CP v2

Tag: Nekropolis

  • Turkijoje atidengė 10 senovinių kapų: įtariama, kad čia palaidoti Aleksandro Didžiojo kariai

    Turkijoje atidengė 10 senovinių kapų: įtariama, kad čia palaidoti Aleksandro Didžiojo kariai

    Turkijos pietuose, Yumurtalık apylinkėse, archeologai didelėje nekropolijoje aptiko 10 senovinių kapų. Tyrinėtojai skaičiuoja, kad daugiau kaip 3 hektarų plote kapaviečių gali būti apie 30, todėl didelė dalis radinių dar slepiasi po žeme.

    Atidengti kapai skiriasi savo konstrukcija. Dalis jų iškirsti uoloje, su koridoriais ir laiptais, vedančiais į laidojimo kamerą, kur įrengtos akmeninės platformos palaikams. Kiti kapai yra stačiakampės vadinamosios dėžinės kapavietės, kai kur su kalkiniu skiediniu ir išlikusiais rozetės motyvais.

    Kartu rasta ir laidojimo įkapių, leidžiančių datuoti vietą bei suprasti to meto papročius. Tarp radinių minimi keramikos fragmentai, nedideli indai, terakotos sarkofagai ir unguentarijai, senovėje naudoti kvapioms medžiagoms ar tepalams laikyti, ypač helenistiniu ir romėnišku laikotarpiais.

    Nuo uosto iki gydymo kulto

    Nekropolio reikšmę sustiprina Aigeai miesto istorija. Miestas susiformavo helenistiniu laikotarpiu ir ilgainiui tapo svarbiu Kilikijos regiono centru, o pakrantės padėtis padėjo jam vystytis kaip uostui ir jūrų bazei.

    Romos epochoje Aigeai išgarsėjo kaip Asklepijo, gydymo dievo, kulto vieta. Tokios šventyklos ir gydymo centrai pritraukdavo piligrimus, todėl miestas galėjo būti svarbus ne tik prekybai, bet ir religiniams bei medicininiams to meto praktikų tinklams.

    Ar tai Aleksandro Didžiojo karių kapai?

    Didžiausią intrigą kelia versija apie galimą ryšį su Makedonija ir Aleksandru Didžiuoju. Vietos tyrėjai neatmeta, kad Aigeai galėjo būti siejamas su makedoniečių kariais, o dalis helenistinio laikotarpio kapų galbūt priklausė kariams, veikusiems regione po Aleksandro žygių.

    Šią prielaidą stiprina istorinė aplinka: 333 metais prieš mūsų erą netoliese įvyko Iso mūšis, kuriame Aleksandro kariuomenė įveikė Persijos karaliaus Darijaus III pajėgas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad galutines išvadas galima daryti tik po išsamių datavimo, antropologinių ir archeologinių tyrimų.

    Kas laukia toliau

    Tyrėjai jau pradėjo kapaviečių konservavimo ir apsaugos darbus, nes dalis struktūrų patyrė niokojimą nuo viduramžių iki šių dienų. Aptikti artefaktai tvarkomi ir ruošiami būsimai ekspozicijai Adanos muziejuje.

    Archeologai taip pat svarsto nekropolio dalies restauravimą ir pritaikymą lankytojams. Dabartinio sezono darbai turėtų tęstis iki ankstyvo rudens, o tolimesni kasinėjimai priklausys nuo to, ką parodys ekspertizės ir nauji radiniai.

  • Saulės elektrinės statybose Italijoje aptiko 2 500 metų nekropolį: kas rasta po žeme Vasto mieste

    Saulės elektrinės statybose Italijoje aptiko 2 500 metų nekropolį: kas rasta po žeme Vasto mieste

    Italijoje, Vasto apylinkėse prie Adrijos jūros, planuota saulės elektrinės statyba netikėtai sustojo, kai paruošiamųjų darbų metu technika atsitrenkė į masyvius akmeninius darinius. Teritorijoje buvo pradėti privalomi prevenciniai archeologiniai tyrimai, o aptiktas objektas greitai peraugo į skubią gelbėjimo kasinėjimų operaciją.

    Radinių vieta yra Punta Penna pramoninėje zonoje, kur dominuoja logistika, gamyba ir intensyvus judėjimas. Būtent todėl atradimas nustebino archeologus: po šiuolaikine infrastruktūra slypėjo gerai išlikęs priešromėniškas kompleksas, datuojamas maždaug V–IV amžiais prieš mūsų erą.

    Paaiškėjo, kad statybvietėje aptikta didelė italikų laikotarpio nekropolio dalis su dešimtimis kapų. Istoriniai duomenys rodo, kad tuo metu šią Adrijos pakrantės atkarpą kontroliavo frentanai, o Romos įtaka regione dar nebuvo įsitvirtinusi.

    Archeologai išskyrė ne tik radinių gausą, bet ir neįprastą kapų įrengimą. Žemė buvo giliai iškasta, o duobės sandariai užpildytos akmenimis, kurie, tikėtina, suformavo savotišką apsauginį sluoksnį ir padėjo išsaugoti palaidojimus bei įkapes ilgus šimtmečius.

    Rasta įvairių laidojimo būdų pėdsakų: dalis mirusiųjų buvo paguldyti ant kruopščiai sudėtų čerpių pagrindo, kiti palaidoti čerpėmis suformuotose dėžėse. Tarp įkapių minimi geležies ir bronzos dirbiniai, keramika, taip pat išskirtinai gerai išsilaikęs bronzinis diržas, leidžiantis spręsti apie aukštesnį socialinį statusą ir organizuotą vietos elitą.

    Siekiant apsaugoti objektą nuo plėšikavimo, kasinėjimų metu buvo laikomasi griežtesnio konfidencialumo, o tikslesnė informacija apie vietą ir radinių pobūdį viešinta etapais. Tokia praktika Italijoje taikoma dažnai, ypač kai aptinkami kapinynai ir vertingos įkapės.

    Tolimesni darbai apima radinių valymą, stabilizavimą ir katalogavimą, nes dalis objektų yra trapūs ir reikalauja restauratorių įsikišimo. Skelbiama, kad radiniai turėtų būti pristatyti vietos muziejinėje ekspozicijoje Vasto mieste, taip išlaikant atradimą regione, kuriame jis ir buvo aptiktas.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su kultūros paveldo apsauga: prieš didelius infrastruktūros projektus atliekami tyrimai ne tik sumažina rizikas vystytojams, bet ir padeda aptikti iki tol nežinomus istorijos sluoksnius. Vasto radinys papildo žinias apie italikų genčių laidojimo tradicijas ir socialinę struktūrą laikotarpiu, kai Apeninų pusiasalio pakrantėse dar formavosi vėliau Romos suvienytas pasaulis.