Rumunijos proeuropietiškos koalicijos Vyriausybė antradienį žlugo po parlamente surengto nepasitikėjimo balsavimo, kuriame dauguma parlamentarų pasisakė prieš ministrą pirmininką Ilie Bolojaną. Tai atveria kelią naujoms deryboms dėl daugumos ir didina politinę įtampą šalyje, kuri jau kurį laiką gyvena nestabilumo sąlygomis.
Nepasitikėjimo iniciatyvą pateikė Socialdemokratų partija, kuri iš koalicijos pasitraukė balandžio pabaigoje, ir kraštutinių dešiniųjų opozicinė Rumunų vienybės aljanso partija. Po debatų už nepasitikėjimą balsavo 281 parlamentaras, prieš buvo keturi.
Premjero atstovaujamos Nacionalinės liberalų partijos, taip pat koalicijos partnerių Išgelbėkime Rumuniją sąjungos ir etninių vengrų UDMR atstovai balsavime nedalyvavo. Tokia taktika, politologų vertinimu, parodė, kad buvusi dauguma faktiškai subyrėjo dar iki balsavimo salėje.
Kas nuvertė Vyriausybę?
Ilie Bolojanas nepasitikėjimo iniciatyvą viešai pavadino ciniška ir dirbtine, teigdamas, kad jos autoriai ignoruoja realų šalies kontekstą. Jis pabrėžė, kad ėmėsi sprendimų, kurie nepopuliarūs, bet, jo vertinimu, būtini viešiesiems finansams stabilizuoti.
„Aš prisiėmiau ministro pirmininko pareigas žinodamas, kad spaudimas bus milžiniškas ir aplodismentų nesulauksiu, bet pasirinkau daryti tai, kas mūsų šaliai skubu ir būtina“, – sakė Ilie Bolojanas.
Socialdemokratai teigė, kad premjeras per maždaug 10 mėnesių neįgyvendino tikrų reformų ir kad Rumunijai reikia lyderio, gebančio bendradarbiauti. Būtent nesutarimai dėl taupymo politikos, mokesčių didinimo bei viešojo sektoriaus atlyginimų ir pensijų įšaldymo tapo pagrindiniu koalicijos trinties tašku.
Ekonominis fonas ir rinkų nervingumas
Rumunija pastaraisiais metais susiduria su vienu didžiausių biudžeto deficitų Europos Sąjungoje, aukšta infliacija ir technine recesija. Būtent deficito mažinimą koalicija buvo paskelbusi svarbiausiu prioritetu, tačiau priemonės visuomenėje ir politikoje sulaukė didelio pasipriešinimo.
Premjeras tvirtino, kad griežtesnė fiskalinė kryptis padėjo atkurti finansų rinkų pasitikėjimą Rumunijos valdžia. Tokios žinutės ypač svarbios, nes investuotojai vertina ne tik skaičius, bet ir gebėjimą užtikrinti stabilų sprendimų priėmimą, kuris po balsavimo tapo miglotas.
Politinis nestabilumas Rumunijoje tęsiasi nuo laikotarpio, kai 2024 metų gruodį buvo anuliuoti prezidento rinkimai, o tai paliko ilgalaikių pasekmių instituciniam pasitikėjimui. Dabartinė krizė didina riziką, kad ekonominiai sprendimai vėluos, o reforma bus dar labiau politizuota.
Kas toliau: naujas kabinetas ar mažumos valdžia?
Opozicinio AUR lyderis George Simionas po balsavimo pareiškė, kad rinkėjai tikėjosi sprendimų dėl pragyvenimo, energijos ir maisto, tačiau esą gavo mokesčius ir skurdą. Jis ragino grįžti prie rinkėjų valios ir neatmetė naujo balsavimo scenarijų.
„Rumunija turi grįžti prie rumunų balsavimo“, – sakė George Simionas.
Bukarešte dirbantis politinis konsultantas Cristian Andrei prognozavo, kad situacija gali įstrigti, nes nė viena jėga neturi aiškios daugumos, o prezidentui gali prireikti savaičių suformuoti naują parlamentinę atramą ir paskirti ministrą pirmininką. Realistiškiausiais variantais įvardijamas perstumdytas koalicijos modelis be Ilie Bolojano arba mažumos kabinetas, kuris remtųsi trapiomis balsų kombinacijomis.
Tuo pačiu išlieka esminė aritmetika: be Socialdemokratų partijos suformuoti tvirtą proeuropietišką daugumą būtų sudėtinga, tačiau ši partija anksčiau yra sakiusi, kad neis į Vyriausybę su AUR. Tai reiškia, kad artimiausios savaitės Rumunijai gali tapti lemiančios tiek politinės krypties, tiek ekonominių sprendimų tęstinumo prasme.