CP v2

Tag: Neris

  • Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Vilnius stato naują tiltą per Nerį: jau aiškėja pabaiga, o vardo ieško visi gyventojai

    Naujas tiltas per Nerį artėja prie finišo

    Vilniuje statomas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį pasiekė vieną svarbiausių etapų: baigta montuoti pagrindinė medinė perdangos konstrukcija. Savivaldybė skelbia, kad likusius darbus siekiama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves ir taps nauja jungtimi tarp Neries krantų. Projektas pristatomas kaip reikšmingas postūmis darniam judumui sostinėje, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir mikrojudumo priemonių naudotojams.

    Gyventojai kviečiami parinkti vardą

    Artėjant statybų pabaigai Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pasiūlyti naujo tilto pavadinimą. Vardą gali teikti visi norintys, o pasiūlymus priima specialiai tam skirta savivaldybės inicijuota platforma.

    Viešojoje erdvėje idėjų dėl pavadinimo jau būta ir anksčiau: svarstyta apie architektų siūlytą Alberto vardą, siejamą su A. Goštauto gatve. Taip pat buvo keliama iniciatyva tiltui suteikti moterišką vardą ir įamžinti mokslininkę Mariją Gimbutienę.

    „Šis tiltas ypatingas dėl kelių priežasčių: tai pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių ir vienas iš nedaugelio, skirtų pėstiesiems bei dviratininkams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kaip vyks atranka ir kokie reikalavimai?

    Vardų pasiūlymų laukiama iki spalio 16 dienos. Gyventojai gali pateikti vieną ar kelis variantus ir, jei nori, trumpai paaiškinti pasirinkimo motyvus.

    Skelbiama, kad pavadinimas turi būti lietuvių kalba, ne ilgesnis nei du žodžiai ir atitikti bendrinės kalbos bei moralės normas. Taip pat pabrėžiama, kad netiks necenzūriniai ar dviprasmiški variantai, o registruotų pavadinimų dubliavimas be sutikimo negalimas.

    Pasibaigus teikimo terminui, dažniausiai siūlytus variantus planuoja vertinti savivaldybės Istorinės atminties komisija. Galutinį pavadinimą turės patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

    Kodėl šis tiltas svarbus miestui

    Tiltą statanti UAB „Tilsta“ per vasarą surinko ir sumontavo apie 180 skirtingų matmenų medinių detalių. Įspūdingiausi elementai siekė iki 39 metrų, o sunkiausias montuotas medinis elementas svėrė apie 20 tonų.

    Artimiausiu metu numatyta įrengti plieninę pakloto plokštę, turėklus ir apšvietimą, taip pat sutvarkyti prieigas, takus bei krantinės infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad tai turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp centro ir vakarinių rajonų.

    Šiandien pėstiesiems ir dviratininkams patogiausios jungtys per Nerį ne visada atitinka srautus ir saugumo poreikius. Dėl to naujas tiltas vertinamas kaip būdas sumažinti konfliktus su intensyviu automobilių eismu ir sudaryti geresnes sąlygas dvikrypčiam mikromobilumo judėjimui.

  • Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Vilniuje, ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti Neryje pasirodžiusį žalią vandenį. Tarnybos pabrėžia, kad tai nėra tarša ar nuotekų išleidimas į upę.

    Neįprasta spalva siejama su planinėmis pratybomis „Vyčio skliautas“, kurių scenarijuje numatytas termofikacinio vandens patekimo imitavimas. Dėl to gyventojų prašoma nepanikuoti ir dėl vien šio vaizdo papildomai neskambinti atsakingoms tarnyboms.

    Kas nudažo vandenį žaliai?

    Pratybų metu vanduo nudažomas fluoresceinu – aplinkai draugiška, plačiai naudojama žymėjimo medžiaga. Nors pati medžiaga gali atrodyti oranžinės spalvos, vandenyje ji suteikia ryškų žalsvą atspalvį.

    Fluoresceinas naudojamas srautams ir nuotėkiams atsekti, todėl jis pasitelkiamas ne tik energetikos ar inžinerinių tinklų testavimui, bet ir įvairiems demonstraciniams bandymams. Patekęs į tekantį vandenį, jis gana greitai praskiedžiamas ir išsisklaido.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Atsakingos institucijos nurodo, kad šiuo atveju matomas žalias vanduo nėra laikomas pavojingu reiškiniu sveikatai ar aplinkai. Pratybų tikslas – patikrinti reagavimo veiksmus, informavimo grandinę ir pasirengimą valdyti galimus incidentus.

    Vis dėlto gyventojams primenama, kad pastebėjus kitus aiškius taršos požymius, pavyzdžiui, aitrų kvapą, naftos produktų plėvelę, gaištančias žuvis ar į vandenį tekančias neaiškias nuotekas, apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms įprasta tvarka.

  • Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Nemokamas žygis aplink Nerį vilioja vilniečius: 10 ar 30 km maršrutas ir veiklos prie Baltojo tilto

    Žygis kviečia pamatyti kitokį Vilnių

    Šį šeštadienį Vilniuje vyks nemokamas pažintinis žygis „30 km aplink Nerį“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius atrasti ramesnes, žalesnes Neries pakrantes. Organizatoriai žada maršrutus, kurie veda ne tik per įprastas krantines, bet ir į rečiau lankomas vietas.

    Dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų: 10 kilometrų maršrutas labiau tiks norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, o 30 kilometrų trasa skirta ieškantiems ištvermės iššūkio. Žygio startas ir finišas numatytas Baltojo tilto pievoje.

    „Neris yra neatsiejama Vilniaus dalis, tačiau einant palei upę atsiveria visai kitoks miestas – judresnes krantines keičia žaliosios erdvės ir ramesni takai“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ vadovė Sonata Griškienė.

    Kas laukia maršrutuose ir stotelėse?

    Organizatoriai nurodo, kad trasose bus poilsio stotelės, kuriose dalyviai galės trumpam atsikvėpti ir papildyti jėgas. Numatyta, kad vienoje stotelėje dalyvių lauks užkandžiai, kitoje – šilta arbata.

    Tokio formato miesto žygiai pastaraisiais metais populiarėja dėl kelių priežasčių: jie nereikalauja specialios įrangos, leidžia aktyviai leisti laiką mieste ir tinka skirtingo fizinio pasirengimo žmonėms. Be to, 10–30 kilometrų distancijos dažnai pasirenkamos kaip saugi įžanga į ilgesnius žygius, ypač rudenį, kai mažiau karšta ir patogiau judėti.

    Veiklos prie Baltojo tilto

    Baltojo tilto pievoje dalyvių lauks ir papildomos veiklos prieš startą bei po finišo. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras Vilnius sveikiau planuoja apšilimo mankštą, o renginio erdvėje numatytos įvairių partnerių edukacijos ir užsiėmimai.

    Taip pat žadama, kad bus galima pasitikrinti žinias apie saugumą ekstremaliose situacijose, išbandyti aktyvias pramogas ir sudalyvauti edukacijose apie rūšiavimą. Organizatorių teigimu, dalis veiklų orientuota į šeimas, kad į žygį būtų patogu atvykti ir su vaikais.

    Maršrutas, anot rengėjų, po žygio liks prieinamas ir savarankiškiems pasivaikščiojimams bet kuriuo metu. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus mokykloms – netikėtas posūkis: pamokas ves ekspertai parkuose, gatvėse ir laboratorijose

    Vilniaus miesto savivaldybė naujus mokslo metus kviečia pradėti kitaip – dalį pamokų perkelti iš klasių į miesto viešąsias erdves. Idėja paprasta: gamta ir miestas tampa gyva mokymosi aplinka, kur teorija iškart tikrinama praktikoje.

    Tokiose pamokose moksleiviai gali rinkti realius duomenis, stebėti procesus ir aptarti kasdienius sprendimus, darančius įtaką aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad beveik prie kiekvienos mokyklos yra pasiekiamų parkų, skverų ar upės pakrančių, todėl tokias veiklas galima pritaikyti daugeliui klasių.

    „Kai mokiniai patys pamatuoja, apskaičiuoja ir pamato rezultatą savo aplinkoje, žinios tampa suprantamesnės ir įdomesnės“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Inutė Neverovskienė.

    Šį sezoną numatytos kelios nemokamos veiklos, kurias veda savo sričių specialistai. Viena jų – pamoka apie klimato kaitą su klimatologu Silvestru Dikčiumi, kurios formatas neįprastas: mokymasis vyks vaikštant, aptariant mieste matomus pavyzdžius ir kasdienius įpročius.

    „Kalbėsime apie vartojimą, transportą ir pasirinkimus, o kartu ieškosime praktiškų būdų gyventi tvariau – taip, kad tai būtų įmanoma kiekvienam“, – sakė S. Dikčius.

    Kita kryptis – oro taršos pažinimas prie mokyklų ir intensyvaus eismo gatvių. Aplinkos oro kokybės vertinimo specialistas Mindaugas Bernatonis su moksleiviais planuoja atlikti kietųjų dalelių matavimus skirtingose vietose ir aiškintis, kas labiausiai lemia oro kokybę bei kaip ją veikia judėjimo įpročiai.

    „Svarbiausia, kad mokiniai patys pamatytų priežastis ir pasekmes, o pamokos pabaigoje gimtų diskusija, ką realiai galime keisti“, – sakė M. Bernatonis.

    Dar viena tema – biologinė įvairovė ir invazinės rūšys. Biologas Martynas Balsys su mokiniais planuoja lauko tyrimus, kurių metu bus vertinamas invazinių augalų paplitimas ir lyginamos skirtingos teritorijos, siekiant suprasti, kaip tokios rūšys keičia vietines ekosistemas.

    Invazinių rūšių problema aktuali visoje Europoje, nes jos gali išstumti vietines rūšis, keisti buveines ir sukelti ilgalaikių ekonominių bei aplinkosauginių nuostolių. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad efektyviausia prevencija prasideda nuo atpažinimo ir gyventojų sąmoningumo, ypač kai invazinės rūšys plinta greitai ir prisitaiko prie miesto sąlygų.

    Programą papildo ir praktiniai STEAM užsiėmimai, kuriuos organizuoja Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centras. 9–12 klasių mokiniams numatytos veiklos laboratorijose, kur galima tirti Neries vandens kokybę taikant cheminės analizės metodus bei modeliuoti galimus taršos scenarijus.

    Kitoje veikloje mokiniai konstruos vidaus patalpų oro kokybės matavimo stotelę, bandys jutiklius ir praktiškai vertins temperatūrą, drėgmę, slėgį bei apytikrę anglies dioksido koncentraciją. Tokie užsiėmimai stiprina tiriamuosius gebėjimus ir padeda suprasti, kaip veikia šiuolaikiniai aplinkos stebėsenos sprendimai.

    Savivaldybė skatina mokytojus tokias pamokas integruoti į ugdymo turinį: nuo matematikos ir fizikos iki biologijos, geografijos ar pilietiškumo. Miesto erdvės šiuo atveju tampa ne alternatyva, o papildomu įrankiu, padedančiu mokiniams geriau susieti mokslą su kasdienybe.

  • Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Neryje gaudo žuvis miesto centre: paaiškėjo, kodėl pradėti jautrūs gamtos tyrimai

    Vilniuje Neries upėje pastarosiomis savaitėmis vykdomi žuvų bendrijų tyrimai, kuriuos užsakė Vilniaus miesto savivaldybė. Šie darbai reikalingi parengti faktiniais duomenimis pagrįstą poveikio aplinkai vertinimą, susijusį su valstybinio vandens kelio tvarkymu 12-oje upės vietų.

    Tiriama, kaip planuojami darbai galėtų paveikti vandens ekosistemą, žuvų buveines ir kitas saugomas gamtines vertybes. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai dėl darbų apimties bus priimami tik įvertinus realią situaciją upėje, o ne vien remiantis senesniais ar nepilnais duomenimis.

    Kas vyksta Neryje?

    Tyrimus upės ruože nuo Mindaugo tilto iki Vingio parko tilto atlieka Klaipėdos universiteto mokslininkai. Gyventojai gali pastebėti tyrėjus, kurie miesto centre gaudo žuvis specializuotomis priemonėmis, tačiau tai nėra pramoginė žūklė ar brakonieriavimas.

    Mokslininkai naudoja sertifikuotą įrangą ir metodus, plačiai taikomus Europoje vertinant žuvų populiacijas ir jų būklę. Tokie tyrimai leidžia nustatyti rūšinę sudėtį, gausumą, dydžių struktūrą ir tai, kaip žuvys pasiskirsto skirtingose buveinėse.

    Ką daro su sugautomis žuvimis?

    Tyrimų metu sugautos žuvys identifikuojamos, išmatuojamos ir pasveriamos, o vėliau grąžinamos atgal į upę. Procedūros atliekamos laikantis taikomų metodikų ir aplinkosaugos reikalavimų, kad būtų sumažintas poveikis gyvūnams.

    Ypatingas dėmesys skiriamas retoms, saugomoms ir ekologiškai reikšmingoms rūšims, taip pat jų neršto, augimo ir maitinimosi vietoms. Surinkti duomenys padeda tiksliai suprasti, kurios upės atkarpos yra jautriausios ir kokių apsaugos priemonių gali prireikti.

    Kodėl tai svarbu planuojamiems darbams?

    Gauti rezultatai taps pagrindu sprendžiant, ar ir kokiu mastu galima tvarkyti vandens kelią, kad būtų išvengta žalos ekosistemai. Jei rizikos bus nustatytos, poveikio aplinkai vertinime numatomos priemonės, kurios leistų poveikį sumažinti arba jo išvengti.

    Papildomą svarbą suteikia tai, kad dalis tiriamo Neries ruožo yra susijusi su Europos ekologiniu tinklu „Natura 2000“, todėl planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti aktualiais lauko tyrimais. Savivaldybė akcentuoja, kad tik taip galima priimti informuotus sprendimus, suderinant infrastruktūros poreikius ir gamtos apsaugą.

  • Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Benkunskas atskleidė, kas laukia Neries pakrančių: trys projektai kelia daugiausia aistrų

    Vilniaus Neries pakrantėse yra ne viena teritorija, kuri šiandien atrodo natūrali, tačiau iš tiesų kadaise buvo intensyviai naudojama: čia veikė uostai, sporto infrastruktūra, techniniai statiniai. Savivaldybė vis dažniau akcentuoja kryptį pirmiausia tvarkyti jau anksčiau urbanizuotas vietas, o ne plėstis į mažiau paliestas pakrantes.

    Šis principas aktualus keliems daug diskusijų keliantiems sumanymams: irklavimo bazės projektui Žirmūnuose, Žiemos uosto rekonstrukcijai ir apleisto valčių elingo sutvarkymui T. Kosciuškos gatvėje. Miesto atstovai pabrėžia, kad kiekvienu atveju siekiama suderinti žmonių poreikius, paveldosaugą ir gamtinių buveinių apsaugą.

    Irklavimo bazė Žirmūnuose

    Irklavimo bazė Žirmūnuose pristatoma kaip ilgai lauktas sporto infrastruktūros objektas, kurio Vilniuje iki šiol trūksta, nors miestas turi Nerį. Dalis sportininkų ir klubų treniruotėms priversti vykti į kitus vandens telkinius, o tai riboja tiek sporto plėtrą, tiek jaunimo užimtumo galimybes.

    Po pirminių viešinimų projektiniai sprendiniai buvo koreguoti, siekiant mažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti brandžius medžius. Savivaldybė skelbia, kad užstatymas koncentruojamas ten, kur jau yra apleistų statinių ir kietųjų dangų, o ne miško masyve.

    Keitėsi ir sprendiniai, susiję su upės vaga: ankstesniuose planuose minėtas gilinimas sumažintas iki minimalaus ties įplaukos zona. Šiuo metu projektavimo procesas siejamas su poveikio aplinkai vertinimu, kurio išvados gali pareikalauti papildomų pakeitimų.

    Žiemos uostas ir laivybos infrastruktūra

    Žiemos uostas Žirmūnuose įvardijamas kaip istoriškai susiformavusi laivybos teritorija, kurios funkcija Vilniuje buvo svarbi dar tarpukariu. Miesto argumentas paprastas: buvusios paskirties atkūrimas dažnai laikomas mažesne intervencija nei naujos infrastruktūros kūrimas visiškai naujoje vietoje.

    Problemos, apie kurias kalbama viešojoje erdvėje, susijusios su užutekio uždumblėjimu, ribota erdve laivams saugiai laikyti bei laivų aptarnavimo infrastruktūros stoka. Dėl to žiemos ir pavasario ledonešio metu kyla incidentų rizika, o pažeidžiami krantinių elementai tampa papildoma našta miestui.

    Rengiant rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus žadama pristatyti sprendinius visuomenei, o diskusijų centre išlieka klausimas, kaip suderinti laivybos poreikius, pakrančių rekreaciją ir saugomų teritorijų reikalavimus. Neries pakrantėse dalis zonų patenka į jautrias buveines, todėl procedūros paprastai užtrunka ilgiau.

    Elingas T. Kosciuškos gatvėje

    Apleistas valčių elingas miesto centre laikomas vienu sudėtingiausių objektų dėl kelių priežasčių: tai paveldo vertę turintis statinys, jis yra avarinės būklės, be to, turi inžinerinę reikšmę aplinkinei infrastruktūrai. Savivaldybė akcentuoja, kad tvarkymas čia susijęs ne tik su estetika ar rekreacija, bet ir su saugumu.

    Miesto tikslas įvardijamas kaip kompleksinis: sutvarkyti statinį, pritaikyti jį realiai veiklai ir išlaikyti vertingus architektūrinius sprendinius, kartu gerinant pakrantės prieinamumą. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimai bus derinami su paveldosaugos ir aplinkosaugos reikalavimais.

    Artimiausiu metu planuojamos kūrybinės dirbtuvės ir viešos konsultacijos dėl galimų funkcijų, kurios leistų teritorijai tapti gyva, bet neperkrauta. Tokie procesai Vilniuje vis dažniau naudojami siekiant iš anksto sumažinti konfliktų riziką ir gauti aiškesnį gyventojų mandatą.

    Diskusijose dėl Neries pakrančių nuolat grįžtama prie balanso tarp miesto plėtros ir gamtos apsaugos. Viena visuomenės dalis ragina neliesti net apleistų vietų, nes per dešimtmečius jose susiformavo vertingos buveinės, kita tikisi daugiau viešųjų erdvių, sporto ir paslaugų prie upės.

    Savivaldybė primena, kad sprendimus riboja ne tik politinė valia, bet ir teisinė bazė: bendrasis planas, saugomų teritorijų režimai, aplinkosauginės procedūros ir privalomi vertinimai. Todėl Neries pakrančių projektų tempą dažnai lems ne pažadai, o tai, kaip greitai pavyks suderinti skirtingus interesus ir formalius reikalavimus.

  • 30 km aplink Nerį nemokamai: vilniečiai kviečiami į žygį – vietų skaičius ribotas

    30 km aplink Nerį nemokamai: vilniečiai kviečiami į žygį – vietų skaičius ribotas

    Rugsėjo 19 dieną Vilnius kviečia gyventojus ir miesto svečius į nemokamą žygį 30 km aplink Nerį. Dalyviai galės rinktis 10 arba 30 kilometrų maršrutą, o startas ir finišas numatyti Baltojo tilto pievoje.

    Neris sostinei svarbi ne tik kaip miesto ašis, bet ir kaip žalioji jungtis tarp rajonų, parkų bei istorinių vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad tolėliau nuo centro upės pakrantės atsiveria ramesnis, mažiau pažintas Vilnius.

    „Neris yra viena iš tų miesto erdvių, kurią visi pažįstame, bet kartu joje dar turime labai daug ką atrasti. Norime paskatinti vilniečius miestą patirti ne tik kasdieniais maršrutais, bet ir nueiti toliau“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Du atstumai skirtingoms jėgoms

    10 kilometrų trasa skirta ieškantiems lengvesnio pasivaikščiojimo: ji turėtų tikti pradedantiesiems, šeimoms ar norintiems aktyviai praleisti savaitgalį. Tuo metu 30 kilometrų maršrutas orientuotas į didesnio ištvermingumo iššūkį ir platesnį Neries pakrančių pažinimą.

    Ilgesnėje trasoje numatytos poilsio stotelės, kad žygeiviai galėtų atsikvėpti ir saugiai planuoti tempą. Organizatoriai primena, kad ilgesniems atstumams svarbu patogi avalynė, vanduo ir apranga pagal orą.

    Maršrutas liks ir po renginio

    Net ir nespėjus sudalyvauti renginio dieną, 30 kilometrų maršrutą bus galima įveikti savarankiškai bet kuriuo metu. Tai atitinka pastaraisiais metais populiarėjančią miesto žygių tendenciją, kai žmonės renkasi pažintinius maršrutus be varžybinio spaudimo.

    Visą trasą ir informaciją apie pakeliui esančias vietas bei jų istorijas organizatoriai pateikia specialiai šiam projektui skirtoje svetainėje. Ten taip pat galima susiplanuoti sustojimus ir pasirinkti maršruto atkarpas pagal laiką.

    Reikalinga išankstinė registracija

    Žygį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir „Neakivaizdinis Vilnius“ kartu su partneriu „walk15“. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas.

  • Nauja pramoga vaikams Vilniuje: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia į 9 pamokas prie Neries

    Nauja pramoga vaikams Vilniuje: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia į 9 pamokas prie Neries

    Naujųjų mokslo metų proga Vilniuje startuoja netradicinė edukacija po atviru dangumi: iniciatyva „Neakivaizdinis Vilnius“ pristatė maršrutą-žaidimą vaikams „Išeik prie upės“. Jis skirtas darželinukams ir pradinukams, o pagrindine klase tampa Neries pakrantė.

    Organizatoriai kviečia mokytis judant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar paspirtuku, o užduotis atlikti telefone. Maršrutas suplanuotas taip, kad šeimos galėtų dalyvauti kartu, o veiklos būtų suprantamos ir įtraukiančios skirtingo amžiaus vaikams.

    „Išeik prie upės“ yra tęsinys anksčiau pristatyto projekto „Išeik į kiemą“, kai vaikai žaidimo forma tyrinėjo įvairius sostinės rajonus. Šįkart dėmesio centre atsiduria upė, jos gamta ir miesto ritmas, kurį dažnai praleidžiame skubėdami kasdieniais maršrutais.

    „Norime, kad vaikai naujus mokslo metus pradėtų smalsiai ir judriai, o miestas jiems taptų gyva mokymosi erdve“, – sakė „Neakivaizdinio Vilniaus“ turinio projektų vadovė Kristina Mackevičienė.

    Maršruto kūrėjai žada apie 2 valandų trukmės nuotykį su 9 pamokomis ir viena pertrauka. Vaikai čia ne tik sprendžia užduotis, bet ir mokosi atidaus stebėjimo: pastebėti paukščius, augalus, vandens pakrančių gyvenimą, išgirsti miesto ir gamtos garsus.

    Užduotys apima orientavimosi ir pažinimo elementus: reikia atsakyti į klausimus programėlėje ar svetainėje, rasti konkrečius objektus maršrute, atlikti logines dėliones, pažinti vietos istorijos detales ir legendas. Taip pat į veiklas įtrauktas saugaus elgesio prie vandens akcentas, aktualus šeimoms šiltuoju metų laiku.

    „Upė pirmiausia moko atidaus stebėjimo: pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami automobiliu, ir suprasti, kiek daug gyvybės vyksta visai šalia“, – sakė maršruto sudarytojas Andrius Jakučionis.

    Tokios edukacinės patirtys vis dažniau pasirenkamos kaip alternatyva ekranams ir sėdėjimui, ypač mokslo metų pradžioje. Miesto aplinkoje jos padeda ugdyti vaikų savarankiškumą, dėmesio sutelkimą, judėjimo įpročius ir ryšį su gamta, o tėvams suteikia aiškų, iš anksto parengtą savaitgalio planą.

  • Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Vilnius pradėjo naudoti naują Neries vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo sistemą, kuri turi padėti greičiau pastebėti taršos požymius ir operatyviau imtis veiksmų. Mieste upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės, o svarbiausi duomenys sujungiami į vieną valdymo aplinką.

    Pasak savivaldybės, sistema apima Neries ruožą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių. Iki šiol dalis rodiklių buvo vertinama periodiškai, todėl geriau atspindėdavo ilgalaikes tendencijas, bet ne visada leisdavo laiku fiksuoti trumpalaikius taršos šuolius, pavyzdžiui, po liūčių ar avarijų.

    „Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Plūduriuojančios stotelės realiuoju laiku matuoja pagrindinius parametrus, tarp jų vandens rūgštingumą, ištirpusio deguonies rodiklius, temperatūrą ir galimus naftos produktų požymius. Įranga turi GPS, yra maitinama saulės baterijomis ir pritaikyta darbui upėje, kad būtų atsparesnė nešmenims bei srovei.

    Vienas esminių pokyčių – automatinis perspėjimas, kai rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas. Tokiu atveju dispečeriui pateikiamas signalas, o reagavimo veiksmai numatyti iš anksto, kad laikas nuo įtarimo iki sprendimų būtų kuo trumpesnis.

    Savivaldybė taip pat įdiegė gyventojų perspėjimo mechanizmą, kad nustačius galimą riziką informacija apie situaciją pasiektų vilniečius operatyviai. Tai svarbu ne tik maudynių sezono metu, bet ir tais atvejais, kai tarša gali daryti poveikį gyvūnijai ar pakrančių teritorijoms.

    Greitesniam teršalų stabdymui parengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms. Numatytose vietose įrengti tvirtinimo poliai, kad užtvaras būtų galima pastatyti greičiau ir lokalizuoti plaukiančius teršalus, kol jie nenukeliavo didesnio atstumo ir nepradėjo kauptis vingiuose ar pakrantės augalijoje.

    Vilnius akcentuoja, kad tokia praktika atitinka Europoje vis labiau stiprinamą ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo principą: taršos incidentai dažnai būna trumpalaikiai, todėl realaus laiko matavimai tampa svarbia grandimi tarp aplinkosaugos kontrolės ir operatyvių tarnybų darbo.

    Lygiagrečiai išplėsta ir mikrobiologinių tyrimų geografija. Be keturių oficialių maudyklų, sezono metu vanduo papildomai tiriamas dar 12-oje vilniečių pamėgtų Neries vietų, kad būtų aiškiau, kuriose atkarpose maudytis yra saugiau.

    Mėginiai suderintose vietose imami kas dvi savaites, o nustačius taršą – dažniau. Savivaldybės teigimu, tai turėtų padėti gyventojams priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti riziką, ypač karščio bangų ir intensyvių liūčių laikotarpiais, kai vandens kokybės svyravimai paprastai padažnėja.

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.