CP v2

Tag: Nepilnamečių apsauga

  • JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senato pakomitetis, nagrinėjantis nusikaltimus ir grėsmes kibernetinėje erdvėje, kreipėsi į žaidimų platformos „Roblox“ vadovą Davidą Baszuckį. Senatoriai Joshas Hawley ir Dickas Durbinas paprašė detaliai paaiškinti, kaip bendrovė saugo nepilnamečius ir kokių priemonių imasi prieš piktnaudžiavimą.

    Politikų susirūpinimą kursto pasikartojantys pranešimai apie vaikų viliojimą, seksualinio pobūdžio rizikas ir finansinį išnaudojimą, kai nepilnamečiai skatinami leisti pinigus platformoje. Laiške akcentuojama, kad, jų vertinimu, pajamos gali būti iškeltos aukščiau už realų vartotojų saugumą.

    Milžiniška auditorija ir atvira struktūra

    „Roblox“ yra ne viena uždara žaidimo erdvė, o platforma, kurioje vartotojai kuria ir talpina milijonus skirtingų virtualių pasaulių. Tokia kūrėjų ekosistema leidžia turiniui plisti labai greitai, tačiau kartu apsunkina kontrolę ir moderavimą, ypač kai didelė dalis auditorijos yra vaikai ir paaugliai.

    Platforma pati skelbia, kad kasdien čia prisijungia dešimtys milijonų aktyvių vartotojų, o turinio kiekis yra milžiniškas. Dėl to didelė atsakomybės dalis tenka automatiniams filtrams, pranešimų sistemoms, tėvų kontrolės įrankiams ir komandai, kuri reaguoja į incidentus.

    Įmonės atsakas ir nustatytas terminas

    „Roblox“ atstovai į senatoriams adresuotą kritiką sureagavo, atmesdami teiginius, kad saugumas nėra prioritetas. Bendrovės saugumo vadovas Mattas Kaufmanas pabrėžė, kad saugumo sprendimai esą yra platformos pagrindas ir komanda pasirengusi pateikti politikams daugiau informacijos.

    Senato laiške nurodytas terminas atsakymui pateikti yra rugpjūčio 31 dieną. Jei įmonės pateikti paaiškinimai bus laikomi nepakankamais, tai gali reikšti tolesnius veiksmus, įskaitant papildomus tyrimus, reikalavimus keisti taisykles ar griežtesnę priežiūrą.

    Vis daugiau teisinių ir politinių rizikų

    Šis Senato dėmesys nėra izoliuotas atvejis. Pastaraisiais metais „Roblox“ kritika JAV stiprėja dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, turinio priežiūra ir galimomis manipuliacijomis skatinant pirkimus platformoje.

    Vaikų saugumo tema ypač jautri todėl, kad „Roblox“ veikia kaip socialinė erdvė, kur vyksta pokalbiai, bendri žaidimai ir bendruomenių kūrimasis. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose platformose rizikos kyla ne tik dėl netinkamo turinio, bet ir dėl kontaktų su nepažįstamais asmenimis, bandymų išvilioti duomenis ar pinigus.

    Tarptautiniu mastu kai kurios šalys yra ėmusios riboti prieigą prie platformos, argumentuodamos tai nepilnamečių apsaugos motyvais. Tuo pat metu vis daugiau valstybių svarsto, kaip griežtinti reikalavimus skaitmeninėms paslaugoms, ypač toms, kuriose dominuoja vaikų auditorija.

    Jei JAV politikai nuspręs, kad „Roblox“ priemonės nepakankamos, platformai gali tekti peržiūrėti taisykles, stiprinti amžiaus patikrą, riboti tam tikras funkcijas ir investuoti daugiau į moderavimą bei DI sprendimus, skirtus rizikoms aptikti.

  • Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuris numato, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalės naudotis socialiniais tinklais. Sprendimas siejamas su ilgalaikiu prezidento Emmanuelio Macrono siekiu griežtinti nepilnamečių apsaugą internete.

    Įstatymas numato, kad nuo naujų mokslo metų pradžios platformos turės užtikrinti amžiaus patikrą ir neleisti prisijungti vartotojams, kurie neatitinka nustatyto amžiaus. Praktikoje tai reikš, kad socialiniai tinklai privalės įdiegti techninius sprendimus, galinčius atskirti nepilnamečius nuo suaugusiųjų.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Didžiausias pokytis teks platformoms, kurios iki šiol dažniausiai rėmėsi pačių vartotojų įrašomu gimimo datų deklaravimu. Dabar reikalaujama patikimesnių priemonių, tačiau kartu tai kelia klausimų dėl privatumo ir to, kiek asmens duomenų turės pateikti vartotojai.

    Skaitmeninių paslaugų bendrovių atstovai viešai ir neviešai pabrėžia, kad toks terminas įgyvendinimui yra labai trumpas, o patikimos amžiaus nustatymo sistemos yra techniškai sudėtingos. Taip pat baiminamasi, kad kai kurie sprendimai gali verstų vartotojus pateikti jautrius duomenis.

    Kodėl ši tema tapo politiniu prioritetu?

    Emmanuelis Macronas socialinių tinklų poveikį jauniems žmonėms ne kartą siejo su visuomenės poliarizacija ir smurto rizikomis, o pastaraisiais metais Prancūzijoje netrūko įvykių, po kurių diskusija dėl interneto įtakos dar labiau suintensyvėjo. Papildomą svorį temai suteikė ir vieši atvejai, kai pirmoji ponia Brigitte Macron tapo kibernetinių patyčių ir melagingų gandų taikiniu.

    „Pažadėjau tai padaryti, ir dabar įstatymas priimtas: socialiniai tinklai jaunesniems nei 15 metų bus uždrausti nuo naujų mokslo metų pradžios“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Sprendimas Prancūzijoje pristatomas kaip vaikų psichikos sveikatos ir saugumo priemonė, tačiau kritikai įspėja, kad vien draudimas neišspręs problemų, jei nebus lygiagrečiai investuojama į skaitmeninį raštingumą, tėvų įrankius ir mokyklų švietimą.

    Europos Komisijos vaidmuo ir ES kontekstas

    Įstatymo rengimo metu buvo ieškoma sprendimų, kaip priemonę suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl įgyvendinime numatytas Europos Komisijos vaidmuo. Tai svarbu ir dėl to, kad dalis reikalavimų gali remtis bendresniais ES skaitmeninio reguliavimo principais, ypač susijusiais su platformų atsakomybe ir vartotojų apsauga.

    Prancūzija kartu su kitomis valstybėmis yra raginusi svarstyti bendrą europinį modelį, kuris nustatytų aiškesnes amžiaus ribas interneto socialinėms erdvėms. Tokios iniciatyvos ES mastu galėtų sumažinti situaciją, kai skirtingose šalyse galioja skirtingos taisyklės, o platformoms tenka kurti atskirus sprendimus kiekvienai rinkai.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias klausimas bus praktinis: ar platformos spės įdiegti patikrą taip, kad ji būtų ir veiksminga, ir proporcinga, o kartu neskatintų apeidinėjimo per kitus kanalus. Nuo to priklausys, ar draudimas taps realiu barjeru nepilnamečiams, ar tik formalia taisykle, kurią lengva apeiti.

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkijoje baigta svarbi teisėkūros procedūra dėl vadinamojo patostreamingo – prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio tiesiogines transliacijas internete. Įsigaliojimas numatomas artimiausiu metu, kai teisės aktas bus paskelbtas oficialiame leidinyje.

    Įstatymo priėmimas Seime įvyko praėjusį mėnesį, o dėl jo balsuota beveik vienbalsiai. Naujos nuostatos atsirado sujungus skirtingų politinių jėgų pateiktus siūlymus, todėl reguliavimui parlamente pavyko sutelkti platų palaikymą.

    Kada įsigalios nauja tvarka?

    Pagal įprastą tvarką teisės aktas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai reiškia, kad realus draudimo taikymas praktikoje priklausys nuo paskelbimo datos, tačiau pokyčių tikimasi jau artimiausią mėnesį.

    Patostreamingu Lenkijoje siejama praktika, kai transliacijose sąmoningai demonstruojamas smurtas, žeminimas, pavojingi iššūkiai ar kitas socialiai žalingas turinys, neretai siekiant greitų pajamų iš aukų ar platformų monetizacijos. Pastaraisiais metais ši tema dažnai kėlė diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos ir atsakomybės ribų skaitmeninėje erdvėje.

    Prezidentas įžvelgė spragų

    Nors prezidentas pasirašė pataisas, jis viešai atkreipė dėmesį į galimus reguliavimo trūkumus. Tarp jų minėtas nepakankamai aiškus patostreamingo apibrėžimas ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti atsakomybę, jei transliacijos vykdomos už Lenkijos ribų.

    „Matau teisėkūros trūkumų, ypač dėl sąvokų tikslumo ir įgyvendinimo galimybių, tačiau visuomenės apsaugai reikalingi sprendimai turi būti priimami“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat paragino tęsti darbą, kad nuostatos būtų patikslintos ir prireikus sustiprintos. Tokia kryptis svarbi, nes skaitmeninis turinys dažnai platinamas per tarptautines platformas, o atsakomybės už turinį užtikrinimas reikalauja aiškių definicijų ir efektyvių įrankių.

    Kokios bausmės numatytos?

    Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, o sunkiausios pasekmės siejamos su turiniu, kuriame pasirodo nepilnamečiai. Skelbiama, kad už nepilnamečių vaizdavimą tokio pobūdžio medžiagoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Reguliavimas yra platesnio europinio konteksto dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete, platformų atsakomybei ir žalingo turinio mažinimui. Praktinis įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus taikomos naujos normos ir kaip institucijos bendradarbiaus su transliacijų platformomis.

  • ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    ES siūlo griežtesnį nepilnamečių saugumą internete: amžiaus riba nuo 13 ir naujos pareigos platformoms

    Europos Sąjungoje bręsta naujas požiūris į vaikų apsaugą internete: ekspertų parengtoje kryptyje socialiniams tinklams ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms numatomi griežtesni reikalavimai. Pagrindinė žinutė paprasta: atsakomybė už nepilnamečių saugumą turi labiau tekti pačioms platformoms, o ne vien tėvams ar mokykloms.

    Dokumente kaip bendras atspirties taškas įvardijama 13 metų amžiaus riba socialinėms platformoms, tačiau kartu pabrėžiama, kad vien „kietas“ draudimas nėra universali išeitis. Siūlomas laipsniškas nepilnamečių įvedimas į skaitmeninį pasaulį, priklausomai nuo amžiaus ir priežiūros.

    Ką keistų 13 metų riba?

    13 metų slenkstis pristatomas ne kaip vienintelis sprendimas, o kaip minimali bendroji bazė visoje ES, kuri galėtų būti taikoma kartu su papildomomis apsaugomis. Kartu paliekama galimybė valstybėms narėms pasirinkti aukštesnę ribą, jei tai atitinka jų nacionalinį kontekstą ir politinius sprendimus.

    Ekspertai akcentuoja, kad vaikams iki 13 metų turėtų būti taikoma labiau ribota prieiga, o svarbiausia sąlyga būtų priežiūra ir aiškūs laiko apribojimai. Tokiu būdu siekiama ne tik „uždrausti“, bet ir mažinti rizikas, kurios kyla dėl dizaino sprendimų, skatinančių ilgą naudojimąsi.

    Atsakomybę siūloma perkelti platformoms

    Viena ryškiausių krypčių yra siūlymas perkelti įrodinėjimo naštą technologijų bendrovėms: prieš suteikdamos prieigą nepilnamečiams, jos turėtų pagrįsti, kad yra įdiegusios veikiančias saugumo priemones. Tai reikštų ne simbolinius nustatymus, o realiai veikiančius mechanizmus, mažinančius žalingą turinį ir probleminį naudojimą.

    Ši logika remiasi vartotojų saugos principu, taikomu fizinių produktų rinkoje: jei gaminys gali kelti riziką, už ją pirmiausia atsako kūrėjas. Skaitmeninėje erdvėje tai galėtų virsti aiškesnėmis pareigomis dėl amžiaus užtikrinimo, turinio rekomendacijų skaidrumo ir rizikos mažinimo priemonių.

    „Kas kuria produktą, tas turi užtikrinti jo saugumą. Iš vaikų nesitikime, kad jie patys susikurs saugos diržus, todėl tokia pati logika turi galioti ir didžiosioms technologijų platformoms“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Dėmesys ne tik socialiniams tinklams

    Ekspertų išvados apima ne vien klasikinius socialinius tinklus. Įvardijama platesnė „social media+“ kategorija, apimanti ir kitas skaitmenines paslaugas bei funkcijas, kurios gali daryti panašų poveikį vaikų elgsenai ir emocinei būsenai.

    Ypač išskiriami sprendimai, skirti maksimaliai ilginti laiką ekrane: begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos ir kitos dėmesį „užrakinančios“ funkcijos. Siūloma reguliuoti ne tik prieigą prie pačių platformų, bet ir prieigą prie tam tikrų funkcijų, kurios labiausiai skatina priklausomą naudojimą.

    „Mes siūlome riboti ne konkrečių platformų pavadinimus, o tam tikrų funkcijų naudojimą, nes būtent jos dažniausiai ir sukuria didžiausią riziką nepilnamečiams“, – teigė vienas iš ekspertų.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pokyčiai neįvyks per naktį: net ir įvedus amžiaus ribas, reikės laiko, kol susiformuos naujos praktikos šeimose, mokyklose ir pačiose platformose. Dėl to greitos priemonės siejamos su ilgalaikiu tikslu, kad internetas būtų saugesnis visiems, o ne tik iš dalies apribotas jauniausiems.

    ES diskusija vyksta tuo metu, kai dalis valstybių narių jau svarsto ar įgyvendina griežtesnius nacionalinius sprendimus, numatydamos 15 ar 16 metų ribas. Siūloma bendroji 13 metų bazė galėtų tapti kompromisu, bet kartu palikti erdvės šalims taikyti griežtesnę politiką.

  • Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Seimas smogė patostreamams: už šokiruojančias transliacijas grės kalėjimas ir griežtos bausmės

    Lenkijos Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąjį patostreamingą – tiesiogines ar įrašytas transliacijas, kuriose dėl pelno ar asmeninės naudos demonstruojami nusikaltimai, žiaurus elgesys ar kitų žmonių žeminimas. Projektas sulaukė plataus palaikymo: už jį balsavo 419 parlamentarų, 19 buvo prieš, 1 susilaikė.

    Įstatymo projektas dar nėra galutinis – jam reikalingi tolesni procedūriniai žingsniai, įskaitant prezidento pritarimą. Vis dėlto balsavimo rezultatai rodo aiškią politinę kryptį: siekiama griežtinti atsakomybę už turinio kūrimą ir platinimą, kai smurtas ar žeminimas tampa pramogos forma.

    Kas būtų laikoma draudžiamu turiniu?

    Numatoma, kad draudimas apimtų turinio platinimą, kai sąmoningai rodoma nusikalstama veika siekiant materialinės naudos ar asmeninio populiarumo. Akcentuojama, kad tai gali būti taikoma ir situacijoms, kuriose demonstruojamas kitų asmenų žeminimas, net jei tai vyksta jiems formaliai sutinkant.

    Projekte taip pat išskiriamas turinys, kuriame vaizduojamas žiaurus elgesys su gyvūnais ar jų žudymas. Tokios transliacijos pastaraisiais metais kėlė didelį rezonansą, nes socialinių platformų algoritmai neretai paskatina šokiruojantį turinį dėl didesnio pasiekiamumo.

    Kokios bausmės numatomos?

    Už pažeidimus projekte numatytos griežtos sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą. Tam tikrais atvejais, kai platinamas turinys susijęs su sunkiais nusikaltimais, gali grėsti ne mažesnė kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Atskirai akcentuojamas nepilnamečių apsaugos aspektas: už draudžiamo pobūdžio turinio, kuriame nukentėjusieji yra nepilnamečiai, platinimą būtų taikoma laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Tai susiejama su siekiu sumažinti šokiruojančio turinio prieinamumą vaikams ir paaugliams.

    Kodėl šis klausimas vėl iškilo?

    Diskusijas dėl patostreamingo Lenkijoje iš naujo įkaitino viešas spaudimas ir žiniasklaidos tyrimai, atkreipę dėmesį į interneto transliacijose normalizuojamą smurtą bei žeminimą. Politikai pabrėžia, kad iki šiol galioję instrumentai ne visada leido efektyviai reaguoti, ypač kai turinys sparčiai plinta per socialinius tinklus.

    Įstatymo iniciatyvos Seime buvo teikiamos skirtingų politinių jėgų, o komitetuose svarstant projektą pritarta ir papildomoms pataisoms. Tai rodo, kad problemą bandoma spręsti ne tik baudžiamosiomis priemonėmis, bet ir aiškiau apibrėžiant, kada internetinis turinys peržengia saviraiškos ribas ir virsta nusikalstamos veikos sklaida.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad vien bausmių didinimas ne visada sustabdo reiškinį, jei platformos nesiima operatyvaus moderavimo, o auditorija toliau finansuoja kūrėjus per prenumeratas ir aukas. Dėl to realus naujų taisyklių poveikis priklausys ir nuo to, kaip greitai bus identifikuojamas turinys, kaip bus renkami įrodymai ir kaip efektyviai vyks tarpplatforminis bei tarptautinis bendradarbiavimas.

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.