CP v2

Tag: Nemenčinė

  • Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės Nemenčinėje: kas laimėjo bendroje įskaitoje

    Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės Nemenčinėje: kas laimėjo bendroje įskaitoje

    Birželio 6 dieną Nemenčinėje surengtos Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynės subūrė apie 200 dalyvių iš įvairių rajono vietovių. Renginys tapo I etapo atranka į 2026 metais vyksiančias Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes, kur komandos kovoja dėl vietų tolesniuose etapuose.

    Žaidynes atidarė Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o susirinkusiuosius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai skatina fizinį aktyvumą, stiprina bendruomeniškumą ir įtraukia įvairaus amžiaus gyventojus.

    „Džiugu, kad Nemenčinėje susirinko tiek daug komandų iš įvairių seniūnijų ir visi kartu galime aktyviai bei prasmingai praleisti dieną. Čia tvyro sveika konkurencija ir, svarbiausia, stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

    Dalyviai varžėsi krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso, šachmatų, šaškių, smiginio ir virvės traukimo rungtyse. Varžybos vyko ne tik stadione po atviru dangumi, bet ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio bei „Gedimino“ gimnazijose, todėl rungtys galėjo vykti lygiagrečiai ir sklandžiau.

    Kaip numato žaidynių tvarka, sportininkai atstovavo toms seniūnijoms, kuriose yra deklaravę gyvenamąją vietą, o paraiškas tvirtino seniūnai. Šiemet aktyviai įsitraukė ir patys seniūnijų vadovai, dalyvavę seniūnų ir vadovų trikovėje, kuri tapo viena labiausiai žiūrovų dėmesį pritraukusių rungčių.

    Paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad bendroje komandinėje įskaitoje triumfavo Kalvelių seniūnija. Antrą vietą iškovojo Nemenčinės miesto seniūnija, trečią vietą pelnė Maišiagalos seniūnija, o šios komandos kartu su kitų rungčių prizininkais užsitikrino teisę varžytis kitame etape.

    Rungčių nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti medaliais, o komandos, surinkusios daugiausia taškų bendroje įskaitoje, gavo trofėjus su Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijų žemėlapiu. Organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimai yra svarbi paskata, tačiau pagrindinis renginio tikslas išlieka sportiškos tradicijos ir tarpusavio ryšio stiprinimas.

    II etapas planuojamas nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos Šalčininkuose, o finalinės varžybos numatytos 2026 metų rugsėjo 12 dieną Jonavoje. Į finalą pateks I–III vietų laimėtojai pagal nustatytas kvotas, o kai kuriose rungtyse, pavyzdžiui, futbole ir stalo tenise, vietų skaičius bus mažesnis.

    Vilniaus rajone I etapą organizavo Vilniaus rajono sporto centras ir savivaldybės Sveikatos ir sporto skyrius. Renginio metu veikė ir Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro erdvė, kur dalyviai galėjo sužinoti pagrindinius fizinės būklės rodiklius ir gauti informacijos apie sveikos gyvensenos principus.

    Žaidynes vainikavo kultūrinė programa su Afro būgnų pasirodymu, į kurį įsitraukė ir dalyviai, ir žiūrovai. Organizatoriai tikisi, kad tokios iniciatyvos išlaikys tradiciją, o seniūnijų komandos į II etapą vyks dar labiau susitelkusios ir pasirengusios.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Birželio 4 dieną Nemenčinės apylinkėse vyks kariūnų topografijos pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Birželio 4 dieną Nemenčinės apylinkėse vyks kariūnų topografijos pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Birželio 4 dieną nuo 8.00 iki 14.00 valandos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemenčinės apylinkėse, vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų topografijos pratybos.

    Pratybų metu kariūnai judės vietovėje su ekipuote, tačiau be ginklų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai planuota mokymo veikla, skirta orientavimosi ir darbo su topografine medžiaga įgūdžiams.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai apima maršrutų planavimą, orientavimąsi pagal žemėlapį ir kompasą, vietovės objektų atpažinimą bei užduočių atlikimą realioje aplinkoje. Tai yra baziniai kariniai įgūdžiai, reikalingi tiek mokymuose, tiek vėlesnėse tarnybos užduotyse.

    Gyventojams ir poilsiautojams Nemenčinės apylinkėse patariama išlikti ramiems, jei miško ar priemiesčio teritorijose bus matyti uniformuoti asmenys su kuprinėmis ar kita lauko ekipuote. Pratybos numatytos dienos metu, todėl intensyvesnis judėjimas vietovėje gali būti labiau pastebimas.

    Informaciją apie pratybas pateikė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

  • Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Nemenčinės miesto šventė subūrė minias: dvi dienos sporto, koncertų ir naujų miesto planų

    Gegužės 30 ir 31 dienomis Nemenčinėje vyko tradicinė miesto šventė, į kurią susirinko vietos gyventojai ir svečiai iš aplinkinių vietovių. Dvi dienas trukusi programa sujungė sportą, kultūrą ir vakarinius koncertus, o renginiai buvo išskirstyti per kelias miesto erdves.

    Pirmąją dieną šventės ritmą nuo ryto kūrė sporto varžybos Nemenčinės stadione. Organizatoriai akcentavo bendruomeniškumą ir įtrauktį: rungtyse dalyvavo įvairaus amžiaus sportininkai, o dalis veiklų buvo skirta stebėti ir palaikyti savo komandas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre mažiesiems žiūrovams surengti „Baltijos cirko“ pasirodymai, o vakare miestiečiai rinkosi į protmūšį apie gimtąjį kraštą. Tokia programa leido suderinti šeimoms skirtas veiklas ir turinį tiems, kurie ieško ramesnio formato pramogų.

    Antrąją dieną šventė prasidėjo šv. Mišiomis Nemenčinės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po jų vyko šventinė eisena iki Miško estrados, kur surengtas pagrindinis koncertas ir bendruomenės pasirodymai.

    „Nemenčinė – Vilniaus rajono centras, todėl šis miestas privalo augti, plėstis ir keistis. Čia planuojame modernų sporto ir baseinų kompleksą, naujų daugiabučių bei viešbučio statybas, bendrą miesto teritorijos plėtrą, o jau šiemet atidarysime šiuolaikišką meno mokyklą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, investicijos siejamos ne tik su infrastruktūra, bet ir su gyvenimo kokybe bei galimybėmis jaunimui ir šeimoms. Tokios žinutės miesto šventėse tampa įprasta praktika, kai vieši renginiai pasitelkiami pristatyti planuojamiems projektams ir sutelkti bendruomenės palaikymą.

    „Šiandien ypač džiugu čia matyti miesto vėliavą, plazdančią ten, kur gyvena laisvi ir laimingi žmonės. Nemenčinėje matome puikius pokyčius, prie kurių prisideda tiek savivaldybė su seniūnija, tiek vietos įstaigos ir kiekvienas iš jūsų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Šventės metu buvo apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai ir prizininkai, jiems įteiktos taurės ir medaliai. Organizatoriai pabrėžė, kad sporto dalis kasmet išlieka vienu svarbiausių šventės traukos centrų, nes suburia ne tik dalyvius, bet ir gausų palaikymo būrį.

    Koncertinėje programoje pasirodė Nemenčinės ugdymo įstaigų, kultūros centro kolektyvai ir vietos atlikėjai, o vakarinėje dalyje scenoje pasirodė grupė „GREEN&GOLD“, dainininkas Justinas Jarutis ir DJ Edgaras. Skirtingų žanrų programa leido išlaikyti srautą iki pat vėlyvo vakaro.

    Renginio erdvėse veikė edukacinės veiklos vaikams, pripučiami batutai, šventinė mugė ir informacinės palapinės, kuriose buvo pristatoma vietos įstaigų bei organizacijų veikla. Lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti gaisrinės technikos ekspoziciją, kuri tokiuose renginiuose dažnai tampa papildomu traukos tašku šeimoms.

    Į šventę atvyko ir svečiai iš partnerių delegacijos Lenkijoje, taip pat dalyvavo Seimo bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai viešose miesto šventėse padeda palaikyti bendradarbiavimą ir pristatyti bendruomenės lūkesčius sprendimų priėmėjams.

  • Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda naują civilinės saugos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti priedangų tinklą ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gegužės 8 dieną pasirašyta projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone įgyvendinimo sutartis.

    Projektui iš Valstybės gynybos fondo skirta 120 000 eurų. Lėšos bus naudojamos priedangų atnaujinimui, modernizavimui ir pritaikymui žmonėms su negalia bei riboto judumo asmenims.

    Ką numato projektas

    Numatyta pagerinti sąlygas trijose Vilniaus rajono priedangose, esančiose švietimo ir kultūros įstaigose Nemenčinėje ir Rudaminoje. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas ne tik techninei būklei, bet ir realiam prieinamumui, kad priedangos būtų tinkamos įvairių poreikių žmonėms.

    Modernizavimo darbai apims sprendimus, kurie didina saugumą ir savarankišką veikimą nutrūkus infrastruktūrai. Planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, evakuacinį apšvietimą, diegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, taip pat įsigyti rezervinius elektros generatorius.

    Numatomas ir vėdinimo sistemų atnaujinimas bei apsauginių langų skydų įrengimas. Įėjimai ir išėjimai bus pritaikomi riboto judumo asmenims, kad ekstremalios situacijos atveju priedangos būtų pasiekiamos kuo platesnei gyventojų grupei.

    „Pastarųjų dienų įvykiai regione dar kartą priminė, kaip svarbu būti pasirengusiems įvairioms grėsmėms ir stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Terminai ir platesnis kontekstas

    Projektą įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o administravimą vykdo Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Finansavimas skiriamas pagal pažangos priemonę, skirtą stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.

    Planuojama, kad darbai bus užbaigti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai nuoseklios investicijos į civilinės saugos infrastruktūrą dalis, kuri turi ilgalaikį tikslą didinti bendruomenės atsparumą.

    Vilniaus rajone šiuo metu yra 115 priedangų, kuriose gali pasislėpti 19 200 gyventojų. Savivaldybė nurodo, kad priedangų tinklas kasmet atnaujinamas ir plečiamas, o iki 2026 metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę pasislėpti daugiau kaip 22 000 asmenų.

  • Vilniaus rajonas iš arti: gyventojai, seniūnijos ir vietos, kurios traukia sostinės kaimynystėje

    Vilniaus rajono savivaldybė yra viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą: jos teritorija siekia 2 129 kvadratinius kilometrus ir apima 23 seniūnijas. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilnių, todėl čia susikerta priemiesčio plėtra, kaimiškas gyvenimo būdas ir aktyvus investicijų bei infrastruktūros augimas.

    Geografiškai Vilniaus rajonas ribojasi su Švenčionių ir Molėtų rajonais, taip pat su Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų rajonais, o rytuose turi sieną su Baltarusija. Toks išsidėstymas svarbus ne tik susisiekimui, bet ir turizmui bei pasienio regionų ekonomikai.

    Gyventojai ir gyvenvietės

    VĮ Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Vilniaus rajone gyveno 120 781 gyventojas. Savivaldybė išsiskiria tautine įvairove, kuri istoriniu požiūriu susiformavo Vilniaus krašte ir iki šiol turi įtakos kultūriniam gyvenimui bei bendruomenių tradicijoms.

    2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodo, kad Vilniaus rajone 46,75 proc. gyventojų sudarė lenkų tautybės žmonės, 38,52 proc. – lietuvių tautybės. Toliau rikiavosi rusai (7,35 proc.), baltarusiai (3,26 proc.) ir ukrainiečiai (0,63 proc.), o dalis gyventojų tautybės nenurodė.

    Vilniaus rajone vyrauja kaimo vietovės, o vienintelis miestas yra Nemenčinė, turinti atskirą seniūniją. Rajone taip pat yra 14 miestelių, tarp jų Avižieniai, Bezdonys, Didžioji Riešė, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Šumskas ir Zujūnai.

    Kraštovaizdis, miškai ir saugomos teritorijos

    Vilniaus rajono reljefas yra įvairus: vakarinėje dalyje tęsiasi Aukštaičių aukštuma, o pietryčiuose – Medininkų aukštuma. Būtent čia yra vienos aukščiausių Lietuvos vietų, tarp jų Aukštojo, Juozapinės ir Kruopinės kalvos, iškilusios daugiau nei 290 metrų virš jūros lygio.

    Centrinę ir rytinę rajono dalį formuoja Neries, Vilnelės ir Vokės slėniai, o šiaurėje būdingesnės žemumos. Miškingumas siekia 36,8 proc., todėl miškai ir vandens telkinių kaimynystė kuria sąlygas poilsiui bei vietiniam turizmui, ypač aplink Nemenčinę ir regioninių parkų teritorijose.

    Didelė rekreacinė vertė siejama su Asvejos ir Neries regioninių parkų teritorijomis, taip pat su kraštovaizdžio ir kitais draustiniais. Tokios erdvės dažnai tampa savaitgalio kelionių kryptimi vilniečiams, o savivaldybei tai yra galimybė plėtoti paslaugas, derinant gamtos apsaugą ir lankytojų srautus.

    Paveldas ir vietos, kurias verta aplankyti

    Vienas ryškiausių istorinių objektų – Medininkų pilis, esanti netoli Baltarusijos sienos. Tai didžiausia Lietuvoje gardininė pilis, minima nuo 1385 metų, o šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus padalinys, su ekspozicijomis bokšte ir atnaujintomis erdvėmis lankytojams.

    Bareikiškėse, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, veikia Vladislavo Sirokomlės muziejus, įsikūręs XIX amžiaus dvarelyje. Ši vieta svarbi tiek literatūros istorijai, tiek vietos kultūriniam gyvenimui, nes čia vyksta bendruomenių renginiai ir poezijos susitikimai.

    Dar vienas išskirtinis traukos objektas – Liubavo dvaro malūnas-muziejus, kuriame išlikusi autentiška, iki šiol veikianti įranga ir pasakojama kelių šimtmečių dvaro istorija. Objektas išsiskiria kaip technikos paveldo pavyzdys ir yra siejamas su tarptautiniu pripažinimu už paveldo išsaugojimą.

    Vilniaus rajonas taip pat garsėja Vilniaus verbų tradicija, kuri laikoma unikalia ir siejama su ilgaamže Vilnijos amatininkystės kultūra. Verbų pynimo tradicijos ypač gyvos Zujūnų seniūnijos apylinkėse, o tokie centrai kaip Čekoniškių verbų ir buities seklyčia prisideda prie amatų tąsos ir pažinimo.

    Šalia Vilniaus esantis rajonas dažnai vertinamas kaip patogi vieta gyventi ir dirbti, tačiau jo potencialas neapsiriboja priemiesčiais. Nuo gamtinių teritorijų ir paveldo objektų iki daugiakultūrių tradicijų, Vilniaus rajonas išlieka viena įvairiausių savivaldybių Lietuvoje tiek kasdienio gyvenimo, tiek kelionių maršrutų prasme.

  • Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Vilniaus rajone startuoja civilinės saugos mokymai: kaip pasiruošti 72 valandų savarankiškumui

    Civilinės saugos mokymai rajone

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda platesnį civilinės saugos mokymų ciklą, skirtą mokykloms, socialinėms įstaigoms ir bendruomenėms. Savivaldybės specialistai planuoja vykti į skirtingas rajono vietas ir praktiškai pristatyti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas yra aiškūs ir lengvai pritaikomi veiksmai, kurie padėtų žmonėms išlikti ramiems ir priimti tinkamus sprendimus krizių metu. Dėmesys skiriamas ir tam, kad informacija pasiektų skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių gyventojus.

    „Supratimas, kaip elgtis nelaimės, ekstremalios situacijos ar krizės metu, yra ne tik žinios, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi bei aplinkiniais, išlikti ramiai ir priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    72 valandų savarankiškumas ir kuprinė

    Mokymuose aptariamos temos apima informacines grėsmes, šeimos komunikacijos planą, evakuacijos logiką ir pasirengimą bent 72 valandoms savarankiško išbuvimo. Tai praktinis modelis, taikomas ir kitose Europos valstybėse, akcentuojant, kad pirmosios dienos po sutrikimo dažniausiai būna didžiausio neapibrėžtumo laikotarpis.

    Didelė dalis turinio skiriama išvykimo kuprinei ir būtiniausių daiktų principui, kai svarbiausia yra ne daiktų kiekis, o jų funkcija. Mokymuose taip pat aptariama, kaip prisitaikyti, jei šeimoje yra vaikų, senjorų ar asmenų su negalia, ir ką tai keičia ruošiant atsargas.

    Susitikimai Nemenčinėje ir Maišiagaloje

    Vienas iš mokymų vyko Nemenčinės dienos užimtumo centre, kur susitikime dalyvavo centro darbuotojai ir lankytojai. Užsiėmimą vedė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Centro bendruomenei akcentuota, kad civilinė sauga svarbi ne tik namuose, bet ir įstaigose, kur kasdien gaunamos socialinės paslaugos. Tokiose vietose svarbus ir aiškus vaidmenų pasiskirstymas, ir informacijos pritaikymas skirtingoms situacijoms.

    „Tokie renginiai palieka ne tik naujų žinių, bet ir labai žmogišką jausmą – kad esame svarbūs, girdimi ir kartu galime kurti saugesnę bei sąmoningesnę visuomenę“, – sakė Nemenčinės dienos užimtumo centro bendruomenė.

    Anksčiau civilinės saugos edukacija vyko ir Maišiagaloje, kur susitikimuose dalyvavo moksleiviai. Diskusijose su jaunimu aptarta, kaip žmonės reaguoja krizių akivaizdoje, kas padeda išlaikyti ramybę ir kodėl pasirengimas prasideda dar iki konkretaus įvykio.

    Savivaldybė skelbia ketinanti tęsti gyventojų švietimo veiklas, kad kuo daugiau bendruomenių turėtų bazinius įgūdžius ir aiškų veiksmų planą. Praktinių žinių stiprinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių didinant kasdienį atsparumą.

  • Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje – anglų kalbos diktantas: varžėsi 8 mokyklų penktokai

    Gegužės 12 dieną Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijoje surengtas 5 klasių anglų kalbos konkursas-diktantas There Is No Place Like Home. Į renginį atvyko mokiniai iš 8 Vilniaus rajono Nemenčinės metodinio centro mokyklų.

    Dalyviai rašė diktantą anglų kalba namų ir gimtojo krašto tema. Organizatorių teigimu, taip siekta skatinti domėjimąsi anglų kalba, stiprinti raštingumo įgūdžius ir pasitikėjimą savo jėgomis.

    Po diktanto mokinių laukė STEAM veikla, kurioje dirbdami grupėse jie kūrė plakatus iš geometrinių figūrų. Parengtus darbus komandos pristatė anglų kalba, taip derindamos kūrybiškumą, viešąjį kalbėjimą ir komandinį darbą.

    Visiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, o geriausiai pasirodę mokiniai apdovanoti diplomais ir prizais. Pasak organizatorių, toks formatas leidžia įvertinti ne tik kalbos taisyklingumą, bet ir mokinių gebėjimą pritaikyti žinias praktinėse situacijose.

    Pirmąją vietą laimėjo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Arūnė Lisauskaitė (mokytoja Vida Užkuraitienė). Antrąją vietą pasidalijo Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinė Tėja Chmara (mokytoja Rūta Malakauskienė) ir Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinys Emilis Dagelis (mokytoja Jelena Tuminska).

    Trečioji vieta skirta Vilniaus rajono Konstanto Parčevskio gimnazijos mokiniui David Verikui (mokytoja Jelena Tuminska). Gimnazijos bendruomenė pabrėžia, kad konkursas gali tapti kasmetine tradicija, suburiančia mokinius ir mokytojus bendrai iniciatyvai.

  • Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Šv. Florijono diena Vilniaus rajone: ugniagesiams padėkos ir nauja technika bei mokymai iki 2027 metų

    Vilniaus rajone gegužės 16 dieną paminėta ugniagesių globėjo šv. Florijono diena, skirta padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už kasdienį darbą ir pasirengimą reaguoti į nelaimes. Renginiai apėmė ir dvasinę, ir praktinę programos dalį, įtraukiant bendruomenę bei partnerius iš Lenkijos.

    Minėjimas prasidėjo Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už Vilniaus rajono ugniagesių bendruomenę ir jų artimuosius. Ši dalis priminė, kad tarnyba dažnai reiškia riziką, o psichologinis ir bendruomeninis palaikymas pareigūnams yra ne mažiau svarbus nei techninis pasirengimas.

    Vėliau Nemenčinės kultūros centre vyko iškilminga padėkos ceremonija, kurioje pabrėžta ugniagesių atsakomybė ir savivaldybės siekis gerinti darbo sąlygas. Apdovanoti labiausiai nusipelnę pareigūnai, o dėmesys skirtas ir tarnybos tęstinumui bei motyvacijai regione.

    „Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasiaukojantį darbą ir drąsą. Linkiu, kad iškvietimų būtų kuo mažiau, o kiekviena pamaina baigtųsi saugiu sugrįžimu namo“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Renginio metu ugniagesių savanorių gretas papildė du nauji nariai, taip akcentuojant savanorystės svarbą mažesnėse bendruomenėse. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie savanorių vaidmenį pirmosiose reakcijos grandyse, ypač ten, kur profesionalių pajėgų atvykimas gali užtrukti ilgiau.

    Edukacija bendruomenei ir varžybos

    Šventinė programa tęsėsi Nemenčinės miško estradoje, kur gyventojams pristatytos gaisrinės saugos edukacijos ir praktiniai užsiėmimai. Tokie renginiai paprastai orientuoti į prevenciją, nes nemaža dalis gaisrų kyla dėl kasdienių rizikų: netvarkingos elektros instaliacijos, neatsargaus elgesio su ugnimi ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Stadione prie Nemenčinės gimnazijų surengtos ugniagesių kovinio išsidėstymo varžybos, kuriose dalyvavo komandos iš Lietuvos ir Lenkijos. Tokie pratimai aktualūs ne tik sportiniu aspektu: jie padeda standartizuoti veiksmus, tikslinti komandinį koordinavimą ir greitinti sprendimų priėmimą realių incidentų metu.

    Projektas pasienio rizikoms mažinti

    Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugija kartu su partneriais iš Korycino valsčiaus įgyvendina „Interreg VI-A Lietuva–Lenkija“ programos projektą. Jo vertė siekia 1 470 000 eurų, o pagrindinis tikslas – stiprinti reagavimo į nelaimes sistemas miškų ir durpynų ekosistemose pasienio zonoje.

    Projektas numatytas vykdyti iki 2027 metų balandžio pabaigos: planuojama stiprinti krizių valdymą, rengti efektyvesnes miškų ir durpynų gaisrų valdymo strategijas, didinti bendruomenių pasirengimą ir atnaujinti techniką bei įrangą. Ši kryptis ypač svarbi, nes ilgėjant sausrų laikotarpiams ir dažnėjant karščio bangoms, gaisrų rizika atvirose teritorijose didėja, o jų suvaldymui reikia specializuotų taktikų.

    Mokymai vyksta dviem etapais: teoriniai seminarai suplanuoti gegužės 15 dieną, o taktiniai mokymai numatyti gegužės 17 dieną. Praktiniuose užsiėmimuose dėmesys sutelkiamas į gesinimo specifiką miškuose ir durpynuose, kur situaciją apsunkina sunkiau pasiekiamos vietovės, vandens tiekimo logistika ir galimas ugnies plitimas po žeme.

    Nauja technika ir istorinis akcentas

    Minėjimo metu paskelbta, kad Vilniaus rajonas sulauks naujos ugniagesių technikos: artimiausiu metu į Kalvelius turėtų atvykti Vilniaus rajono ugniagesių savanorių draugijos įsigytas gaisrinis automobilis. Taip pat pranešta, kad kitų metų pavasarį Kabiškių ugniagesių komandai bus perduotas visiškai naujas automobilis, kuris gali pagerinti operatyvumą ir saugumą vykstant į iškvietimus.

    Renginyje prisimintas ir Vilniaus rajono paveldas: Buivydžių šv. Jurgio bažnyčioje saugoma reta šv. Florijono relikvija-skulptūra, siejama su corpisanti tradicija. Pranešta, kad rugsėjo 20 dieną Buivydžiuose planuojamos šv. Mišios, skirtos relikvijos perkėlimui į naują relikvijorių, kuriam lėšas surinko patys ugniagesiai.

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.