.

    Švara, erdvė ir pristatymas

    Prieš fotosesiją ir pirmas apžiūras rekomenduojama išnešti perteklinius daiktus ir paslėpti asmeninius akcentus. Kuo mažiau vizualaus triukšmo, tuo lengviau pirkėjui įvertinti kambarių dydį, suplanuoti baldus ir susikurti savo scenarijų.

    Profesionalus generalinis valymas, įskaitant langus, virtuvės riebalų nuvalymą ir vonios kalkių pašalinimą, dažnai kainuoja nuo kelių šimtų eurų, priklausomai nuo ploto ir būklės. Home staging konsultacija ar pilna paslauga gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, jei nuomojamos dekoracijos ir tekstilė.

    Bendra taisyklė paprasta: investicijos turi būti protingos ir nukreiptos į tai, kas pirkėjui kelia abejones. Sutvarkytas, švarus ir neutraliai pateiktas būstas paprastai sulaukia daugiau susidomėjimo, greičiau renka apžiūras ir rečiau priverčia pardavėją smarkiai mažinti kainą.

    Planuojant biudžetą dažniausiai išskiriami trys lygiai: ekonomiškas, kai daug kas daroma savo jėgomis, vidutinis, kai samdomi meistrai dažymui ir atliekami keli atnaujinimai, ir didesnis, kai papildomai atnaujinamos grindys, tvarkoma dalis santechnikos ar elektros bei užsakomas pilnas home staging.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.

  • Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainos smaugia: 71 proc. sako, kad mokėti būsto paskolą jau pigiau

    Ispanijoje nuomos kainoms pasiekus rekordus, visuomenės nuotaikos būsto rinkoje ryškiai keičiasi. Tyrimas rodo, kad 71 proc. suaugusių šalies gyventojų mano, jog dabartinėmis sąlygomis finansiškai naudingiau mokėti būsto paskolos įmokas nei nuomą.

    Tokias išvadas pateikia „Fotocasa Research“ ataskaita apie 2026 metais būsto sektoriaus situaciją. Tyrime šis teiginys sulaukė didžiausio pritarimo, o rodiklis nežymiai ūgtelėjo, palyginti su 2025 metų pirmuoju pusmečiu.

    Nuoma brangsta, pirkimas atrodo saugesnis

    Ataskaita pabrėžia, kad pirkimo pasirinkimą vis dažniau lemia ne vien tradicinis prieraišumas nuosavybei, bet ir praktinis skaičiavimas. Augant nuomos kainoms, daliai žmonių nuomos įmoka ima atrodyti kaip nuolat didėjanti ir mažai kontroliuojama išlaida.

    „Nors įsigyti būstą vis dar sunku dėl santaupų trūkumo ir aukštų kainų, vis daugiau žmonių mano, kad, jei tik pavyksta žengti šį žingsnį, hipoteka yra pelningesnė nei nuoma, kuri nuolat brangsta. Tai atspindi didžiulį disbalansą nuomos rinkoje“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir atstovė spaudai María Matos.

    Apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų vis dar laiko būsto pirkimą gera investicija. Tiek pat žmonių teigia, kad noras turėti nuosavą būstą Ispanijoje išlieka giliai įsišaknijęs, nors šis įsitikinimas per metus kiek susilpnėjo.

    Auga baimė dėl naujo burbulo

    Kita sparčiai kylančių kainų pusė yra nerimas: 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad rinka artėja prie naujo nekilnojamojo turto burbulo. Šis rodiklis per metus padidėjo keliais procentiniais punktais, o diskusijos apie kainų tvarumą vėl stiprėja.

    Nuomos vertinimas išlieka niūrus: pusė aktyviai būsto rinkoje dalyvaujančių žmonių vis dar mano, kad nuomotis reiškia tiesiog išmesti pinigus. Kartu silpnėja lūkesčiai, kad Ispanija artės prie europietiškesnio modelio, kuriame nuoma sudarytų didesnę būsto rinkos dalį.

    Reguliavimas neįtikino gyventojų

    Ataskaitoje kritiškai vertinama ir Ispanijos Būsto įstatymo reputacija visuomenėje. Tyrimas rodo, kad įstatymą palankiai vertina 28 proc. respondentų, o vidutinis jo įvertinimas siekia 4,7 balo iš 10.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad apklausa atlikta 2026 metų vasarį, todėl joje atsispindi ankstesnių metų situacija: nuomos brangimas ir tuo pat metu palengvėjusios skolinimosi sąlygos. Papildomą neapibrėžtumą įnešė Europos Centrinio Banko palūkanų sprendimai, kurie gali keisti paskolų įperkamumą ir gyventojų pasirinkimus artimiausiais ketvirčiais.

  • San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske, viename brangiausių JAV miestų, netikėtas aukcionas sulaukė milžiniško dėmesio: siūlyti sklypai kainavo vos kelis šimtus eurų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip reta proga rinkoje, kur būstas ir žemė įprastai kainuoja milijonus.

    Tačiau netrukus paaiškėjo esminė detalė, dėl kurios internete kilo pasipiktinimo banga. Dalis parduotų sklypų yra ne sausumoje, o San Fransisko įlankos dugne, todėl jų panaudojimas šiandien praktiškai neįmanomas be sudėtingų leidimų ir milžiniškų investicijų.

    Vienas minėtų objektų – sklypas prie Candlestick Point teritorijos, apimantis maždaug 500 kvadratinių metrų plotą. Skelbiama, kad atskirų sklypų kaina siekė apie 250 JAV dolerių, tai yra maždaug 230 eurų, tačiau pirkėjai iš esmės įsigijo plotą, kuris nuolat yra po vandeniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie pirkiniai dažniausiai pristatomi kaip spekuliacinė investicija, tačiau rizika čia itin didelė. San Fransiskas ir platesnis įlankos regionas jau ne vienerius metus minimi tarp vietovių, kurios jautrios jūros lygio kilimui, audrų potvyniams ir grunto sėdimui, o tai ilgainiui tik didina neapibrėžtumą.

    „Tai skamba kaip sandoris, bet realybėje tai yra teisinių ir aplinkosauginių ribojimų labirintas“, – sakė su situacija susipažinęs nekilnojamojo turto rinkos komentatorius.

    Kita vertus, dalis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad brangiuose pakrančių miestuose žemės trūkumas skatina ieškoti nestandartinių sprendimų. Kai kur pasaulyje vystomi plūduriuojantys statiniai ir infrastruktūra, tačiau tokios idėjos San Fransisko įlankoje susidurtų su griežtu reguliavimu, gamtosaugos reikalavimais ir ilgu derinimo procesu.

    Istoriškai dalis San Fransisko teritorijų buvo suformuotos užpilant įlankos pakraščius, tačiau šiandien tokie darbai būtų vertinami visiškai kitaip. Dabartinis požiūris į pakrančių ekosistemų apsaugą, taršos prevenciją ir klimato kaitos poveikio valdymą reiškia, kad panašūs projektai dažniausiai tampa ne ekonomikos, o politikos ir aplinkosaugos klausimu.

    Kol kas neaišku, ką konkrečiai pirkėjai tikisi nuveikti su po vandeniu esančiais sklypais. Vis dėlto ši istorija ryškiai parodė dvi tendencijas: ekstremalų nekilnojamojo turto kainų kontrastą brangiuose miestuose ir tai, kaip rinkoje atsiranda vis rizikingesnių, į antraštes patenkančių pasiūlymų.

  • Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi patikėjimo teisę į valstybinę žemę, žemės aukcionus įvardija kaip vieną aiškiausių miesto plėtros instrumentų. Pasak savivaldybės atstovų, šiandien miestai konkuruoja ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl šeimų, kurios renkasi, kur kurtis ir auginti vaikus.

    Šiauliuose akcentuojama, kad svarbiausia yra ne pats pardavimo procesas, o nuosekliai kuriama pasiūla rinkai: pakankamai parengtų sklypų individualiai statybai ir teritorijų, tinkančių verslo projektams. Tai leidžia greičiau reaguoti į paklausą, o kartu mažina riziką, kad investuotojai pasirinks kitą miestą dėl paprasčiausio sklypų trūkumo.

    „Mums svarbiausia ne vien pats pardavimo procesas, o ilgalaikė miesto vizija. Šiauliai šiandien laimi, nes geba pasiūlyti ne pažadus, o realias galimybes kurtis ir investuoti“, – sakė Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.

    Skaičiai: kas pasikeitė po 2024 metų

    Savivaldybės pateikiami duomenys rodo apčiuopiamą rezultatą: per laikotarpį nuo 2024 metų paskelbti 89 aukcionai, iš kurių 69 įvyko sėkmingai. Iš viso perleista 18,5 hektaro žemės, o pradinė aukcionuose parduotų sklypų vertė siekė 3,28 mln. eurų, tačiau galutinė kaina išaugo iki 4,41 mln. eurų.

    Didžiausią dalį sudarė namų valdos sklypai, tačiau reikšminga dalis buvo skirta ir pramonės bei komercinei veiklai. Toks balansas savivaldybei leidžia vienu metu spręsti būsto pasiūlos klausimus ir kurti sąlygas ekonominei plėtrai, kuri vėliau grįžta į miestą darbo vietomis bei mokesčiais.

    Proveržis 2025 metais ir rekordinis sandoris

    Nors 2024 metais procesus lėtino teisės aktų derinimas su valstybės institucijomis, 2025 metai, savivaldybės vertinimu, tapo proveržio laikotarpiu: sėkmingai įvyko 58 aukcionai. Tokia dinamika rodo, kad, susitvarkius procedūrinius klausimus, pasiūla gali būti didinama gerokai greičiau.

    2026 metai taip pat prasidėjo aktyviai: per nepilną pusmetį įvyko 10 aukcionų, kurių bendra vertė viršijo 1 mln. eurų. Rekordinis sandoris fiksuotas parduodant 3,96 hektaro ploto sklypą Pakapės gatvėje 9, už kurį pasiūlyta 515 769 eurai.

    Kodėl auga kaina ir kuo čia svarbi savivaldybė

    Savivaldybė pabrėžia, kad aukcionų mechanizmas užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams, o kainą galiausiai nustato rinka. Tuo pačiu miestas turi svarbų vaidmenį ruošiant teritorijas ir nustatant pradinius vertinimus, kad miesto biudžetas nebūtų nuskriaustas.

    Pasak savivaldybės, kilus abejonių dėl pradinės sklypo vertės, buvo inicijuotas pakartotinis vertinimas, po kurio pradinė vertė pakilo nuo 300 000 iki 500 000 eurų. Tokie sprendimai savivaldybės argumentuojami kaip būtini, siekiant skaidrumo ir maksimalios grąžos miestui.

    Savivaldybės teigimu, augantys aukcionų rezultatai siunčia signalą, kad Šiauliai tampa patrauklūs investuotojams iš visos Lietuvos. Tai siejama su didėjančiu pasitikėjimu miesto ekonominiu potencialu, infrastruktūros kryptimis ir aiškesnėmis galimybėmis greitai pradėti projektus.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.