Tag: Nervų sistema

  • Šis madingas papildas gali pakenkti: kada graviola tampa pavojinga ir kam jos vengti

    Graviola, dar vadinama dygliuotuoju anonu (Annona muricata), pastaraisiais metais tapo madingu maisto papildu ir egzotišku „supervaisiumi“. Internete jai dažnai priskiriamas itin platus poveikis sveikatai, tačiau moksliniai įrodymai žmonėms išlieka riboti. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne nuo paties vaisiaus, o nuo koncentruotų ekstraktų ir ilgalaikio vartojimo.

    Šis vaisius auga tropikuose, ypač Karibų regione ir Pietų Amerikoje, o Europoje dažniau pasitaiko miltelių, kapsulių, arbatos ar sulčių pavidalu. Skirtingos formos gali turėti nevienodą veikliųjų medžiagų kiekį, todėl tas pats pavadinimas ant pakuotės dar nereiškia tokio pat poveikio. Dėl to vartotojams sunku įvertinti realią dozę ir galimą riziką.

    Kas joje kelia daugiausia klausimų?

    Daugiausia dėmesio sulaukia annonacinai ir kitos annonacinių acetogeninų grupės medžiagos, apie kurias daug kalbama laboratoriniuose tyrimuose. Šios medžiagos gali veikti ląstelių energijos gamybos procesus, todėl mokslinėje literatūroje aptariamas jų potencialas, bet kartu ir galimos grėsmės. Svarbu tai, kad rezultatai mėgintuvėlyje ar su gyvūnais nebūtinai persikelia į saugų ir veiksmingą poveikį žmonėms.

    Didžiausią susirūpinimą kelia neurologinio saugumo tema. Kai kuriuose regionuose, kur graviolos vartojama daug ir ilgą laiką, stebėtos sąsajos su netipiniais parkinsonizmo simptomais, o tyrimuose aptariama, kad tam tikri annonacinių junginiai gali būti neurotoksiški. Nors priežastinis ryšys žmonėms nėra galutinai patvirtintas, atsargumo principas ypač aktualus vartojant koncentruotus produktus.

    Kam vertėtų būti itin atsargiems?

    Jei žmogus serga neurologinėmis ligomis ar turi simptomų, susijusių su tremoru, raumenų rigidiškumu ar pusiausvyros sutrikimais, graviolos papildų reikėtų vengti arba vartojimą aptarti su gydytoju. Taip pat atsargumas svarbus tiems, kurie vartoja vaistus kraujospūdžiui ar cukraus kiekiui mažinti, nes augaliniai produktai gali turėti papildomą poveikį ir didinti nepageidaujamų reakcijų tikimybę. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu koncentruotų ekstraktų paprastai nerekomenduojama, nes trūksta patikimų saugumo duomenų.

    Dažna klaida yra manyti, kad jei produktas augalinis, jis savaime saugus ir tinka ilgalaikiam vartojimui. Maisto papildai dažnai nėra standartizuoti taip griežtai kaip vaistai, o veikliųjų medžiagų kiekis gali svyruoti priklausomai nuo žaliavos, apdorojimo ir gamintojo. Dėl to ypač rizikinga jungti kelias formas iš karto, pavyzdžiui, kapsules ir arbatą ar ekstraktą.

    Kaip vartoti saugiau?

    Jei graviola pasirenkama kaip egzotiškas maisto produktas, saugesnis kelias paprastai yra retkarčiais vartojamas pats vaisius ar jo minkštimas, o ne didelės koncentracijos ekstraktai. Perkant sultis ar šaldytą minkštimą verta rinktis produktus be pridėtinio cukraus ir kuo trumpesnės sudėties. O renkantis kapsules ar miltelius svarbiausia aiški sudėtis, atsakingos vartojimo rekomendacijos ir vengimas „stebuklingų“ pažadų apie ligų gydymą.

    Apibendrinant, graviola gali būti įdomus raciono paįvairinimas, bet jos nereikėtų laikyti gydymo priemone. Patikimų klinikinių įrodymų apie ryškų terapinį efektą žmonėms trūksta, o galimos rizikos, ypač nervų sistemai, skatina atsargiai vertinti ilgalaikį ir didelėmis dozėmis vartojamą papildų pavidalą. Jei yra lėtinių ligų ar vartojami vaistai, prieš pradedant vartoti graviolos papildus saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Po darbo jaučiatės pervargę, bet „ant adatų“? Gydytojai įspėja: tai gali baigtis galvos skausmais

    Daugelis po darbo dienos jaučiasi ne tik pavargę, bet ir tarsi nuolat įsitempę: mintys sukasi, kūnas nerimsta, o net ramybės akimirkos nepadeda atsipalaiduoti. Neurologai pabrėžia, kad toks užsitęsęs sužadinimas gali turėti labai apčiuopiamų pasekmių, tarp jų ir dažnesnius galvos skausmus.

    Specialistų teigimu, trumpalaikis stresas pats savaime nėra blogis: jis gali padėti susikaupti, greičiau priimti sprendimus ar mobilizuoti jėgas. Problema prasideda tada, kai įtampa tampa lėtine, o organizmas negauna pakankamai atsigavimo, todėl nervų sistema ilgai išlieka budrumo režime.

    Kaip stresas didina skausmo jautrumą?

    Ilgalaikio streso metu organizme dažniau palaikomas padidėjęs streso hormonų lygis, greitėja širdies ritmas, įsitempia raumenys, o kūnas linkęs veikti kovok arba bėk režimu. Toks fonas gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl dirgikliai, kurie anksčiau nekėlė problemų, ima būti jaučiami stipriau.

    Galvos skausmų kontekste tai reiškia, kad priepuoliai gali prasidėti lengviau ir užsitęsti ilgiau. Žmonėms, turintiems polinkį į migreną, nuolatinė įtampa neretai veikia kaip priepuolius provokuojantis ir juos sunkinantis veiksnys, ypač kai kartu sutrinka miegas, mitybos režimas ar dienotvarkė.

    Ne mažiau svarbi ir raumenų įtampa kaklo, pečių bei galvos srityje. Ilgas sėdėjimas, įsitempusi laikysena ir monotoniškas darbas prie ekrano gali prisidėti prie įtampos tipo galvos skausmų, kurie dažnai sustiprėja antroje dienos pusėje.

    Miegas: užburtas ratas

    Nuolatinis sužadinimas vakare dažnai reiškia, kad užmigti sunkiau, miegas tampa fragmentiškas, o poilsis nebeatkuria jėgų. Miego stoka savo ruožtu didina organizmo jautrumą stresui, silpnina emocinį atsparumą ir gali padidinti galvos skausmų tikimybę kitą dieną.

    Ilgainiui susiformuoja užburtas ratas: prastas miegas didina įtampą, įtampa didina skausmo jautrumą, o skausmas dar labiau trikdo kasdienę veiklą ir poilsį. Specialistai pabrėžia, kad šis derinys gali paveikti ir kognityvines funkcijas, tampa sunkiau susikaupti, daugėja klaidų, kyla irzlumas.

    Ką galima padaryti kasdien?

    Gydytojai akcentuoja, kad streso visiškai išvengti nepavyks, tačiau galima susikurti aiškias atsigavimo rutinas. Naudingos net trumpos 5–10 minučių pertraukos pereinant iš vienos veiklos į kitą, kai sąmoningai sulėtinamas tempas, atliekami tempimo pratimai ar kelias minutes ramiai pakvėpuojama.

    Fizinis aktyvumas taip pat laikomas viena patikimiausių priemonių nervų sistemai reguliuoti, ypač jei jis reguliarus ir pritaikytas žmogaus būklei. Be to, praktikoje dažnai pasiteisina ergonomikos korekcijos: tinkamas ekrano aukštis, dažnesnis atsistojimas, sąmoningas pečių ir žandikaulio atpalaidavimas.

    Jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja, pradeda trukdyti darbui ar miegui, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Įvertinus situaciją, gali būti rekomenduojamas gydymas, kineziterapija ar kitos priemonės, padedančios mažinti tiek skausmo, tiek jį palaikančios įtampos poveikį.

    „Kai organizmas ilgai lieka budrumo būsenoje, skausmo signalai gali būti sustiprinti, o galvos skausmams atsirasti tampa lengviau“, – teigia neurologijos srities specialistai.

  • Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sudėtingai emocijai, kurią lietuviškai dažnai apibūdiname kaip nuostabą ir susižavėjimą ar net pagarbų „didingumo“ jausmą. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar įvykis atrodo per didelis, kad tilptų į įprastą supratimą, ir trumpam pakeičia tai, kaip vertiname save bei aplinkinį pasaulį.

    Tokią būseną žmonės sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais įvykiais, o astronautai ją aprašo žvelgdami į Žemę iš kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama šios emocijos forma gali būti susijusi su geresne savijauta, mažesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas nėra vienodas visiems.

    Ta pati emocija gali ir raminti, ir gąsdinti

    Specialistai pabrėžia, kad ši emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis dažniau siejama su grožiu, harmonija ir saugumu, kai žmogus jaučia malonų susižavėjimą ir vidinę ramybę, pavyzdžiui, kalnuose ar stebėdamas įspūdingą saulėlydį.

    Tačiau panašus didingumo jausmas gali atsirasti ir grėsmės situacijose, kai kartu kyla baimė ir kontrolės praradimo pojūtis, pavyzdžiui, per stichines nelaimes. Kūno reakcijos abiem atvejais gali būti panašios, tačiau emocinę „etiketę“ dažnai nulemia kontekstas ir tai, ar žmogus jaučiasi saugus.

    Kas vyksta smegenyse

    Neuromoksliniai darbai sieja šią patirtį su dėmesio persitvarkymu: sumažėja aktyvumas smegenų tinkluose, kurie dažnai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. Dėl to žmogus gali jausti, kad jo rūpesčiai trumpam „susitraukia“, o dėmesys persikelia į išorinį pasaulį.

    Skirtingos šios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologiškai. Teigiama patirtis dažniau siejama su organizmo „nuraminimo“ mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba bėk reakciją, ypač jei situacija vertinama kaip pavojinga.

    Kodėl tai gali būti naudinga psichikos sveikatai

    Psichologijos literatūroje ši emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: mažesniu savęs sureikšminimu, didesniu ryšio su kitais žmonėmis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės po tokios patirties būna labiau linkę padėti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo įkyrių minčių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: ne visi patyrimai automatiškai virsta ilgalaike nauda, o neigiama šios emocijos forma gali sustiprinti nerimą. Todėl svarbus saugumo faktorius ir individualūs skirtumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą ar jautrumas stipriems dirgikliams.

    Praktikoje daug dėmesio sulaukia vadinamieji sąmoningi pasivaikščiojimai, kai einama su tikslu pastebėti grožį, mastą ir netikėtumą. Specialistai taip pat mini meną, muziką, mokymąsi ir bendras patirtis kaip paprastesnius būdus sukelti teigiamą nuostabos ir susižavėjimo būseną kasdienybėje.