CP v2

Tag: Nepridegančios keptuvės

  • Išbandė 40 virtuvės žnyplių: kuo išsiskyrė „OXO“ ir kodėl vienas sprendimas išgelbėja nervus

    Virtuvės žnyplės daugeliui atrodo smulkmena, tačiau būtent jos dažnai tampa universaliausiu įrankiu namų virtuvėje. Maisto apžvalgininkė, išbandžiusi daugiau nei 40 skirtingų modelių, sako greitai supratusi, kad menki konstrukcijos trūkumai kasdienėje gamyboje erzina labiau nei prastesnis peilis ar pjaustymo lentelė.

    Testuose geriausiai įvertintos buvo „OXO“ 12 colių „Good Grips“ žnyplės. Vertinta ne tik tai, kaip jos sugriebia ir apverčia maistą, bet ir patogumas rankoje, užrakto patikimumas bei tai, kaip lengvai įrankis išsiplauna po riebesnio gaminimo.

    Kas svarbiausia renkantis

    Žnyplių paskirtis paprasta: saugiai suimti, pakelti, apversti ar patiekti maistą. Tačiau praktikoje viską lemia keli niuansai: spyruoklės standumas, rankenų neslydimas, galvučių forma ir jų tikslus sutapimas, kad suėmimas būtų stabilus.

    Apžvalgoje išryškėjo, kad kasdienai geriausiai tinka maždaug 30–35 centimetrų ilgio žnyplės. Jos padeda laikyti ranką atokiau nuo karščio ir riebalų purslų, bet dar leidžia tiksliai valdyti judesį, kai reikia apversti, pavyzdžiui, krevetes ar paimti vieną makaroną.

    Silikonas ar plienas?

    Vienas ryškiausių skirtumų – galvučių medžiaga. Nerūdijančio plieno žnyplės paprastai būna lengvesnės ir tikslesnės, todėl patogios smulkiems darbams. Visgi jos gali subraižyti nepridegančias ar emaliuotas keptuves, todėl tokiai dangai saugesnis pasirinkimas – minkštu silikonu dengtos galvutės.

    Silikonu dengtos žnyplės pranašesnės, kai reikia tvirčiau apglėbti didesnį ar slidų objektą, pavyzdžiui, keptą vištą ar karštą indelį orkaitėje. Tačiau dėl storesnių galvučių jos gali būti kiek gremėzdiškesnės, kai reikia maksimalios precizikos.

    Užraktas gali sugadinti viską

    Dar vienas aspektas, kurį pirkėjai dažnai nuvertina, yra užrakto mechanizmas. Daugelyje modelių jis veikia paprastai: patraukiama fiksavimo detalė, o norint atlaisvinti – paspaudžiama atgal. Tačiau jei užraktas per standus, jis trukdo gaminant ir skatina žnyples tiesiog palikti atidarytas.

    Apžvalgoje minėtas ir vadinamasis gravitacinis užraktas, kai žnyplės fiksuojasi priklausomai nuo jų padėties. Tai gali būti patogu žmonėms, kuriems sudėtingiau valdyti smulkius judesius, tačiau toks sprendimas neretai mažiau patikimas, nes užraktas gali netikėtai atsileisti.

    Vertinant bendrą vaizdą, išvada paprasta: universaliausios yra tvirtos, gerai sukalibruotos žnyplės su patikimu užraktu ir neslidžiomis rankenomis, o maksimaliai virtuvės laisvei verta turėti dvi poras – plieninę precizikai ir silikoninę jautrioms keptuvėms.

  • 6 įpročiai, tyliai žudantys nepridegančias keptuves: viena klaida jas sugadina greičiau nei manėte

    Nepridegančios keptuvės virtuvėje dažnai gelbsti kepant kiaušinius, žuvį ar blynus, tačiau jų danga yra gerokai jautresnė nei nerūdijančio plieno ar ketaus. Specialistai pabrėžia, kad net keli kasdieniai įpročiai gali smarkiai sutrumpinti keptuvės tarnavimo laiką ir paversti ją praktiškai nebetinkama naudojimui.

    Dažniausia klaida yra metalinių įrankių naudojimas. Šakutės, metalinės mentelės ar net agresyvus maišymas palieka mikroįbrėžimų, o laikui bėgant danga praranda slydimą, gali pradėti luptis ir maistas vis dažniau prisvyla.

    Kita rizika – tuščios keptuvės kaitinimas. Neprideganti danga greitai įkaista, todėl palikus keptuvę ant kaitros be riebalų ar maisto, temperatūra gali pakilti per aukštai ir danga ima irti, o keptuvė praranda savybes gerokai greičiau.

    Gamintojų rekomendacijose dažnai kartojama, kad šioms keptuvėms geriausiai tinka žema arba vidutinė kaitra. Nuolatinis kepimas ant maksimalios ugnies ne tik ardo dangą, bet ir gali deformuoti keptuvę, ypač jei dugnas plonesnis ir šiluma pasiskirsto netolygiai.

    Neprideganti keptuvė nėra geriausias pasirinkimas ilgai troškinamiems, rūgštiems patiekalams. Pomidorų padažai ar kiti rūgštūs ingredientai, ilgai burbuliuodami, gali palaipsniui silpninti dangą, todėl tokiems patiekalams patikimesni yra emaliuoti ar nerūdijančio plieno indai.

    Dar vienas įprotis, kuris trumpina keptuvės amžių, yra plovimas indaplovėje, net jei ant pakuotės rašoma, kad tai leidžiama. Indaplovių plovikliai dažnai būna abrazyvesni, o karštas vanduo ir intensyvios srovės ilgainiui sendina dangą, todėl saugiausia keptuvę plauti rankomis šiltu vandeniu ir minkšta kempine.

    Svarbi ir temperatūrų kaita. Karštos keptuvės kišimas po šaltu vandeniu sukelia terminį šoką, dėl kurio keptuvė gali išsikraipyti, o danga greičiau susidėvi, todėl prieš plaunant verta palaukti, kol ji visiškai atvės.

    Galiausiai, nepridegančias keptuves lengva sugadinti net jų nenaudojant, jei jos laikomos netinkamai. Sukrautos viena ant kitos be tarpiklio jos braižosi, todėl tarp keptuvių patariama dėti popierinį rankšluostį, virtuvinį audinį ar specialų apsauginį įdėklą.

    Virtuvės profesionalai primena, kad neprideganti keptuvė retai tarnauja dešimtmečiais, tačiau tinkamai prižiūrint ji gali patikimai tarnauti kelerius metus. Esminė taisyklė paprasta: naudokite ją tik ten, kur ji stipriausia, venkite agresyvios kaitros ir elkitės švelniai tiek gamindami, tiek plaudami.