Tag: Nemenčinė

  • Žygis Nemenčinės miškuose atvėrė skaudžią istoriją: dalyviai sustojo prie Holokausto memorialo

    Žygis Nemenčinės miškuose atvėrė skaudžią istoriją: dalyviai sustojo prie Holokausto memorialo

    Spalio 24 dieną Nemenčinės apylinkėse surengtas šiaurietiškojo ėjimo žygis, subūręs dalyvius iš kelių Vilniaus rajono gyvenviečių. Renginys vyko kaip fizinį aktyvumą skatinančių iniciatyvų dalis, o veiklas rėmė Vilniaus rajono savivaldybė.

    Į žygį susirinko šiaurietiškojo ėjimo entuziastai iš Kabiškių, Buivydžių, Bezdonių ir Nemenčinės. Nuo biatlono šaudyklos jie patraukė miško takais Liepių kaimo kryptimi, pasirinkę vidutinio tempo maršrutą.

    Po maždaug valandos žygio dalyviai pasiekė Nemenčinės miške esantį Holokausto aukų memorialą. Sustojimo metu priminta 1941 metų rugsėjį įvykusi tragedija, kai per nacistinės okupacijos laikotarpį buvo nužudyta daugiau nei 400 žydų tautybės žmonių, tarp jų ir vaikai.

    Tokie sustojimai žygiuose vis dažniau tampa ne tik poilsio, bet ir prasmingo atminimo akimirka, padedančia vietos bendruomenėms geriau suprasti savo krašto istoriją. Vilniaus krašte Holokausto vietų atminimas siejamas su švietimu, pagarba aukoms ir atsakingu istorinių faktų įvardijimu.

    Maršrutas ir bendruomenės įsitraukimas

    Po apsilankymo memoriale žygeiviai miško takais per Kreivalaužių gyvenvietę grįžo į pradinį tašką. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai svarbūs ne tik fizinei formai, bet ir bendruomeniškumui, nes suveda skirtingų gyvenviečių žmones.

    Žygio pabaigoje dalyviams įteikti atminimo medaliai, kuriuos parengė Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“. Renginio organizatoriai tikisi, kad panašios išvykos ir toliau skatins reguliariai judėti bei domėtis savo krašto istorija.

  • Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono taryboje – chaosas: išimta 17 klausimų, vėl atidėtas skandalingas gatvių pervadinimas

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba spalio 22 dieną tęsė sprendimų priėmimą, tačiau dalis svarbiausių klausimų taip ir nepasiekė salės. Iš darbotvarkės buvo išimta 17 sprendimų projektų, nes prieš posėdį neįvyko jų svarstymas tarybos komitetuose, o pagal taikomą tvarką tokie klausimai laikomi neparengtais.

    Savivaldybė nurodė, kad prie šių projektų taryba grįš vėliau, kai jie bus apsvarstyti komitetuose ir pateikti su išvadomis. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sprendimų automatiškai nusikelia ir terminai, ir poveikis gyventojams, ypač ten, kur reikalingas finansavimas ar paslaugų tęstinumas.

    Dar trys sprendimų projektai buvo išbraukti atskiru tarybos sprendimu. Tarp jų atsidūrė ir klausimas dėl Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus gatvių pavadinimų keitimo Nemenčinėje bei Buivydžių seniūnijoje, kuris jau anksčiau buvo sukėlęs plačias diskusijas.

    Šis klausimas pakartotinai buvo inicijuotas atsižvelgiant į teisinį procesą Regionų administraciniame teisme, Vyriausybės atstovų įstaigos teikimą ir bažnytinius dokumentus, kuriais remiantis keliami argumentai dėl kardinolo atsakomybės už sunkius nusikaltimus. Pervadinimų tema savivaldybėms paprastai tampa ir reputacine, ir teisine dilema, nes sprendimai turi atitikti tiek vietos bendruomenių lūkesčius, tiek viešųjų ženklų ir atminimo politikos principus.

    Iš darbotvarkės taip pat dingo sprendimas dėl sutarties su VšĮ „Active Vilnius“, kuri buvo siejama su Vilniaus rajono antrų klasių mokinių dalyvavimu nacionalinėje mokymo plaukti programoje. Plane numatyta savivaldybės biudžeto lėšomis finansuoti 14 pamokų, siekiant užtikrinti vaikų saugumo vandenyje įgūdžius.

    Tuo pačiu posėdyje nebuvo pritarta finansinės garantijos suteikimui UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Savivaldybė pažymėjo, kad toks sprendimas riboja įmonės galimybes gauti kredito liniją apyvartinėms lėšoms, refinansuoti įsipareigojimus ir užtikrinti sklandų paslaugų teikimą.

    Vis dėlto taryba priėmė ir konkrečių sprendimų dėl savivaldybės turto panaudos. Galutinai pritarta Lietuvos šaulių sąjungai vienų metų laikotarpiui perduoti apie 590 kvadratinių metrų ploto nenaudojamą buvusios Rakonių mokyklos pastatą, kad jis būtų pritaikytas šaulių veiklai, mokymams ir bendruomenės renginiams.

    Taip pat nuspręsta dešimčiai metų pagal panaudos sutartį perduoti apie 350 kvadratinių metrų ploto savivaldybės patalpas Sužionyse VšĮ „Atverkime duris“. Įstaiga planuoja jose teikti socialinę ir ugdomąją pagalbą vaikams, jaunimui ir šeimoms, vykdyti švietimo veiklas bei stiprinti bendruomeniškumą.

    Posėdyje buvo pateikti ir projektai, kurie dar tik keliauja į komitetus. Tarp jų numatoma sutartis su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu dėl centralizuotos vaizdo stebėjimo sistemos duomenų valdymo, o savivaldybės planuose įvardyta, kad 2026 metais tam galėtų būti numatyta 400 000 eurų.

    Pagal pristatytą sumanymą policija savo patalpose įrengtų centrinį pultą ir serverinę, o vaizdo duomenys būtų saugomi iki 30 dienų ir naudojami viešojo saugumo bei prevencijos tikslams. Tokie projektai savivaldybėms paprastai kelia ir privatumo klausimų, todėl sprendimuose svarbūs aiškūs duomenų saugojimo terminai, prieigos kontrolė ir tikslų apibrėžimas.

    Dar vienas pateikimo stadijoje esantis klausimas susijęs su Čekoniškių pastato dalies perėmimu, kad savivaldybė galėtų kompleksiškai modernizuoti Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriaus infrastruktūrą. Preliminari darbų vertė įvardyta kaip didesnė nei 902 000 eurų, numatant fasadų šiltinimą, stogo atnaujinimą, langų ir durų keitimą bei inžinerinių ir saugumo sistemų modernizavimą.

    Akcentuota, kad dalyje patalpų veikia ikimokyklinio ugdymo grupės, todėl po turto perėmimo planuojama sudaryti dešimties metų panaudos sutartį, kad ugdymo procesas nenutrūktų. Savivaldybė informavo, jog galutinis balsavimas dėl komitetuose išnagrinėtų projektų numatytas spalio 30 dieną tarybos posėdyje.

  • Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Spalio 21 dieną Nemenčinėje lankėsi Ukrainos Ivano-Frankivsko srities tarybos delegacija. Svečiai susipažino su Vilniaus rajone veikiančiomis neformaliojo švietimo galimybėmis ir tuo, kaip jos jungiamos su savivaldybės planuojamais regioniniais projektais.

    Vizito metu delegacija aplankė Nemenčinės meno mokyklą, Nemenčinės sporto mokyklą ir Vilniaus rajono sporto centrą. Dėmesys sutelktas į ugdymo turinį, infrastruktūrą bei tai, kaip į užsiėmimus pritraukiami vaikai ir jaunimas.

    Dėmesys ugdymui ir partnerystei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentavo, kad ryšiai su Ukrainos regionais svarbūs ne tik paramai, bet ir patirties mainams. Jo teigimu, ilgalaikė nauda kuriama tada, kai kartu ieškoma sprendimų, stiprinančių bendruomenes ir gerinančių paslaugas.

    „Parama Ukrainai negali apsiriboti vien neatidėliotina pagalba – svarbu galvoti apie žmonių ateitį, vaikų galimybes mokytis ir regionų atsigavimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Delegaciją Nemenčinėje pasitiko mero patarėja Vida Montvydaitė ir savivaldybės administracijos komanda. Vizite taip pat dalyvavo Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Evaldas Gustas ir administracijos ekspertė Virginija Šimkutė.

    Kas labiausiai sudomino delegaciją?

    Vienu svarbiausių vizito akcentų tapo šių metų rugsėjį naujame pastate duris atvėrusi Nemenčinės meno mokykla. Išplėtus veiklą, ji iš muzikos mokyklos tapo platesnio profilio meno ugdymo erdve, orientuota į daugiau skirtingų meninių kompetencijų.

    Vilniaus rajono sporto centre svečiai stebėjo atvirą biatlono pamoką ir susipažino su sportinio ugdymo specifika. Tokie praktiniai užsiėmimai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų didinti vaikų įsitraukimą ir motyvaciją, nes mokymasis vyksta per patirtį.

    Vizitas leido įvertinti, kaip neformaliojo ugdymo pasiūla padeda vaikams ir jaunimui lavinti meninius bei fizinius gebėjimus, prasmingai leisti laisvalaikį ir atrasti talentus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios veiklos taip pat mažina socialinę atskirtį, kai būreliai tampa prieinami platesniam šeimų ratui.

    Regioniniai projektai ir naujos erdvės

    Delegacijos vizitas siejamas ir su platesniu Vilniaus regiono bei Ivano-Frankivsko srities institucijų bendradarbiavimu. Sutartis su Ivano-Frankivsko srities taryba pasirašyta 2025 metais rugsėjo 12 dieną, numatant patirties mainus ir bendras iniciatyvas regioninės plėtros bei viešųjų paslaugų srityse.

    Vilniaus rajono savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis įgyvendina 2024–2029 metų Vilniaus regiono funkcinės zonos strategiją. Ja siekiama mažinti teritorinius skirtumus ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, o viena ryškiausių krypčių – švietimo paslaugų kokybės stiprinimas.

    Planuojama diegti bendrą skaitmeninę platformą, kuri padėtų koordinuoti švietimo paslaugas ir planuoti edukacines veiklas visame regione. Skaičiuojama, kad ja kasmet galėtų pasinaudoti beveik 10 tūkst. gyventojų, o mokykloms būtų paprasčiau organizuoti bendras veiklas ir dalintis ištekliais.

    Atskirai numatoma plėtoti ir Europos geografinio centro potencialą kaip šiuolaikišką edukacinę erdvę. 2026–2029 metais planuojama kurti infrastruktūrą formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms, įskaitant edukacijas apie geodeziją, žemės matavimus, informacines technologijas ir geografinių duomenų taikymą.

    Tikimasi, kad šiomis paslaugomis kasmet galės pasinaudoti beveik 2 tūkst. gyventojų, o dalis lauko infrastruktūros bus pritaikyta žmonėms su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios erdvės gali stiprinti susidomėjimą tiksliaisiais mokslais ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

    Vilniaus rajonas pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Ukrainos partneriais leidžia ne tik apsikeisti idėjomis, bet ir išgryninti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti abiejose pusėse. Savivaldybės teigimu, švietimas, paslaugų prieinamumas ir efektyvus išteklių naudojimas yra sritys, kuriose ilgalaikė partnerystė kuria apčiuopiamą vertę.

    Nuotrauka: Greta Lisica

  • 50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    50 metų Rudausiuose: kaip Nemenčinės darželio „100 spalvų“ skyrius tapo visos bendruomenės traukos centru

    Rudausiuose paminėtas Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyriaus 50 metų jubiliejus. Į šventę „50 metų – iš kartos į kartą“ susirinko vietos bendruomenė, tėvai, buvę ir esami darbuotojai, seniūnijos atstovai bei kaimyninių švietimo įstaigų vadovai.

    Renginio metu skambėjo sveikinimai ir prisiminimai, o pagrindine šventės dalimi tapo mažųjų ugdytinių dainų ir šokių pasirodymai. Organizatoriai pabrėžė, kad sukaktis yra proga prisiminti įstaigos kelią ir žmones, kurie kūrė jos tradicijas.

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič sveikindamas darželio bendruomenę akcentavo, kad Rudausiai yra viena didesnių Nemenčinės seniūnijos gyvenviečių. Pasak jo, darželio veiklos tęstinumas svarbus tam, kad šeimos turėtų galimybes ugdymą rinktis arčiau namų.

    „Penkių dešimtmečių įstaigos sukaktis – tai brandos ir užsitarnauto pasitikėjimo ženklas. Investuodami į vaikus, investuojame į stiprią rytdienos bendruomenę“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventės metu už ilgametį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą įstaigos darbuotojams įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariai pažymėjo, kad stabilus kolektyvas ir tęstinės tradicijos yra vienas svarbiausių darželio stiprybės veiksnių.

    Rudausių darželis duris atvėrė 1976 metais, vėliau veikė kaip darželis-mokykla, o 2015 metais tapo daugiafunkciu centru. Nuo 2020 metų jis veikia kaip Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio „100 spalvų“ skyrius.

    Šiandien įstaigoje veikia dvi mišrios grupės 1–6 metų vaikams, ugdymas vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokia praktika atliepia Vilniaus rajonui būdingą daugiakalbę aplinką ir padeda vaikams sklandžiau pasirengti priešmokykliniam ugdymui.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skirta aplinkos atnaujinimui: atnaujintos vidaus patalpos, anksčiau atliktas pastato išorės remontas, įrengtos saulės baterijos ir sutvarkyta žaidimų aikštelė. Įstaigos atstovai pabrėžia, kad moderni ir saugi aplinka yra ne tik komforto klausimas, bet ir tiesiogiai susijusi su ugdymo kokybe.

    Ankstyvasis ugdymas Lietuvoje pastaruoju metu siejamas ne vien su priežiūra, bet ir su socialinių, kalbinių bei emocinių įgūdžių stiprinimu. Dėl to savivaldybės vis dažniau investuoja į darželių infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir priemones, kurios leidžia ugdymą organizuoti šiuolaikiškai.

    Rudausių daugiafunkcio centro bendruomenė jubiliejų įvardijo kaip patvirtinimą, kad įstaiga išlieka svarbia vietos gyvenimo dalimi. Pasak šventės dalyvių, darželis yra ne tik ugdymo erdvė vaikams, bet ir bendruomenę telkianti vieta, kur susitinka skirtingos kartos.

  • Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje pristatyta nauja viešojo meno iniciatyva – neofreska „Bendrystės ženklai“, sukurta menininko Tado Šimkaus. Kūrinys atsirado įgyvendinant Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vilniaus rajono savivaldybės projektą, kuriuo siekiama stiprinti ryšį su Europos Sąjunga per vietos tapatybę.

    Neofreska nutapyta ant etnografinės architektūros pastato Švenčionių gatvėje Nemenčinėje. Pasak organizatorių, pasirinkta vieta pabrėžia dialogą tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės vizualinės kultūros, kuri vis dažniau tampa miestų atpažinimo ženklu.

    Kas vaizduojama neofreskoje?

    Kūrinio kompozicijoje atsiranda Nemenčinei svarbūs architektūros ir gamtos akcentai: tiltas, bažnyčia, kultūros centras, senamiesčio mediniai pastatai ir gimnazija. Vaizdą papildo Nemenčinės piliakalnio ir netoliese esančio Gėlos ežero motyvai, leidžiantys miestą skaityti per jo kasdienybę ir aplinką.

    Pasirinkta žaisminga iliustratyvi stilistika, retro detalės ir spalvos kuria dinamišką, augančio miesto nuotaiką. Subtiliai integruota Europos Sąjungos simbolika primena, kad vietos savitumas ir bendros europinės vertybės gali būti matomos viename pasakojime.

    Akcentas – bendruomenei ir tapatybei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad naujasis kūrinys yra daugiau nei dekoras viešojoje erdvėje. Jo vertinimu, neofreska pasakoja apie krašto istoriją, gamtą ir žmones, o viešosiose erdvėse atsirandantis menas gali tapti bendruomenės telkimo priemone.

    „Tai ne tik meno kūrinys viešojoje erdvėje, bet ir pasakojimas apie mūsų kraštą, jo išskirtinumą bei bendruomenę, kuriančią savo miesto dabartį ir ateitį“, – sakė Robert Duchnevič.

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pažymėjo, kad tokie projektai kuria progą susitikti su vietos bendruomene ir įprasminti europines idėjas per konkrečią vietą. Anot jo, siekiama, kad kūrinys taptų natūralia Nemenčinės miesto dalimi, atpažįstama tiek gyventojams, tiek svečiams.

    „Tikiuosi, kad „Bendrystės ženklai“ taps kūriniu, kurį žmonės atpažins kaip miesto dalį“, – sakė Rytis Martikonis.

    Pats neofreskos autorius Tadas Šimkus sako, kad piešinyje sąmoningai palikta erdvės interpretacijoms, kad kiekvienas galėtų rasti artimus ženklus. Jo teigimu, skirtingos detalės kuria bendrą kompoziciją, kurioje įvairovė tampa autentiškumo stiprybe.

    „Nors ir kiekvienas langelis skirtingas, bet bendroje kompozicijoje įvairovė tampa privalumu ir autentika“, – sakė Tadas Šimkus.

    Neofreskų serija artėjant svarbiam laikotarpiui

    „Bendrystės ženklai“ yra antrasis Europos Sąjungai skirtų neofreskų serijos kūrinys, pristatomas artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Pirmasis serijos darbas „Vienybės fortas“ buvo pristatytas Vilniuje, šalia Neries.

    Organizatorių teigimu, ši gatvės meno iniciatyva orientuota į ilgalaikį poveikį: kūriniai viešojoje erdvėje turi ne tik puošti, bet ir kurti atpažįstamą pasakojimą apie bendrystę, pagarbą vietos šaknims ir gebėjimą susitelkti dėl bendrų tikslų.

    Viešojo meno projektai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip miestų atnaujinimo priemonė, prisidedanti prie vietos identiteto, kultūrinio turizmo ir bendruomeninio pasididžiavimo. Nemenčinėje pristatytas darbas šią kryptį papildo lokaliais simboliais ir aiškia žinute apie žmones kaip svarbiausią miesto stiprybę.

  • Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Rugsėjo 26 dieną Nemenčinėje surengtos MTB dviračių varžybos „Iššūkio taurė“, kurias organizavo Nemenčinės sporto klubas „Nempolis“. Nors dieną lydėjo lietus ir drėgna trasa, prie starto linijos susirinko gausus būrys dalyvių, ypač jauniausių sportininkų.

    Organizatoriai dalyviams parinko skirtingo ilgio distancijas pagal amžiaus grupes. Varžybų trasose dviratininkai įveikė nuo 900 metrų iki 6 kilometrų, o rezultatai fiksuoti sekundžių tikslumu.

    Jauniausieji startavo 900 metrų

    9 metų ir jaunesni sportininkai varžėsi 900 metrų distancijoje. Tarp mergaičių nugalėjo Anastasija Semaško iš Bezdonių, finišavusi per 2 min. 12 sek., o tarp berniukų greičiausias buvo Teodoras Liaudanskas iš Nemenčinės, trasą įveikęs per 1 min. 58 sek.

    1800 metrų distancijoje greičiausiai pasirodė Sofija Poderytė, kurios rezultatas siekė 4 min. 38 sek. 2700 metrų nuotolyje pergalę iškovojo Nemenčinės atstovas Norbertas Lapkovskis, distanciją įveikęs per 6 min. 41 sek.

    Pergalės įvairiose amžiaus grupėse

    3000 metrų distancijoje nugalėjo Austėja Gasianceva iš Nemenčinės, finišavusi per 9 min. 35 sek. 4000 metrų nuotolyje tarp vaikinų greičiausias buvo Rafalas Bobanas iš Bezdonių, pasiekęs 10 min. 1 sek. rezultatą.

    Tarp merginų 4000 metrų distancijoje pirmą vietą užėmė Marija Domannikova, nuotolį įveikusi per 12 min. 3 sek. 5000 metrų distancijoje vaikinų grupėje geriausiai pasirodė Antoni Butkevič iš Buivydžių, finišavęs per 13 min. 1 sek.

    Ilgiausioje, 6000 metrų distancijoje triumfavo Dominikas Novickas iš Nemenčinės. Jis vos 0,1 sek. aplenkė Lukašą Mincevičių iš Buivydžių, o nugalėtojo laikas siekė 18 min. 1 sek.

    Apdovanojimai ir projekto parama

    Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, o patys jauniausi dalyviai gavo atminimo medalius. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai padeda auginti dviračių sporto bendruomenę ir sudaryti galimybes vaikams varžytis saugioje, pagal amžių pritaikytoje aplinkoje.

    Taurės nugalėtojams finansuotos sporto klubo „Nempolis“ įgyvendinant projektą, skirtą Vilniaus rajono sporto klubų rėmimui iš Vilniaus rajono savivaldybės lėšų. Renginio informacija ir nuotraukomis pasidalijo Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

  • Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinės seniūnija pranešė, kad 2026 metais spalio 2 dieną 15 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, prisijungiant per „Microsoft“ platformą „Teams“.

    Seniūnijoje teigiama, kad išplėstinės sueigos formatas leidžia patogiau suderinti dalyvių darbotvarkes ir užtikrinti platesnį įsitraukimą. Toks nuotolinis posėdžių organizavimas pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas susijęs su kelių pagerinimo darbais ir jų planavimu. Tokiose sueigose įprastai aptariama esama kelių būklė, prioritetai pagal gyventojų poreikius ir galimi sprendimai dėl remonto ar priežiūros.

    Taip pat numatyta svarstyti kitus aktualius klausimus, kuriuos siūlys sueigos dalyviai. Seniūnija ragina seniūnaičius iš anksto įsivertinti bendruomenėse kylančias problemas ir jas pristatyti posėdyje.

    Sueiga yra viena svarbiausių seniūnijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo formų, padedanti perduoti gyventojų lūkesčius savivaldybei. Nors posėdis vyks nuotoliu, gyventojams aktualius klausimus įprastai galima perduoti per savo seniūnaitį ar seniūniją.

  • Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške prie memorialinio paminklo Lietuvos žydų genocido aukoms atminti uždegtos 85 žvakės, išdėliotos Dovydo žvaigždės forma. Minėjimas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir 85-osioms Holokausto Lietuvoje pradžios metinėms pažymėti.

    Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Nemenčinės gimnazijų mokiniai ir vietos bendruomenė. Organizatoriai pabrėžė, kad atminties renginiai svarbūs ne tik istorijai pagerbti, bet ir visuomenės atsparumui neapykantos ideologijoms stiprinti.

    „Prieš 85 metus Nemenčinės krašte vykę brutalūs įvykiai sunaikino mūsų bendruomenės žmones, kaimynus ir šeimas. Šiandien, pasaulyje vėl augant radikalizmui, privalome ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir būti stipri, susitelkusi bendruomenė“, – sakė Robert Duchnevič.

    Minėjimą lydėjo smuikininko Boriso Kinznerio atliekama muzika, o moksleiviai skaitė eiles. Laikantis žydų tradicijos, dalyviai buvo pakviesti prie memorialo padėti po atminties akmenėlį, simbolizuojantį pagarbią, laike neišnykstančią atmintį.

    Rugsėjo 23 dienos prasmė

    Seimas 1994 metais rugsėjo 23 dieną, Vilniaus geto likvidavimo dieną, paskelbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši data siejama su vienu tragiškiausių okupacijos etapų, kai buvo sistemingai naikinamos žydų bendruomenės, o didelė dalis žmonių žudomi masinių egzekucijų vietose.

    Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. čia gyvenusių žydų. Holokaustas Lietuvoje vyko itin sparčiai, o daugybė nusikaltimų buvo įvykdyta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kur bendruomenės buvo neatsiejama vietos gyvenimo dalis.

    Nemenčinė kaip atminties vieta

    Nemenčinės miško memorialas kasmet sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir žydų bendruomenės narius, diplomatus bei istorine atmintimi besidominčius žmones. Šalia taip pat išlikusios senosios žydų kapinės, primenančios ilgametę žydų gyvenimo šiame krašte istoriją.

    2025 metų rugsėjį Nemenčinės centrinėje aikštėje buvo atidengtas atminimo ženklas, žymintis sunaikintos sinagogos vietą. Iniciatyva įamžinti nuo XIX amžiaus vidurio iki 1941 metų veikusių maldos namų istoriją siejama su Vilniaus rajono savivaldybe ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu.

    Kodėl atmintis svarbi šiandien

    Minėjimuose dažnai akcentuojama, kad Holokausto atminimas nėra vien praeities įvykis, o ir vertybinė laikysena dabartyje. Europa pastaraisiais metais susiduria su antisemitizmo, dezinformacijos ir radikalėjimo rizikomis, todėl istorinis švietimas, bendruomenių dialogas ir pagarba žmogaus teisėms laikomi esminėmis prevencijos priemonėmis.

    Renginio dalyviai pabrėžė jaunimo vaidmenį perduodant istorinę tiesą, nes būtent per mokyklas, šeimas ir vietos bendruomenes formuojamas ilgalaikis supratimas apie tai, kuo baigiasi neapykantos kurstymas. Nemenčinėje minėjimas tapo ir simboliniu įsipareigojimu rūpintis atminties vietomis bei neleisti išblėsti sunaikintų bendruomenių vardams.

  • Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Rugsėjo 22 dieną Nemenčinės kultūros centre surengtas šventinis vakaras, skirtas Kultūros dienai paminėti ir padėkoti žmonėms, kurie kasdien kuria bei palaiko Vilniaus rajono kultūrinį gyvenimą. Renginyje akcentuota, kad kultūra rajone vis dažniau tampa bendruomenes telkiančia erdve, o ne vien proginiais pasirodymais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs kultūros vaidmenį tapatybei ir kasdienybei. Jo teigimu, Vilniaus rajono išskirtinumas yra skirtingų tradicijų sambūvis, kuris leidžia kurti atvirą ir įvairialypį kultūrinį kalendorių.

    „Man kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai mūsų tradicijos, bendruomenės, kalba, istorija ir žmonės, kurie visa tai puoselėja bei perduoda ateities kartoms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kalbėdamas pabrėžė nuoseklaus darbo svarbą ir partnerystę tarp savivaldybės bei kultūros bendruomenės. Anot jo, šiandienos tikslas yra ne vien išlaikyti tradicinius formatus, bet ir stiprinti šiuolaikiškas erdves, kuriose kultūra būtų lengvai pasiekiama įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje taip pat perskaitytas vicemerės Editos Tamošiūnaitės sveikinimas, kuriame dėkota kultūros kūrėjams už įkvėpimą ir drąsą ieškoti naujų formų. Akcentuota, kad kultūra neturėtų apsiriboti praeities saugojimu, o turi padėti kurti gyvą, šiandienos poreikius atliepiančią rajono tapatybę.

    Šventės metu pagerbti 22 kultūros lauko žmonės, įvertinti už skirtingas veiklas nuo bendruomenių telkimo ir edukacijų iki techninio renginių išpildymo, muziejinio darbo ir bibliotekų stiprinimo. Tarp apdovanotųjų minimi Renata Utovka, Kazimiež Moroz, Marija Simanovič, Melanija Babič, Milena Jermakovič, Kamilija Cereška, Viktorija Pročuchanova, Diana Veličkienė, Kšištofas Slavinskas, Raimondas Filipovičius, Yulia Dombrovskaya, Julijanas Germanovičius, Dominikas Kuzinevičius, Renata Reichinbach, Teresa Rauba, Renata Novik, Renata Mašarienė, Jelena Pometka, Tatjana Kartanovič, Genadijus Fedorovič, Irena Dzvinel ir Ana Taukin.

    Vakaro programą papildė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjų muzikinis pasirodymas, o po meninės dalies svečiai kviesti bendrauti ir aptarti ateities sumanymus. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa proga ne tik pagerbti žmones, bet ir sutelkti kultūros bendruomenę bendriems projektams bei ilgalaikiam planavimui.

  • Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną Nemenčinėje surengtos Baltijos šalių veteranų biatlono taurės varžybos subūrė sportininkus iš Lietuvos ir Latvijos. Startuose dalyvavo atstovai iš Talsių, Rygos, Ignalinos, Vilniaus, Kauno ir Nemenčinės, o dalis prizinių vietų liko ir šeimininkams.

    Pirmąją varžybų dieną dalyviai rungėsi 7,5 ir 10 kilometrų distancijose, kurias įveikė dviračiais. Trasose sportininkai atliko keturis šaudymo etapus, po du kartus gulint ir stovint, o už kiekvieną nepataikytą šūvį buvo skiriamos laiko baudos.

    Varžybas pradėjo moterys 7,5 kilometro rungtyje, vėliau startavo vyrai 10 kilometrų lenktynėse. Moterų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo latvė Annija Pušnakova, distanciją įveikusi per 41 minutę 39 sekundes.

    Vyrų V-1 kategorijoje nugalėjo latvis Anrijs Pušnakovs, 10 kilometrų trasoje užfiksavęs 53 minučių rezultatą. Jo šaudymo protokole užfiksuota 10 klaidų, tačiau bendras laikas leido aplenkti varžovus.

    M-3 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Andis Apse, finišavęs per 45 minutes 38 sekundes ir padaręs 7 klaidas šaudykloje. Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Laimis Raudeliūnas, 10 kilometrų distanciją įveikęs per 48 minutes 57 sekundes.

    M-4 kategorijoje pergalę pasiekė vilnietis Arūnas Daugirdas, užfiksavęs 50 minučių 32 sekundžių laiką. Šis rezultatas tapo vienu ryškesnių Lietuvos sportininkų pasirodymų pirmosios dienos programoje.

    Antra diena: sprintas riedslidėmis

    Antrąją varžybų dieną sportininkai persikėlė į riedslidžių sprintą, kuriame šaudymas vyko tiek gulint, tiek stovint. Skirtingai nei pirmąją dieną, už klaidas reikėjo sukti baudos ratus, kurių ilgis siekė 75 arba 150 metrų.

    Moterų kategorijoje vėl nugalėjo Annija Pušnakova, 4,5 kilometro distanciją įveikusi per 22 minutes 54 sekundes, nors šaudykloje suklydo 5 kartus. Toks stabilumas per dvi dienas dažnai tampa lemiamu veiksniu daugiadienėse taurės varžybose.

    M-1 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Rainer Upenieks, 6 kilometrus įveikęs per 21 minutę 12 sekundžių ir padaręs 3 klaidas. M-2 kategorijoje nugalėjo vilnietis Rokas Suslavičius, 6 kilometrus įveikęs per 20 minučių 41 sekundę, taip pat suklydęs 3 kartus.

    M-3 kategorijoje pergalę šventė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Martynas Krulis, distanciją įveikęs per 21 minutę ir šaudykloje padaręs 2 klaidas. M-4 grupėje laimėjo latvis Gatis Neimanis, o M-5 grupėje pirmąją vietą iškovojo latvis Janis Neimanis.

    Medaliai ir savivaldybės parama

    Varžybų prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o organizatoriai pabrėžė, kad jie buvo įsigyti iš Vilniaus rajono savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų. Tarp remiamų klubų minimas ir varžybų organizatorius, Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“.

    Biatlono veteranų varžybos Baltijos šalyse pastaraisiais metais išsiskiria platesne rungčių įvairove, kai tradicinį bėgimą ar slidinėjimą papildo dviračiai ir riedslidės. Toks formatas leidžia renginius organizuoti ir ne žiemos sąlygomis, kartu išlaikant biatlonui būdingą šaudymo bei baudos mechaniką.