CP v2

Tag: Nemenčinė

  • Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Rugsėjo 26 dieną Nemenčinėje surengtos MTB dviračių varžybos „Iššūkio taurė“, kurias organizavo Nemenčinės sporto klubas „Nempolis“. Nors dieną lydėjo lietus ir drėgna trasa, prie starto linijos susirinko gausus būrys dalyvių, ypač jauniausių sportininkų.

    Organizatoriai dalyviams parinko skirtingo ilgio distancijas pagal amžiaus grupes. Varžybų trasose dviratininkai įveikė nuo 900 metrų iki 6 kilometrų, o rezultatai fiksuoti sekundžių tikslumu.

    Jauniausieji startavo 900 metrų

    9 metų ir jaunesni sportininkai varžėsi 900 metrų distancijoje. Tarp mergaičių nugalėjo Anastasija Semaško iš Bezdonių, finišavusi per 2 min. 12 sek., o tarp berniukų greičiausias buvo Teodoras Liaudanskas iš Nemenčinės, trasą įveikęs per 1 min. 58 sek.

    1800 metrų distancijoje greičiausiai pasirodė Sofija Poderytė, kurios rezultatas siekė 4 min. 38 sek. 2700 metrų nuotolyje pergalę iškovojo Nemenčinės atstovas Norbertas Lapkovskis, distanciją įveikęs per 6 min. 41 sek.

    Pergalės įvairiose amžiaus grupėse

    3000 metrų distancijoje nugalėjo Austėja Gasianceva iš Nemenčinės, finišavusi per 9 min. 35 sek. 4000 metrų nuotolyje tarp vaikinų greičiausias buvo Rafalas Bobanas iš Bezdonių, pasiekęs 10 min. 1 sek. rezultatą.

    Tarp merginų 4000 metrų distancijoje pirmą vietą užėmė Marija Domannikova, nuotolį įveikusi per 12 min. 3 sek. 5000 metrų distancijoje vaikinų grupėje geriausiai pasirodė Antoni Butkevič iš Buivydžių, finišavęs per 13 min. 1 sek.

    Ilgiausioje, 6000 metrų distancijoje triumfavo Dominikas Novickas iš Nemenčinės. Jis vos 0,1 sek. aplenkė Lukašą Mincevičių iš Buivydžių, o nugalėtojo laikas siekė 18 min. 1 sek.

    Apdovanojimai ir projekto parama

    Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, o patys jauniausi dalyviai gavo atminimo medalius. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai padeda auginti dviračių sporto bendruomenę ir sudaryti galimybes vaikams varžytis saugioje, pagal amžių pritaikytoje aplinkoje.

    Taurės nugalėtojams finansuotos sporto klubo „Nempolis“ įgyvendinant projektą, skirtą Vilniaus rajono sporto klubų rėmimui iš Vilniaus rajono savivaldybės lėšų. Renginio informacija ir nuotraukomis pasidalijo Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

  • Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinės seniūnija pranešė, kad 2026 metais spalio 2 dieną 15 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, prisijungiant per „Microsoft“ platformą „Teams“.

    Seniūnijoje teigiama, kad išplėstinės sueigos formatas leidžia patogiau suderinti dalyvių darbotvarkes ir užtikrinti platesnį įsitraukimą. Toks nuotolinis posėdžių organizavimas pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas susijęs su kelių pagerinimo darbais ir jų planavimu. Tokiose sueigose įprastai aptariama esama kelių būklė, prioritetai pagal gyventojų poreikius ir galimi sprendimai dėl remonto ar priežiūros.

    Taip pat numatyta svarstyti kitus aktualius klausimus, kuriuos siūlys sueigos dalyviai. Seniūnija ragina seniūnaičius iš anksto įsivertinti bendruomenėse kylančias problemas ir jas pristatyti posėdyje.

    Sueiga yra viena svarbiausių seniūnijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo formų, padedanti perduoti gyventojų lūkesčius savivaldybei. Nors posėdis vyks nuotoliu, gyventojams aktualius klausimus įprastai galima perduoti per savo seniūnaitį ar seniūniją.

  • Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške sužibo 85 žvakės: minėjime įspėjimas dėl augančio radikalizmo

    Nemenčinės miške prie memorialinio paminklo Lietuvos žydų genocido aukoms atminti uždegtos 85 žvakės, išdėliotos Dovydo žvaigždės forma. Minėjimas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir 85-osioms Holokausto Lietuvoje pradžios metinėms pažymėti.

    Renginyje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Nemenčinės gimnazijų mokiniai ir vietos bendruomenė. Organizatoriai pabrėžė, kad atminties renginiai svarbūs ne tik istorijai pagerbti, bet ir visuomenės atsparumui neapykantos ideologijoms stiprinti.

    „Prieš 85 metus Nemenčinės krašte vykę brutalūs įvykiai sunaikino mūsų bendruomenės žmones, kaimynus ir šeimas. Šiandien, pasaulyje vėl augant radikalizmui, privalome ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir būti stipri, susitelkusi bendruomenė“, – sakė Robert Duchnevič.

    Minėjimą lydėjo smuikininko Boriso Kinznerio atliekama muzika, o moksleiviai skaitė eiles. Laikantis žydų tradicijos, dalyviai buvo pakviesti prie memorialo padėti po atminties akmenėlį, simbolizuojantį pagarbią, laike neišnykstančią atmintį.

    Rugsėjo 23 dienos prasmė

    Seimas 1994 metais rugsėjo 23 dieną, Vilniaus geto likvidavimo dieną, paskelbė Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši data siejama su vienu tragiškiausių okupacijos etapų, kai buvo sistemingai naikinamos žydų bendruomenės, o didelė dalis žmonių žudomi masinių egzekucijų vietose.

    Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. čia gyvenusių žydų. Holokaustas Lietuvoje vyko itin sparčiai, o daugybė nusikaltimų buvo įvykdyta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kur bendruomenės buvo neatsiejama vietos gyvenimo dalis.

    Nemenčinė kaip atminties vieta

    Nemenčinės miško memorialas kasmet sutraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir žydų bendruomenės narius, diplomatus bei istorine atmintimi besidominčius žmones. Šalia taip pat išlikusios senosios žydų kapinės, primenančios ilgametę žydų gyvenimo šiame krašte istoriją.

    2025 metų rugsėjį Nemenčinės centrinėje aikštėje buvo atidengtas atminimo ženklas, žymintis sunaikintos sinagogos vietą. Iniciatyva įamžinti nuo XIX amžiaus vidurio iki 1941 metų veikusių maldos namų istoriją siejama su Vilniaus rajono savivaldybe ir Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu.

    Kodėl atmintis svarbi šiandien

    Minėjimuose dažnai akcentuojama, kad Holokausto atminimas nėra vien praeities įvykis, o ir vertybinė laikysena dabartyje. Europa pastaraisiais metais susiduria su antisemitizmo, dezinformacijos ir radikalėjimo rizikomis, todėl istorinis švietimas, bendruomenių dialogas ir pagarba žmogaus teisėms laikomi esminėmis prevencijos priemonėmis.

    Renginio dalyviai pabrėžė jaunimo vaidmenį perduodant istorinę tiesą, nes būtent per mokyklas, šeimas ir vietos bendruomenes formuojamas ilgalaikis supratimas apie tai, kuo baigiasi neapykantos kurstymas. Nemenčinėje minėjimas tapo ir simboliniu įsipareigojimu rūpintis atminties vietomis bei neleisti išblėsti sunaikintų bendruomenių vardams.

  • Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Vilniaus rajone Kultūros diena tapo padėkos vakaru: apdovanoti 22 žmonės, nuskambėjo mero žinia

    Rugsėjo 22 dieną Nemenčinės kultūros centre surengtas šventinis vakaras, skirtas Kultūros dienai paminėti ir padėkoti žmonėms, kurie kasdien kuria bei palaiko Vilniaus rajono kultūrinį gyvenimą. Renginyje akcentuota, kad kultūra rajone vis dažniau tampa bendruomenes telkiančia erdve, o ne vien proginiais pasirodymais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pabrėžęs kultūros vaidmenį tapatybei ir kasdienybei. Jo teigimu, Vilniaus rajono išskirtinumas yra skirtingų tradicijų sambūvis, kuris leidžia kurti atvirą ir įvairialypį kultūrinį kalendorių.

    „Man kultūra – tai ne tik koncertai, spektakliai ar parodos. Tai mūsų tradicijos, bendruomenės, kalba, istorija ir žmonės, kurie visa tai puoselėja bei perduoda ateities kartoms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kalbėdamas pabrėžė nuoseklaus darbo svarbą ir partnerystę tarp savivaldybės bei kultūros bendruomenės. Anot jo, šiandienos tikslas yra ne vien išlaikyti tradicinius formatus, bet ir stiprinti šiuolaikiškas erdves, kuriose kultūra būtų lengvai pasiekiama įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje taip pat perskaitytas vicemerės Editos Tamošiūnaitės sveikinimas, kuriame dėkota kultūros kūrėjams už įkvėpimą ir drąsą ieškoti naujų formų. Akcentuota, kad kultūra neturėtų apsiriboti praeities saugojimu, o turi padėti kurti gyvą, šiandienos poreikius atliepiančią rajono tapatybę.

    Šventės metu pagerbti 22 kultūros lauko žmonės, įvertinti už skirtingas veiklas nuo bendruomenių telkimo ir edukacijų iki techninio renginių išpildymo, muziejinio darbo ir bibliotekų stiprinimo. Tarp apdovanotųjų minimi Renata Utovka, Kazimiež Moroz, Marija Simanovič, Melanija Babič, Milena Jermakovič, Kamilija Cereška, Viktorija Pročuchanova, Diana Veličkienė, Kšištofas Slavinskas, Raimondas Filipovičius, Yulia Dombrovskaya, Julijanas Germanovičius, Dominikas Kuzinevičius, Renata Reichinbach, Teresa Rauba, Renata Novik, Renata Mašarienė, Jelena Pometka, Tatjana Kartanovič, Genadijus Fedorovič, Irena Dzvinel ir Ana Taukin.

    Vakaro programą papildė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjų muzikinis pasirodymas, o po meninės dalies svečiai kviesti bendrauti ir aptarti ateities sumanymus. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa proga ne tik pagerbti žmones, bet ir sutelkti kultūros bendruomenę bendriems projektams bei ilgalaikiam planavimui.

  • Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Nemenčinėje veteranų biatlono taurė: latvių dominavimas ir „Nempolio“ prizinės vietos

    Rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną Nemenčinėje surengtos Baltijos šalių veteranų biatlono taurės varžybos subūrė sportininkus iš Lietuvos ir Latvijos. Startuose dalyvavo atstovai iš Talsių, Rygos, Ignalinos, Vilniaus, Kauno ir Nemenčinės, o dalis prizinių vietų liko ir šeimininkams.

    Pirmąją varžybų dieną dalyviai rungėsi 7,5 ir 10 kilometrų distancijose, kurias įveikė dviračiais. Trasose sportininkai atliko keturis šaudymo etapus, po du kartus gulint ir stovint, o už kiekvieną nepataikytą šūvį buvo skiriamos laiko baudos.

    Varžybas pradėjo moterys 7,5 kilometro rungtyje, vėliau startavo vyrai 10 kilometrų lenktynėse. Moterų įskaitoje pirmąją vietą iškovojo latvė Annija Pušnakova, distanciją įveikusi per 41 minutę 39 sekundes.

    Vyrų V-1 kategorijoje nugalėjo latvis Anrijs Pušnakovs, 10 kilometrų trasoje užfiksavęs 53 minučių rezultatą. Jo šaudymo protokole užfiksuota 10 klaidų, tačiau bendras laikas leido aplenkti varžovus.

    M-3 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Andis Apse, finišavęs per 45 minutes 38 sekundes ir padaręs 7 klaidas šaudykloje. Trečiąją vietą šioje grupėje pelnė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Laimis Raudeliūnas, 10 kilometrų distanciją įveikęs per 48 minutes 57 sekundes.

    M-4 kategorijoje pergalę pasiekė vilnietis Arūnas Daugirdas, užfiksavęs 50 minučių 32 sekundžių laiką. Šis rezultatas tapo vienu ryškesnių Lietuvos sportininkų pasirodymų pirmosios dienos programoje.

    Antra diena: sprintas riedslidėmis

    Antrąją varžybų dieną sportininkai persikėlė į riedslidžių sprintą, kuriame šaudymas vyko tiek gulint, tiek stovint. Skirtingai nei pirmąją dieną, už klaidas reikėjo sukti baudos ratus, kurių ilgis siekė 75 arba 150 metrų.

    Moterų kategorijoje vėl nugalėjo Annija Pušnakova, 4,5 kilometro distanciją įveikusi per 22 minutes 54 sekundes, nors šaudykloje suklydo 5 kartus. Toks stabilumas per dvi dienas dažnai tampa lemiamu veiksniu daugiadienėse taurės varžybose.

    M-1 kategorijoje pirmąją vietą iškovojo latvis Rainer Upenieks, 6 kilometrus įveikęs per 21 minutę 12 sekundžių ir padaręs 3 klaidas. M-2 kategorijoje nugalėjo vilnietis Rokas Suslavičius, 6 kilometrus įveikęs per 20 minučių 41 sekundę, taip pat suklydęs 3 kartus.

    M-3 kategorijoje pergalę šventė sporto klubo „Nempolis“ atstovas Martynas Krulis, distanciją įveikęs per 21 minutę ir šaudykloje padaręs 2 klaidas. M-4 grupėje laimėjo latvis Gatis Neimanis, o M-5 grupėje pirmąją vietą iškovojo latvis Janis Neimanis.

    Medaliai ir savivaldybės parama

    Varžybų prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o organizatoriai pabrėžė, kad jie buvo įsigyti iš Vilniaus rajono savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų. Tarp remiamų klubų minimas ir varžybų organizatorius, Nemenčinės miesto sporto klubas „Nempolis“.

    Biatlono veteranų varžybos Baltijos šalyse pastaraisiais metais išsiskiria platesne rungčių įvairove, kai tradicinį bėgimą ar slidinėjimą papildo dviračiai ir riedslidės. Toks formatas leidžia renginius organizuoti ir ne žiemos sąlygomis, kartu išlaikant biatlonui būdingą šaudymo bei baudos mechaniką.

  • Vilniaus rajono jaunieji biatlonininkai sužibėjo: Ignalinoje ir Nemenčinėje – medalių lietus

    Vilniaus rajono jaunieji biatlonininkai sužibėjo: Ignalinoje ir Nemenčinėje – medalių lietus

    Rugsėjo 12–13 dienomis Nemenčinėje surengtos Lietuvos jaunių, jaunučių ir vaikų biatlono pirmenybės, o Ignalinoje vyko Lietuvos lygumų slidinėjimo čempionatas riedslidėmis. Vilniaus rajono sporto centro sportininkai abiejuose renginiuose parsivežė medalių ir ne kartą priartėjo prie prizininkų pakylos.

    Ignalinoje masinio starto varžybose sportininkai rungėsi 2–8 km distancijose riedslidėmis. 2009–2010 metais gimusių merginų grupėje Eveta Šidlauskaitė 6 km distanciją įveikė per 16 min. 54,5 sek. ir finišavo antra, iškovodama sidabro medalį.

    Tose pačiose pirmenybėse 2 km distancijoje solidžiai pasirodė dar dvi Vilniaus rajono atstovės. Paulina Jasiukevič išlaikė antrą poziciją nuo starto iki finišo ir antrą vietą užsitikrino rezultatu 7 min. 00,8 sek., o Patricija Kulešo finišavo trečia per 7 min. 35,2 sek.

    Nemenčinėje biatlonininkai pirmąją dieną varžėsi individualioje rungtyje 4–10 km distancijose. Šio formato varžybose itin svarbus tikslumas, nes už kiekvieną nepataikytą šūvį prie rezultato pridedamos laiko baudos, todėl aukšta vieta dažnai priklauso ir nuo šaudymo stabilumo, ir nuo taktinio tempo.

    2008–2009 metais gimusių berniukų grupėje 9 km lenktynėse Dominik Novickas užėmė trečią vietą, distanciją įveikęs per 38 min. 52 sek. Merginų varžybose Eliza Šidlauskaitė 7,5 km distancijoje liko ketvirta, jos laikas – 37 min. 58 sek.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič 9 km įveikė per 41 min. 25 sek. ir užėmė ketvirtą vietą, Radoslav Gužauskas finišavo penktas per 43 min. 19 sek. 2012–2013 metais gimusių merginų grupėje aukso medalį iškovojo Ekaterina Litvinova, 4,5 km distanciją įveikusi per 16 min. 20 sek.

    Antrąją varžybų dieną sportininkai lenktyniavo sprinto rungtyse, kuriose už nepataikytus šūvius skiriami baudos ratai. 2008–2009 metais gimusių sportininkų grupėje Eliza Šidlauskaitė 6 km distancijoje užėmė trečią vietą, o Eveta Šidlauskaitė 4,5 km distancijoje finišavo penkta, jos laikas – 19 min. 50 sek.

    Berniukų sprinto varžybose Antoni Butkevič 6 km distancijoje taip pat užėmė penktą vietą, distanciją įveikęs per 23 min. 39 sek. Jauniausiųjų grupėje vyko 1,2 km kroso rungtis, kurioje dalyviai du kartus šaudė gulėdami lazeriniais šautuvais.

    2017 metais gimusių mergaičių grupėje Gintartė Šidagytė užėmė antrą vietą, finišavusi per 8 min. 50 sek., o Amelija Vaišvilaitė liko penkta per 9 min. 27 sek. Berniukų varžybose antrą vietą užėmė Maksim Aškelovič, jo rezultatas – 9 min. 11 sek., trečias finišavo Domas Šipas per 10 min. 17 sek., o 2015–2016 metais gimusių vaikinų grupėje Adam Mincevič buvo penktas per 8 min. 27 sek.

    Jaunimo varžybų sezonas biatlone ir slidinėjime tradiciškai laikomas svarbia atrankos ir pasirengimo grandimi, leidžiančia treneriams vertinti sportininkų formą dar iki žiemos startų. Rezultatai Ignalinoje ir Nemenčinėje rodo, kad Vilniaus rajono sporto centro sportininkai sėkmingai derina ištvermę, greitį ir šaudymo tikslumą, o tai dažnai tampa lemiamu faktoriumi biatlono rungtyse.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Pastarieji mėnesiai Vilniaus rajone pažymėti ryškiais infrastruktūros pokyčiais: duris atvėrė naujos ar atnaujintos kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų erdvės, o dalis projektų artėja prie pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas objektams, kurie tiesiogiai gerina kasdienį gyventojų gyvenimą ir paslaugų prieinamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentuoja, kad svarbiausia ne pastatų skaičius, o reali nauda bendruomenėms: geresnės mokymosi sąlygos vaikams, daugiau vietų laisvalaikiui šeimoms ir patogesnės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba.

    „Svarbu ne tai, kiek pastatų pastatome, o tai, kokią naudą jie sukuria žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Naujos kultūros ir laisvalaikio erdvės

    Pagiriuose duris atvėrė naujasis Pagirių kultūros centras, kuriame įrengta apie 300 vietų koncertų salė, repeticijų ir edukacinės erdvės, parodoms pritaikyta fojė, taip pat atlikėjams skirti grimo kambariai. Pastate įdiegta moderni garso ir apšvietimo įranga, todėl numatoma, kad čia vyks ne tik mėgėjų kolektyvų, bet ir profesionalūs renginiai.

    Centras pritaikytas ir kasdienėms veikloms: edukacijoms, būreliams, bendruomenės iniciatyvoms. Savivaldybės duomenimis, projekto vertė siekė apie 5,7 mln. eurų, o šalia sutvarkyta aplinka ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

    Tuo pat metu Pagiriuose atnaujintas ir parkas, kuriame įrengtos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, lauko treniruokliai, šunų treniruočių erdvė, skaitymo zona ir amfiteatras renginiams. Taip pat atsirado rogučių trasa ir kitos poilsio vietos, o investicijos, nurodoma, siekė apie 2,2 mln. eurų.

    Daugiau paslaugų žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje pradėjo veikti naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią. Apie 212 kvadratinių metrų patalpose sudarytos sąlygos 32 asmenims gauti priežiūrą, užimtumą ir socialinę pagalbą.

    Centre vykdomos darbinės ir terapinės veiklos, orientuotos į kasdienius įgūdžius ir įtrauktį: auginamos vaistažolės ir prieskoninės žolelės, jos džiovinamos bei pakuojamos, taip pat gaminami suvenyrai, pinamos verbos, komponuojamos puokštės. Tokios socialinės dirbtuvės laikomos viena svarbiausių priemonių didinant žmonių savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį.

    Švietimas: naujos erdvės ir modernizacija

    Nemenčinės meno mokykla mokslo metus pradėjo naujose, gerokai didesnėse patalpose, įkurtose Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestate. Pastate įrengtos modernios klasės ir bendruomenei skirtos erdvės, o abiem įstaigoms numatyta 360 vietų koncertų salė.

    Skelbiama, kad investicijos į projektą siekė apie 9 mln. eurų, o erdvių plėtra leido mokyklai ženkliai padidinti ugdymo apimtis. Savivaldybės vertinimu, tai sudaro prielaidas priimti daugiau mokinių ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų arčiau šeimų, gyvenančių Nemenčinėje ir aplinkinėse vietovėse.

    Keturiasdešimt Totorių kaime esantis Pagirių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrius taip pat pradėjo mokslo metus atsinaujinęs: sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos vidaus erdvės, modernizuotos inžinerinės sistemos ir sutvarkyta aplinka. Atnaujinimas apėmė sienų ir stogo apšiltinimą, langų bei durų keitimą, šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų modernizavimą.

    Tokios investicijos, anot specialistų, ilgainiui mažina pastatų išlaikymo kaštus ir gerina mikroklimatą klasėse, o tai tiesiogiai siejama su mokinių savijauta bei mokymosi kokybe. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje remiasi energinio efektyvumo sprendimais, kad viešieji pastatai būtų ne tik patogūs, bet ir ekonomiški.

    Kas dar ruošiama gyventojams

    Vilniaus rajone tęsiami ir nauji projektai, kurie šiuo metu yra statybos, projektavimo ar planavimo etapuose. Savivaldybė pabrėžia, kad dideli infrastruktūros darbai reikalauja laiko, todėl dalis rezultatų labiausiai matysis artimiausiais metais.

    Mozūriškių dvaro sodyboje planuojama įkurti „Verbų namus“ – erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Čia numatomos parodos, edukacijos, konferencijos, taip pat planuojama kaupti ir saugoti verbų kolekciją bei pristatyti tyrimų medžiagą visuomenei.

    Skaidiškėse artėja sporto ir laisvalaikio komplekso atidarymas: daugiau kaip 1 500 kvadratinių metrų pastate numatytos salės krepšiniui, tinkliniui, rankiniui ir salės futbolui, taip pat treniruoklių, kovos menų ir aerobikos užsiėmimams. Lauke suplanuotos krepšinio ir teniso aikštelės, riedlenčių parkas ir vaikų žaidimų erdvės.

    Avižienių gimnazijoje statomas naujas priestatas, į kurį investuojama apie 3,5 mln. eurų. Planuojama, kad beveik 1 902 kvadratinių metrų trijų aukštų pastate bus įrengtos priešmokyklinio ugdymo grupės, informacinių technologijų ir gamtos mokslų kabinetai, biblioteka, administracinės bei pedagogams skirtos erdvės, o mokytis galės apie 200 mokinių.

  • Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Vilniaus rajone startavo nauja paslauga: šeimos vaikų raidos pagalbą gaus greičiau ir arčiau

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniaus rajono poliklinikoje pradėtos teikti vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos. Nemenčinėje šeimos gali kreiptis dėl kompleksinio vaiko raidos ir funkcinių gebėjimų įvertinimo bei gauti kelių sričių specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Įstaiga skelbia, kad šiuo metu naujoms paslaugoms nėra susidariusių eilių, o tai reikšminga tėvams, kuriems anksčiau tekdavo laukti kelis mėnesius. Praktikoje ankstyvas įvertinimas ir greitesnis terapijų pradėjimas dažnai lemia geresnius vaiko kalbos, judėjimo, socialinių įgūdžių ir savarankiškumo rezultatus.

    „Vaikų sveikata ir galimybė gauti reikalingą pagalbą laiku yra vienas iš pagrindinių lūkesčių, keliamų mūsų rajono gydymo įstaigoms. Norime, kad Vilniaus rajono šeimoms kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų kuo lengviau pasiekiamos“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ankstyvoji reabilitacija skirta vaikams iki 7 metų, kai nustatomi arba įtariami raidos, kalbos, judėjimo, elgesio, emocijų ar neurologiniai sutrikimai. Įvertinus vaiko poreikius sudaromas individualus planas, kuris gali apimti kineziterapiją, ergoterapiją, logopedo pagalbą, psichologo konsultacijas, elgesio ar žaidimų terapiją.

    Dienos stacionaro modelio esmė – komandinis darbas, kai vaiko situacija vertinama ne vieno specialisto, o kelių sričių komandos. Vaiko raidą gali vertinti gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas.

    Komanda ne tik dirba su vaiko sunkumais, bet ir konsultuoja tėvus, kaip stiprinti vaiko gebėjimus namuose, darželyje ir kasdienėse situacijose. Tokia praktika atitinka šiuolaikines ankstyvosios intervencijos kryptis, kai svarbu ne vien pavienės procedūros, bet ir nuoseklus šeimos įtraukimas, aplinkos pritaikymas bei reguliarus pažangos vertinimas.

    Dienos stacionare teikiamos dvi pagrindinės paslaugos – „Vaiko raida A“ ir „Vaiko raida B“, jos parenkamos pagal sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. „Vaiko raida A“ dažniau taikoma esant fiziologinės raidos, kalbos, judesių, regos ar klausos sunkumams, o „Vaiko raida B“ skirta sudėtingesniems atvejams, kai sutrikimai mišrūs ar įvairiapusiai.

    Esant poreikiui teikiama ir psichosocialinė pagalba šeimai, stiprinami tėvų ir vaiko santykiai, mokoma alternatyvios komunikacijos, lavinami kasdieniai įgūdžiai. Taip pat gali būti koordinuojamas bendradarbiavimas su švietimo ir socialinių paslaugų specialistais, kad pagalba vaikui būtų tęstinė ir nuosekli.

    Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos stacionaro paslaugos teikiamos Nemenčinėje, Švenčionių g. 80, Vilniaus rajono poliklinikos patalpose. Dėl registracijos ir išsamesnės informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Vilniaus rajono poliklinikos skambučių centrą.

  • Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus rajone netrūko lietaus, tačiau jis nesutrukdė gyventojams ir svečiams susiburti į du didelius renginius. Riešėje ir Nemenčinėje vykusios šventės tapo vasaros palydėtuvėmis, kuriose svarbiausia buvo muzika, bendruomeniškumas ir gyvas susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome surengta trečioji Riešės fiesta, per kelerius metus virtusi tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir įtraukia skirtingo amžiaus žmones, o kultūrinis gyvenimas nebėra vien didmiesčių privilegija.

    „Smagu matyti, kad mūsų organizuojamuose koncertuose susiburia tiek daug žmonių ir kartu kuriama didelė muzikos šventė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šventėje Riešėje koncertavo grupės „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“, šiemet mininti 30 metų sukaktį scenoje. Gyva muzika ir lauko formatas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, nes leidžia vienu metu derinti pramogą ir bendruomenės susitikimą.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinėje vyko „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Ant scenos lipęs duetas „Baccara“, grupė „Latvian Blues Boogie Band“ ir nuo 1985 metų gyvuojanti grupė „Išjunk šviesą“ renginiui suteikė skirtingų žanrų ir kartų spalvą.

    Renginių organizatoriai akcentuoja, kad tokie savaitgaliai ypač svarbūs po vasaros sezono, kai dalis žmonių grįžta į įprastą rutiną. Miesteliuose ir priemiesčiuose vykstantys koncertai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir vietos ekonomikos impulsu, nes pritraukia lankytojus, didina paslaugų paklausą ir skatina turizmą.

    Po vasaros renginių Vilniaus rajone startuoja rudens švenčių ciklas. Savivaldybė kviečia rugsėjo 12 dieną susitikti Baltosios Vokės dvare, Pagirių seniūnijoje, kur planuojama Derliaus šventė, skirta bendruomenių pasiekimams, vietos ūkiui ir rudens tradicijoms.

  • Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutas Nr. 157 – autobusai važiuos nauja trasa per Galgius, o Vilniuje galinė stotelė bus Antakalnio žiedas.

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė, kad atnaujintas maršrutas bus žymimas Nr. 157A Nemenčinė–Egliškės–Vilnius. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį keleivių srautą ir gyventojų prašymus pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą.

    Kas keičiasi Galgiuose?

    Pagal naują trasą autobusai Galgiuose važiuos Meldų gatve, kur įrengtos dvi naujos stotelės. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ateityje šioje gatvėje planuojamas šaligatvis ir stotelių infrastruktūros gerinimas.

    Papildomos stotelės įrengtos ir kitose vietose: M. Koperniko bei Mokyklos gatvėse atsirado stotelės Vėjų ir Dobilų. Tai turėtų sutrumpinti ėjimo atstumus daliai gyventojų ir tolygiau paskirstyti įlipimo taškus gyvenvietėje.

    Kodėl svarbi galinė stotelė Vilniuje?

    Galinė maršruto stotelė Vilniuje bus Antakalnio žiedas, todėl kelionės Galgių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa patogesnės važiuojant į Antakalnio kryptį. Tai ypač aktualu kasdieniams maršrutams į darbą, ugdymo įstaigas ar gydymo paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad rajonas sparčiai auga, todėl būtina prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių.

    „Norime, kad rajono gyventojams būtų patogiau pasiekti darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Vilniaus miesto vietas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Ką turėtų žinoti keleiviai?

    Keičiantis trasai, aktualu iš anksto pasitikrinti atnaujintą eismo tvarkaraštį ir stotelių seką, nes daliai keleivių keisis įprasti įlipimo taškai ir kelionės trukmė. Savivaldybė tikisi, kad maršruto korekcija paskatins dažniau rinktis viešąjį transportą kelionėms tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus.

    Praktikoje tokie pakeitimai paprastai duoda didžiausią efektą tada, kai kartu gerinama stotelių infrastruktūra, pėsčiųjų ryšiai ir užtikrinamas patogus persėdimas į kitus maršrutus mieste. Savivaldybė teigia, kad Galgiuose numatomi infrastruktūros sprendimai yra kryptis į tokį kompleksišką susisiekimo gerinimą.