CP v2

Tag: Nemunas Biknius

  • „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    „Amber Grid“ Klaipėdoje išbandė kontroliuojamą dujų deginimą: emisijos mažėja iki 10 kartų

    Valstybinė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Klaipėdoje, vykdydama dujotiekių remonto ir atnaujinimo darbus, pirmą kartą Lietuvoje pritaikė kontroliuojamo mobiliojo dujų deginimo sprendimą. Įmonė teigia, kad taip sumažinamas klimato poveikis, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu į atmosferą.

    Remonto metu dalį dujų įprastai siekiama maksimaliai panaudoti tinkle, o likutį perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Vis dėlto nedidelė dalis dujų izoliuotame ruože kartais lieka techniškai neišgaunama, todėl anksčiau būdavo taikomas metano išleidimas.

    Kaip veikia kontroliuojamas deginimas

    Pasirinktas būdas leidžia likutinį metaną sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant specialią mobilią įrangą, prijungiamą prie atskirto dujotiekio ruožo. Sistema automatiškai uždega dujas ir palaiko stabilią liepsną, o specialistai nuolat stebi slėgio, srauto ir saugos parametrus.

    „Amber Grid“ nurodo, kad įranga atgabenta iš Vokietijos gamintojo PREMA-SERVICE. Bendrovės vertinimu, kontroliuojamas deginimas leidžia klimato poveikį sumažinti maždaug 10 kartų, nes metano patekimas į atmosferą trumpuoju laikotarpiu šildo gerokai labiau nei deginimo metu susidaręs anglies dioksidas.

    Kodėl tai svarbu reguliavimui

    Šis žingsnis siejamas ir su griežtėjančiais Europos Sąjungos reikalavimais dėl metano emisijų energetikos sektoriuje. Metanas laikomas viena svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jo nuotėkių mažinimas tampa prioritetu tiek infrastruktūros operatoriams, tiek priežiūros institucijoms.

    „Dujotiekių priežiūros metu pirmiausia siekiame maksimaliai panaudoti dujas sistemoje, o likusius kiekius perpumpuoti į veikiančius dujotiekius. Tačiau nedidelio kiekio techniškai neįmanoma susigrąžinti, todėl anksčiau tekdavo jį išleisti į atmosferą. Nuo šiol šias likutines dujas galime sudeginti kontroliuojamomis sąlygomis. Nors deginant susidaro anglies dioksidas, šis sprendimas klimato poveikį sumažina maždaug 10 kartų, palyginti su tiesioginiu metano išleidimu“, – sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

    Kur sprendimas bus taikomas toliau

    Bendrovė planuoja kontroliuojamą deginimą naudoti ir ateityje atliekant priežiūros bei remonto darbus, kai tai bus techniškai įmanoma. „Amber Grid“ valdo 2 288 kilometrų ilgio aukšto slėgio gamtinių dujų perdavimo tinklą Lietuvoje.

    Įmonės teigimu, tokie sprendimai leidžia mažinti emisijas ten, kur visiškai jų išvengti remonto metu neįmanoma. Praktikoje tai reiškia mažesnį metano nuotėkį, aiškesnę emisijų kontrolę ir geresnį atitikimą naujiems sektoriaus standartams.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: poreikis iki 2040 metų gali siekti beveik 80 TWh

    Paklausos signalas visam regionui

    Planuojamo Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriaus metinis poreikis iki 2040 metų gali pasiekti 79,2 teravatvalandės (TWh). Tai paskelbė perdavimo sistemų operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos, apibendrinę rinkos apklausos rezultatus.

    Šis skaičius sudaro apie 87 proc. anksčiau studijose vertintos teorinės koridoriaus 91 TWh pralaidumo galimybės. Apklausos rezultatai rodo, kad infrastruktūros idėja rinkoje vertinama kaip praktiškai reikalinga, o ne vien strateginis planas.

    Susidomėjimo apklausa, pradėta 2026 metų pradžioje, sulaukė 93 atsakymų iš 81 bendrovės. Iš viso buvo įvardyti 108 projektai, kurie galėtų naudotis būsimu vandenilio transportavimo maršrutu nuo šiaurinių gamybos centrų iki didžiųjų vartotojų pietuose.

    Operatorių teigimu, tokia dalyvių ir projektų įvairovė leidžia tiksliau įvertinti, kur ir kokiais tempais gali formuotis pramoninis vandenilio vartojimas. Kartu tai padeda identifikuoti segmentus, kuriems svarbiausias yra patikimas, ilgalaikis tiekimas.

    Kas „suvalgo“ didžiausią dalį

    Didžiausią prognozuojamos paklausos dalį sudaro konkretūs pramonės projektai: jiems tenka 64,4 TWh per metus. Dar 14,8 TWh siejama su Vokietijos skirstymo tinklų poreikiu, o tai signalizuoja apie planuojamą platesnį vandenilio integravimą į energetikos sistemą.

    Numatoma, kad koridorius komerciškai galėtų pradėti veikti apie 2033 metus. Iki tol rinkai aktualiausi išlieka du klausimai: ar projektų vystytojai pasirengs prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir ar finansavimo sprendimai bus priimti laiku.

    Apklausos duomenys taip pat atskleidžia aiškią regioninę logiką: šiaurėje formuojasi pasiūla, pietuose telkiasi didžiausia paklausa. Suomija įvardijama kaip potenciali gamybos lyderė, o Vokietija – pagrindinė galutinė vandenilio kryptis.

    Skaičiuojama, kad Suomijos gamyba galėtų augti nuo 15,4 TWh 2033 metais iki 38,6 TWh 2050 metais, kai vidaus vartojimas išliktų stabilus ir siektų apie 2,1 TWh per metus. Tuo metu Vokietijoje tiesioginis projektų vartojimas galėtų išaugti nuo 15,3 TWh 2033 metais iki 44,4 TWh 2050 metais.

    Lenkijos paklausa taip pat matoma kaip sparčiai didėsianti: nuo 11,8 TWh iki 32,4 TWh per tą patį laikotarpį. Prognozė rodo, kad Lenkijos vidaus pasiūla nuosekliai atsiliktų nuo poreikio, todėl importo ir tarptautinių jungčių klausimas šaliai gali tapti esminis.

    Bendra tendencija atitinka ir platesnę Europos kryptį, kai vandenilis vertinamas kaip pramonės dekarbonizacijos priemonė, ypač ten, kur elektrifikacija ribota. Didžiausią vaidmenį čia gali suvaidinti chemijos, trąšų, naftos perdirbimo, plieno ir sunkiojo transporto segmentai.

    ES statusas ir Lietuvos vaidmuo

    Koridorius yra įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą. Projektui taip pat skirta 6,8 mln. eurų parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, o tai paprastai padeda greičiau pereiti nuo koncepcijos prie techninių sprendimų.

    Išankstinė galimybių analizė buvo baigta 2024 metų birželį, o 2025 metais projektas perėjo į galimybių vertinimo etapą. Nacionalinės ir tarpvalstybinės studijos turėtų būti užbaigtos 2027 metų pradžioje.

    „Rinkos apklausos rezultatai rodo, kad projektų vystytojai ir rinkos dalyviai visame regione, įskaitant Lietuvą, jau aiškiai įvardija vandenilio infrastruktūros poreikius“, – sakė Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, tai Lietuvai yra svarbus signalas, nes šalis galėtų tapti ne tik tranzito teritorija, bet ir aktyvia vandenilio rinkos dalyve. Kitas žingsnis, anot jo, yra poreikių pavertimas konkrečiais įsipareigojimais ir investiciniais sprendimais.

    Praktiškai tai reiškia derybas dėl ilgalaikių transportavimo ir tiekimo sutarčių, taip pat aiškesnį reguliacinį rėmą. Be pakankamai stiprių komercinių garantijų didelės apimties infrastruktūra Europoje dažniausiai juda lėčiau, net ir turėdama politinį palaikymą.

    Nors prognozuojama paklausa atrodo didelė, rinkos brandą lems ir vandenilio kaina bei jo kilmė. Atskira svarbi tema – ar planuojama pasiūla bus paremta atsinaujinančia energija gaminamu vandeniliu ir kaip greitai bus išplėtota elektros gamyba, reikalinga elektrolizei.

    Artimiausiais metais koridoriaus sėkmę nulems keli veiksniai: investicijų sprendimų greitis, pramonės pasirengimas mokėti už mažesnės emisijos energiją ir aiškūs tarpvalstybiniai suderinimai. Apklausos rezultatai rodo, kad interesas yra, tačiau lemiamas etapas bus įsipareigojimų formalizavimas.

  • Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvoje biometano gamyba balandį pasiekė rekordą: į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta beveik 41 gigavatvalandė atsinaujinančių dujų. Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ skelbia, kad tai yra maždaug tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į tinklą buvo patiekta apie 15 gigavatvalandžių.

    Toks šuolis rodo, kad biometanas iš nišinės technologijos sparčiai virsta realia energetikos grandinės dalimi, kuri gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų. „Amber Grid“ pateikiamu palyginimu, vien balandį pagaminto biometano kiekio užtektų iki 100 000 namų ūkių metiniams maisto gaminimo poreikiams.

    Kas stumia augimą į priekį

    Rinkos augimą pirmiausia lemia didėjančios gamybos galios ir gerėjanti infrastruktūra, leidžianti biometaną patiekti į tinklą skirtingais būdais. Nuo metų pradžios vystytojas „Green Genius“ pradėjo eksploatuoti šešis nuotolinius objektus ir vieną tiesioginio tiekimo gamyklą, taip papildomai pridėdamas beveik 22 megavatų gamybos pajėgumų.

    Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 biometano gamyklų, kurių bendra galia siekia 76 megavatus. Penkios jų yra tiesiogiai prijungtos prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, aštuonios biometaną į tinklą tiekia per įpurškimo taškus atgabenant jį autocisternomis, o viena gamykla yra prijungta prie skirstymo tinklo.

    Kokia biometano vieta dujų balanse

    „Amber Grid“ vertinimu, biometanas šiuo metu sudaro apie 2 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo. Vis dėlto ambicijos kur kas didesnės: investicijos į žemės ūkio ir maisto atliekų perdirbimą orientuojamos į tai, kad iki 2030 metų biometano dalis galėtų priartėti prie 10 proc.

    Energetikos požiūriu tai svarbu ne tik dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, bet ir dėl sistemos lankstumo: biometanas gali būti naudojamas ten, kur elektrifikacija juda lėčiau, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ar sunkiajame transporte. Kuo daugiau vietinės kilmės dujų patenka į tinklą, tuo didesnė kainų ir tiekimo rizikų amortizacija, ypač regiono geopolitinių įtampų fone.

    Eksportui svarbios kilmės garantijos

    Augant gamybai, vis svarbesnė tampa prekyba ir patikimumą užtikrinantys mechanizmai, ypač kilmės garantijos. „Amber Grid“ pabrėžia, kad Lietuvos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registras, kurį administruoja įmonė, integruotas į europines platformas, o tai gamintojams atveria daugiau galimybių parduoti biometaną užsienio rinkose.

    „Matome sparčiai augančius biometano gamybos pajėgumus Lietuvoje, plečiamą infrastruktūrą ir aktyvų šalies dalyvavimą Europos žaliosios energijos rinkoje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, integracija su europiniais registrais leidžia gamintojams efektyviau eksportuoti biometaną ir stiprina sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį skaidrumą pirkėjams, lengvesnį kilmės įrodymą ir paprastesnę prekybą atsinaujinančiomis dujomis tarp valstybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tolesnė tinklo plėtra, daugiau įpurškimo sprendimų ir stabilios investicijų sąlygos leis rekordinius mėnesius paversti nauja norma. Kartu tai didina spaudimą spartinti atliekų surinkimo ir perdirbimo grandines, nes būtent žaliavų prieinamumas ilgainiui tampa vienu svarbiausių biometano augimo ribojimų.