Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.
Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.
DI ir įtraukus ugdymas
Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.
Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.
Patirtis, kuri grįžta į klasę
Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.
Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.