CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto rinka

  • San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske, viename brangiausių JAV miestų, netikėtas aukcionas sulaukė milžiniško dėmesio: siūlyti sklypai kainavo vos kelis šimtus eurų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip reta proga rinkoje, kur būstas ir žemė įprastai kainuoja milijonus.

    Tačiau netrukus paaiškėjo esminė detalė, dėl kurios internete kilo pasipiktinimo banga. Dalis parduotų sklypų yra ne sausumoje, o San Fransisko įlankos dugne, todėl jų panaudojimas šiandien praktiškai neįmanomas be sudėtingų leidimų ir milžiniškų investicijų.

    Vienas minėtų objektų – sklypas prie Candlestick Point teritorijos, apimantis maždaug 500 kvadratinių metrų plotą. Skelbiama, kad atskirų sklypų kaina siekė apie 250 JAV dolerių, tai yra maždaug 230 eurų, tačiau pirkėjai iš esmės įsigijo plotą, kuris nuolat yra po vandeniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie pirkiniai dažniausiai pristatomi kaip spekuliacinė investicija, tačiau rizika čia itin didelė. San Fransiskas ir platesnis įlankos regionas jau ne vienerius metus minimi tarp vietovių, kurios jautrios jūros lygio kilimui, audrų potvyniams ir grunto sėdimui, o tai ilgainiui tik didina neapibrėžtumą.

    „Tai skamba kaip sandoris, bet realybėje tai yra teisinių ir aplinkosauginių ribojimų labirintas“, – sakė su situacija susipažinęs nekilnojamojo turto rinkos komentatorius.

    Kita vertus, dalis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad brangiuose pakrančių miestuose žemės trūkumas skatina ieškoti nestandartinių sprendimų. Kai kur pasaulyje vystomi plūduriuojantys statiniai ir infrastruktūra, tačiau tokios idėjos San Fransisko įlankoje susidurtų su griežtu reguliavimu, gamtosaugos reikalavimais ir ilgu derinimo procesu.

    Istoriškai dalis San Fransisko teritorijų buvo suformuotos užpilant įlankos pakraščius, tačiau šiandien tokie darbai būtų vertinami visiškai kitaip. Dabartinis požiūris į pakrančių ekosistemų apsaugą, taršos prevenciją ir klimato kaitos poveikio valdymą reiškia, kad panašūs projektai dažniausiai tampa ne ekonomikos, o politikos ir aplinkosaugos klausimu.

    Kol kas neaišku, ką konkrečiai pirkėjai tikisi nuveikti su po vandeniu esančiais sklypais. Vis dėlto ši istorija ryškiai parodė dvi tendencijas: ekstremalų nekilnojamojo turto kainų kontrastą brangiuose miestuose ir tai, kaip rinkoje atsiranda vis rizikingesnių, į antraštes patenkančių pasiūlymų.

  • Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių plėtros variklis: žemės aukcionai per metus atnešė milijonus ir pritraukė investuotojus

    Šiaulių miesto savivaldybė, perėmusi patikėjimo teisę į valstybinę žemę, žemės aukcionus įvardija kaip vieną aiškiausių miesto plėtros instrumentų. Pasak savivaldybės atstovų, šiandien miestai konkuruoja ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl šeimų, kurios renkasi, kur kurtis ir auginti vaikus.

    Šiauliuose akcentuojama, kad svarbiausia yra ne pats pardavimo procesas, o nuosekliai kuriama pasiūla rinkai: pakankamai parengtų sklypų individualiai statybai ir teritorijų, tinkančių verslo projektams. Tai leidžia greičiau reaguoti į paklausą, o kartu mažina riziką, kad investuotojai pasirinks kitą miestą dėl paprasčiausio sklypų trūkumo.

    „Mums svarbiausia ne vien pats pardavimo procesas, o ilgalaikė miesto vizija. Šiauliai šiandien laimi, nes geba pasiūlyti ne pažadus, o realias galimybes kurtis ir investuoti“, – sakė Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.

    Skaičiai: kas pasikeitė po 2024 metų

    Savivaldybės pateikiami duomenys rodo apčiuopiamą rezultatą: per laikotarpį nuo 2024 metų paskelbti 89 aukcionai, iš kurių 69 įvyko sėkmingai. Iš viso perleista 18,5 hektaro žemės, o pradinė aukcionuose parduotų sklypų vertė siekė 3,28 mln. eurų, tačiau galutinė kaina išaugo iki 4,41 mln. eurų.

    Didžiausią dalį sudarė namų valdos sklypai, tačiau reikšminga dalis buvo skirta ir pramonės bei komercinei veiklai. Toks balansas savivaldybei leidžia vienu metu spręsti būsto pasiūlos klausimus ir kurti sąlygas ekonominei plėtrai, kuri vėliau grįžta į miestą darbo vietomis bei mokesčiais.

    Proveržis 2025 metais ir rekordinis sandoris

    Nors 2024 metais procesus lėtino teisės aktų derinimas su valstybės institucijomis, 2025 metai, savivaldybės vertinimu, tapo proveržio laikotarpiu: sėkmingai įvyko 58 aukcionai. Tokia dinamika rodo, kad, susitvarkius procedūrinius klausimus, pasiūla gali būti didinama gerokai greičiau.

    2026 metai taip pat prasidėjo aktyviai: per nepilną pusmetį įvyko 10 aukcionų, kurių bendra vertė viršijo 1 mln. eurų. Rekordinis sandoris fiksuotas parduodant 3,96 hektaro ploto sklypą Pakapės gatvėje 9, už kurį pasiūlyta 515 769 eurai.

    Kodėl auga kaina ir kuo čia svarbi savivaldybė

    Savivaldybė pabrėžia, kad aukcionų mechanizmas užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams, o kainą galiausiai nustato rinka. Tuo pačiu miestas turi svarbų vaidmenį ruošiant teritorijas ir nustatant pradinius vertinimus, kad miesto biudžetas nebūtų nuskriaustas.

    Pasak savivaldybės, kilus abejonių dėl pradinės sklypo vertės, buvo inicijuotas pakartotinis vertinimas, po kurio pradinė vertė pakilo nuo 300 000 iki 500 000 eurų. Tokie sprendimai savivaldybės argumentuojami kaip būtini, siekiant skaidrumo ir maksimalios grąžos miestui.

    Savivaldybės teigimu, augantys aukcionų rezultatai siunčia signalą, kad Šiauliai tampa patrauklūs investuotojams iš visos Lietuvos. Tai siejama su didėjančiu pasitikėjimu miesto ekonominiu potencialu, infrastruktūros kryptimis ir aiškesnėmis galimybėmis greitai pradėti projektus.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.