CP v2

Tag: Nematerialus kultūros paveldas

  • Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje surengtoje ceremonijoje pagerbti gyvojo, arba nematerialaus, kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet oficialiai įrašyta 13 naujų reiškinių.

    Tarp naujai pripažintų vertybių išsiskyrė Anykščių krašto tradicija: žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje. Anykštėnų atstovams įteiktas sertifikatas patvirtino, kad tradicija laikoma nacionaliniu mastu reikšminga ir saugotina.

    Anykščių naktigonė: kas įvertinta?

    Naktigonė istoriškai siejama su senąja kaimo gyvensena, kai arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o žmonės juos prižiūrėdavo. Anykščiuose atgaivinta žirgų maudynių tradicija tapo ryškiu šios praktikos simboliu, pabrėžiančiu žmogaus ir žirgo ryšį bei bendruomeniškumą.

    Nematerialaus paveldo sąvado logika skiriasi nuo pastatų ar daiktų apsaugos: čia saugoma gyva praktika, žinios ir įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą. Todėl svarbus ne vien renginys, bet ir tęstinumas, bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perdavimas jaunajai kartai.

    Kodėl sąvadas svarbus?

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje veikia nuo 2017 metais, jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Po šių metų papildymo sąvade iš viso fiksuojamos 83 vertybės.

    Ceremonijoje sertifikatai įteikti ir kitų tradicijų bei praktikų saugotojams: nuo analoginės fotografijos tradicijos iki regioninių kulinarinių ir žvejybos papročių. Tokie įrašai padeda ne tik pripažinti bendruomenių darbą, bet ir kurti aiškesnes sąlygas tradicijų sklaidai, edukacijai bei išsaugojimui.

    Gyvas paveldas tampa traukos tašku

    Kultūros lauke vis dažniau akcentuojama, kad gyvas paveldas yra ne vien atmintis, bet ir šiuolaikinė patirtis, kuri gali telkti bendruomenę bei pritraukti lankytojus. Anykštėnų naktigonės žirgų maudynių tradicijos įtraukimas į sąvadą stiprina šio reiškinio matomumą nacionaliniu mastu.

    Anykščių kraštui tai ir simbolinis įvertinimas, ir praktinis įsipareigojimas: kad tradicija išliktų gyva, ją reikia nuosekliai puoselėti, dokumentuoti ir perduoti. Būtent tokią kryptį pabrėžia nematerialaus paveldo politika, orientuota į gyvąsias praktikas, o ne vien į jų aprašymą.

  • Festivalis Ant kalno klevelis sugrįžta: gegužės 8 dieną skambės folkloras, šokiai ir dainos

    2026 metų gegužės 8 dieną rengiamas folkloro, tautinės muzikos ir šokių festivalis Ant kalno klevelis. Organizatoriai kviečia į šventę, kurioje susitinka gyva dainavimo tradicija, instrumentinė muzika ir įvairių regionų šokiai.

    Toks festivalis paprastai tampa proga vienoje vietoje pamatyti skirtingų kartų kolektyvus ir išgirsti autentišką repertuarą, paremtą liaudies dainomis, sutartinėmis ir tradiciniais šokių motyvais. Renginių programose dažnai skiriamas dėmesys ir sceninei kultūrai, ir pačiai tradicijai, kad ji būtų suprantama šiuolaikiniam žiūrovui.

    Folkloro renginiai Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia ne tik parodyti koncertą, bet ir įtraukti publiką į bendrą patirtį. Todėl festivalio dalyviai neretai kviečia kartu užtraukti dainą, prisijungti prie ratelių ar susipažinti su tradiciniais instrumentais, tokiais kaip kanklės, skrabalai ar birbynė.

    Festivaliai, orientuoti į tautinę muziką ir šokį, taip pat prisideda prie nematerialaus kultūros paveldo tęstinumo. Jie suteikia erdvę bendruomenėms, mokykloms ir ansambliams perduoti repertuarą, scenines praktikas bei tarmes, o klausytojams padeda geriau suprasti, kuo skiriasi skirtingų Lietuvos regionų dainavimo ir šokimo manieros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Ant kalno klevelis išlaiko tradicinį festivalio charakterį, tačiau siekia, kad programa būtų aiški ir patraukli įvairaus amžiaus žmonėms. Tiksli festivalio vieta, dalyvių sąrašas ir programos detalės paprastai skelbiami atskirai, artėjant renginio datai.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.