Ryšys su drausme
Visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose gali būti siejamas su geresniu mokinių elgesiu, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien mitybos politika, bet ir priemonė, galinti veikti mokyklos klimatą bei lygybę.
Tyrimą atlikę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos tyrėjai analizavo apie 95 000 JAV mokyklų duomenis. Jie rėmėsi JAV Švietimo departamento Pilietinių teisių biuro informacija, sukaupta 2011–2012 ir 2017–2018 mokslo metais.
Rezultatai parodė, kad mokyklose, įdiegusiose visuotinio nemokamo maitinimo programas, nušalinimų nuo pamokų skaičius sumažėjo. Pradinėse klasėse kritimas siekė apie 10 proc., o vyresnėse klasėse apie 6 proc.
Nušalinimas nuo pamokų yra drausminė priemonė, kai mokinys laikinai neleidžiamas į pamokas. Ši praktika kai kuriose Europos šalyse yra paplitusi, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje tokia priemonė yra ribojama ar iš esmės netaikoma.
Kodėl poveikis gali būti didesnis?
Tyrėjai akcentuoja, kad poveikis buvo ryškiausias mokyklose, kuriose anksčiau mažiau mokinių turėjo teisę į nemokamą ar subsidijuotą maitinimą. Tai leidžia manyti, kad visuotinis modelis gali mažinti stigmatizaciją ir didinti paslaugos pasiekiamumą, o tai netiesiogiai veikia ir elgesį.
„Mūsų išvados rodo, kad visuotinis nemokamas maitinimas yra ne tik mitybos sprendimas, bet ir įrankis gerinti mokyklos klimatą bei lygybę, ypač ten, kur anksčiau mažiau mokinių gaudavo paramą“, – sakė Šiaurės Ajovos universiteto tyrėjas Andresas Cuadros-Meñaca.
Autoriai pabrėžia, kad ankstesni tyrimai ne visada fiksavo aiškų ryšį tarp nemokamo maitinimo ir drausminių priemonių. Šįkart skirtumus, jų vertinimu, lėmė naujesni duomenys ir metodai, geriau įvertinantys, kad skirtingos mokyklos programas pradėjo taikyti nevienodu metu.
Kaip skiriasi Europos praktika?
Europoje mokinių maitinimo modeliai labai nevienodi: vienos šalys taiko beveik visuotinį nemokamą maitinimą, kitos jį sieja su amžiumi ar socialiniais kriterijais, o dar kitur nacionalinės sistemos apskritai nėra. Dėl to diskusijos apie nemokamus pietus dažnai persikelia į klausimą, ar programa turi būti universali, ar tik tikslinė.
Suomija, Švedija ir Estija dažniausiai įvardijamos kaip šalys, kur nemokami pietūs mokyklose užtikrinami plačiai ir nuosekliai per didžiąją dalį mokymosi metų. Tuo metu Latvija ir Lietuva paprastai taiko nemokamą maitinimą tam tikroms klasėms, o apimtis priklauso nuo šalies nustatytų kriterijų.
Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose, visuotinių nacionalinių nemokamo maitinimo programų nėra, o sprendimai dažniau paliekami savivaldybėms, mokykloms ar šeimoms. Tokia įvairovė reiškia, kad vieno „europinio modelio“ kol kas nėra, o įrodymai apie papildomas naudas, įskaitant elgesio pokyčius, tampa svarbia politikos diskusijų dalimi.
Socialinis kontekstas taip pat svarbus: Europos Sąjungoje 2022 metais 24,7 proc. vaikų buvo ties skurdo ar socialinės atskirties rizikos riba. Dėl to mokyklos maitinimas vis dažniau vertinamas kaip priemonė, galinti mažinti nelygybę ir prisidėti prie mokymosi sąlygų stabilumo.
