CP v2

Tag: Neris

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Neries vanduo staigiai pakilo Kauno rajone: Radikiuose apsemti namai, įjungta sirena

    Naktį Kauno rajone, Neries upėje pajudėjus ledams, fiksuotas staigus vandens lygio kilimas. Dėl galimos grėsmės Radikių kaime buvo įjungta gyventojų perspėjimo sirena, o Rasų ir Giraitės gatvėse apsemti keli gyvenamieji namai.

    Į vietą nedelsiant išvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir savivaldybės specialistai. Pareigūnai apžiūrėjo pakrantes, vertino situaciją ir užtikrino, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pokyčius.

    Apžiūrėjus upės vagą nustatyta, kad ledo sangrūdų, kurios galėtų ilgiau blokuoti srovę, nebuvo. Netrukus vandens lygis pradėjo mažėti, o situacija, savivaldybės teigimu, stabilizavosi.

    „Momentinis vandens kilimas fiksuotas 2 valandą nakties, kuomet vandens lygis siekė apie 4 metrus. 7.30 valandą vanduo jau buvo nukritęs ir siekė 1,45 metrus. Manome, kad savivaldybės įrengtas laikinas 200 tonų smėlio maišų pylimas kažkiek galėjo sustabdyti vandenį“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarį tokie staigūs svyravimai gali įvykti ir be ilgalaikių kritulių, kai upėje pajuda ledas ar srovė trumpam užsikemša ties siauresnėmis vietomis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir tarnybų pranešimus, o pastebėjus staigų vandens kilimą nedelsti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Po vandens atoslūgio gyventojams patariama į užlietą pastatą grįžti tik įsitikinus, kad jis saugus ir nėra konstrukcinių pažeidimų. Taip pat nereikėtų skubėti jungti elektros prietaisų, kol nepatikrinta instaliacija, patalpas būtina išvėdinti ir išvalyti, vengiant kontakto su galimai užterštu vandeniu.

    Ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybės atstovai nurodo, kad situacija vietoje ir toliau stebima. Prireikus gyventojams bus suteikiama pagalba, o apie pasikeitimus žadama informuoti papildomai.

  • Jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“ Nemenčinėje: šimtai sportininkų ir purvinas iššūkis trasoje

    Jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“ Nemenčinėje: šimtai sportininkų ir purvinas iššūkis trasoje

    Gegužės 10 dieną Nemenčinėje surengtas X-asis jubiliejinis tarptautinis MTB maratonas „Wilia“, į kurį atvyko daugiau nei 250 dviratininkų ir bėgikų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Renginys vyko permainingomis oro sąlygomis, o po liūties trasos dalyviams tapo gerokai sudėtingesnės.

    Organizatoriai pabrėžė, kad „Wilia“ yra dalis pasienio maratonų ciklo, vykstančio rytų Lenkijoje, tačiau Nemenčinėje jis įgijo ir pažintinį atspalvį. Dalis sportininkų į Vilniaus kraštą atvyko dar išvakarėse, apžiūrėjo trasą ir aplankė Vilnių.

    Distancijos dviratininkams ir bėgikams

    Dalyviai galėjo rinktis pagal pasirengimą pritaikytas distancijas: „Mikro“ 200 metrų, „Mini“ 6 kilometrų, „Fit“ 19 kilometrų ir „Mega“ 38 kilometrų pusmaratonį. Ketvirtus metus prie renginio prisijungę bėgikai varžėsi 6 ir 19 kilometrų trasose.

    Renginio pradžioje startavo bėgikai, o komandinėje įskaitoje ryškiausiai pasirodė Vilniaus rajono sporto centro atstovai. 6 kilometrų rungtyje OPEN kategorijoje greičiausias buvo Erik Černiavski, o moterų OPEN įskaitoje geriausią laiką užfiksavo Asta Venskaitytė.

    19 kilometrų bėgime OPEN kategorijoje nugalėjo Tomas Jateiko, o moterų OPEN įskaitoje pirmą vietą pelnė Lina Aluze. Skirtingose amžiaus grupėse užfiksuota ir daugiau ryškių rezultatų, parodžiusių, kad renginyje konkuruoja tiek patyrę, tiek jaunieji sportininkai.

    Miško takai, Neries pakrantės ir „Everestas“

    Dviračių varžybos persikėlė į miško takus ir Neries pakrantes, o startas buvo duotas biatlono šaudykloje. Maršrutas driekėsi per Kreivalaužių ir Liepių apylinkes, pasižymėjo banguotu reljefu, staigiais posūkiais bei stačiomis įkalnėmis.

    Po penktadienio liūties trasoje netrūko purvo, o kai kur sportininkams teko įveikti vandens ruožus ir slidžias atkarpas vos kelių dešimčių centimetrų atstumu nuo upės. Vienu iš labiausiai aptariamų segmentų tapo stati įkalnė, dalyvių praminta „Everestu“, kurį tik daliai pavyko įveikti nenulipus nuo dviračio.

    19 kilometrų „Fit“ distancijoje OPEN vyrų kategorijoje nugalėjo Tadas Mackelis, o moterų OPEN įskaitoje greičiausia buvo Ugnė Peciulytė. 38 kilometrų „Mega“ pusmaratonyje vyrų OPEN kategorijoje pirmą vietą iškovojo Mikolaj Szeliga, o moterų OPEN įskaitoje laimėjo Inga Stuopienė.

    Apdovanojimai ir bendruomenės vaidmuo

    Prizininkams įteikti medaliai ir prizai, o apdovanojimuose dalyvavo olimpietis Karolis Dombrovskis, fondo „Maratony Kresowe“ prezidentas Mirosław Barej ir Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski. Organizatoriai akcentavo, kad apdovanojimai buvo skirti ir amžiaus grupių nugalėtojams, taip pabrėžiant renginio atvirumą skirtingo pasirengimo dalyviams.

    Vyriausiu dalyviu tapo Seimo narys Algirdas Sysas, laimėjęs „Mega“ pusmaratonio 70+ kategorijoje. Visos dienos metu dalyvius ir žiūrovus lydėjo muzika, o po finišo sportininkai buvo vaišinami tradiciniais patiekalais.

    Renginio organizatoriai pabrėžė šūkio Aistra – varžybos – draugystė prasmę, nes starto linijoje susitiko skirtingų šalių sportininkai ir bendruomenės. Maratoną įgyvendinti padėjo Vilniaus rajono sporto centras, Nemenčinės seniūnija, bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“, fondas „Maratony Kresowe“ ir Vilniaus rajono savivaldybė.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune oficialiai pažymėtas svarbus Brastos tilto statybų etapas – greta Neries įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis tiltas bus skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, o jo perdangos konstrukcijoms numatyta sunaudoti 961 toną plieno.

    Planuojama, kad 302 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviračių tiltu per upę Lietuvoje. Projektas turi sujungti Senamiestį ir Vilijampolę bei natūraliai įsilieti į abiejose upės pusėse besidriekiančius takus.

    Ketvirtas tiltas per kelerius metus

    Kauno miesto vadovai akcentuoja, kad mieste vienu metu vykdomi keli susisiekimo infrastruktūros projektai, todėl tiltų tema pastaraisiais metais tapo viena centrinių. Kartu su Brastos tiltu Kaune statomi ir kiti objektai, kurie turi mažinti spūstis, didinti junglumą tarp mikrorajonų ir gerinti sąlygas darnesniam judumui.

    Per ceremoniją meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos jungtys finansuojamos iš miestiečių sumokamų mokesčių ir yra atsakas į augančius pėsčiųjų bei dviratininkų srautus. Pasak jo, Brastos tiltas turėtų tapti alternatyva Petro Vileišio tiltui, kuriuo pėsčiųjų ir dviračių eismas jau dabar yra intensyvus.

    „Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Projektas jautrioje miesto vietoje

    Prie statybvietės susirinkę projekto dalyviai pabrėžė, kad sprendiniai buvo derinami prie sudėtingos aplinkos – šalia yra Senamiestis, Kauno pilis, upės slėnis ir saugomos teritorijos. Dėl to, anot architektų, reikėjo suderinti konstrukcijų mastelį, vizualinį lengvumą ir poveikio aplinkai klausimus.

    Architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys tvirtino, kad tokio tipo objektuose svarbu ne tik techninis patikimumas, bet ir architektūrinė kokybė. Projektas numato ir viešąsias erdves – amfiteatro tipo sprendinius bei suoliukus, o per tilto ilgį turėtų atsirasti vizualinis elementas, leidžiantis simboliškai „išmatuoti“ jo ilgį.

    „Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – sakė Justinas Žalys.

    Kaina ir statybų pažanga

    Skelbiama, kad statybvietėje jau beveik pilnai įrengtos trys atramos, o tilto perdanga yra gamybos stadijoje. Rangovų teigimu, konstrukciniai sprendiniai numato įtemptus trosus, todėl tilto siluetas turėtų atrodyti lengvesnis ir vizualiai neapsunkinti miesto panoramos.

    Brastos tilto statybų kaina siekia 9,85 mln. eurų su PVM. Darbus vykdo bendrovė „Autokausta“, kuri akcentuoja, kad projektas orientuotas ne tik į susisiekimą, bet ir į ilgalaikę miesto viešųjų erdvių vertę.

    „Šis tiltas ne tik sujungs dvi miesto puses, bet ir žmones. Jis puoš miestą, didins jo patogumą ir kurs dar didesnę vertę ateičiai“, – sakė Juozas Kriaučiūnas.

    Kauno savivaldybės teigimu, Brastos tiltas yra dalis platesnės susisiekimo politikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai bei patogesnėms jungtims tarp skirtingų miesto teritorijų. Tokie projektai, anot miesto, turi prisidėti prie trumpesnių kasdienių maršrutų ir saugesnio judėjimo prie upių bei centrinių traukos objektų.