Tag: Nešiojamieji kompiuteriai

  • „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ pristatė naują „Googlebook“ kompiuterių kryptį, kurią vysto kartu su partneriais, o vienas svarbiausių jų – „Lenovo“. Remiantis nutekėjusia informacija, bendrovė ruošia ne vieną, o du „Googlebook“ įrenginius, kurių premjera numatoma rudenį.

    Teigiama, kad vienas iš modelių bus 2 viename tipo įrenginys, sujungiantis planšetę ir nešiojamąjį kompiuterį. Tokia koncepcija reikštų atsijungiančią klaviatūrą, liečiamą ekraną ir darbui su juo pritaikytą rašiklį, todėl įrenginys labiau taikytų į mobilų darbą ir turinio kūrimą.

    Nutekėjusiuose vaizduose matomas „Googlebook“ ženklinimas ir planšetės formos korpusas su atskiru klaviatūros dėklu. Tai gali rodyti, kad „Google“ su partneriais siekia pasiūlyti alternatyvą įprastiems ultrabukams, didesnį dėmesį skiriant universalumui ir darbui keliaujant.

    Tikslios techninės specifikacijos kol kas neatskleidžiamos, tačiau skelbiama, kad bent vienas „Lenovo“ „Googlebook“ turėtų turėti stereofoninius garsiakalbius ir erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymą. Tokia detalė leistų manyti, kad įrenginiai bus orientuoti ne tik į produktyvumą, bet ir į pramogas bei vaizdo turinį.

    Kartu minima ir „Lenovo“ kuriama belaidė pelė, skirta „Googlebook“ kompiuteriams. Ji esą bus pritaikyta funkcijai „Magic Pointer“, turės LED apšvietimą ir atskirą DI mygtuką, o jos svoris sieks 59 gramus.

    „Google“ partnerių sąrašas, siejamas su „Googlebook“ projektu, apima ir kitus gamintojus, tarp jų „Acer“, „ASUS“, „Dell“ bei „HP“. Tai signalizuoja, kad rinka gali sulaukti platesnės „Googlebook“ įrenginių įvairovės, o vartotojams bus siūlomi skirtingų formų ir kainų segmentų modeliai.

    Pirmųjų oficialių anonsų laukiama rugsėjį, o dėmesio centru gali tapti Berlyne vykstanti IFA 2026 paroda. Kainos kol kas neskelbiamos, tačiau gamintojai pastaruoju metu vis dažniau įspėja, kad atminties komponentų brangimas ir tiekimo grandinių svyravimai gali kelti galutines įrenginių kainas.

  • „Lenovo“ meta iššūkį rinkai: „Yoga 9n“ – pirmasis 2 viename su „Nvidia“ „RTX Spark“

    „Lenovo“ meta iššūkį rinkai: „Yoga 9n“ – pirmasis 2 viename su „Nvidia“ „RTX Spark“

    „Lenovo“ ruošiasi pristatyti naują konvertuojamą kompiuterį „Yoga 9n“, kuris, pagal nutekėjusią informaciją ir spaudos vizualizacijas, turėtų tapti pirmuoju 2 viename tipo nešiojamuoju su „Nvidia“ platforma „RTX Spark“. Šis žingsnis rodo, kad „Nvidia“ siekia sparčiau plėsti savo naujos kartos nešiojamųjų kompiuterių ekosistemą ne tik klasikiniuose modeliuose, bet ir transformuojamuose įrenginiuose.

    Skelbiama, kad „Yoga 9n“ dizainu bus artimas ankstesniems „Yoga“ serijos premium klasės sprendimams, o didžiausias akcentas – apie 15 colių pasukamas ekranas. Tokia konstrukcija leidžia įrenginį naudoti keliomis padėtimis: kaip tradicinį nešiojamąjį, planšetę, pristatymų režimu ar palapinės tipo forma, o vizualizacijose taip pat matomas rašiklio palaikymas.

    Garsui „Lenovo“ esą parinko išskirtinai gausią konfigūraciją: minima net šešių garsiakalbių sistema su erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymu. Tai signalizuoja orientaciją ne vien į produktyvumą, bet ir į multimediją, ypač jei įrenginys bus pozicionuojamas kaip aukštesnės klasės 2 viename sprendimas.

    Nutekėjusi informacija taip pat sufleruoja praktišką jungčių rinkinį: turėtų būti HDMI, USB-A, USB-C ir SD kortelių skaitytuvas. Operacine sistema įvardijamas „Windows 11“, tačiau pilna techninė specifikacija kol kas nėra patvirtinta, todėl svarbiausi klausimai lieka atviri: ekrano raiška, baterijos talpa, aušinimo sprendimas ir galutinės našumo konfigūracijos.

    Kas yra „RTX Spark“ platforma

    „Nvidia“ „RTX Spark“ pristatoma kaip nauja nešiojamiesiems kompiuteriams skirta platforma, jungianti procesoriaus ir vaizdo posistemės galimybes į vieną stipriai integruotą sprendimą. Skelbiama, kad architektūriškai tai apima „Grace“ centrinio procesoriaus branduolius ir „Blackwell“ grafikos dalį, o tikslas – pasiūlyti didelę spartą tiek kūrybiniams darbams, tiek DI užduotims.

    Viešai minima, kad platforma gali palaikyti iki 128 GB operatyviosios atminties, o DI skaičiavimams nurodomas našumas, siejamas su FP4 tipo skaičiavimais. Praktikoje tai reiškia, kad gamintojai galės taikyti tokią platformą ne tik žaidimams ar vaizdo apdorojimui, bet ir didesnėms vietinėms DI užduotims, pavyzdžiui, turinio generavimui, transkribavimui ar vaizdo analizės procesams.

    Kada laukti ir ką tai keičia rinkoje

    Skelbiama, kad pirmieji įrenginiai su „RTX Spark“ prekyboje turėtų pasirodyti rudenį, o daugiau partnerių modelių tikimasi išvysti Berlyne vykstančioje IFA parodoje. Tai tradiciškai yra vienas svarbiausių sezoninių renginių, kuriame gamintojai atskleidžia pagrindines naujienas prieš intensyviausią metų pirkimų laikotarpį.

    Jeigu „Yoga 9n“ specifikacijos pasitvirtins, tai gali tapti reikšmingu signalu 2 viename segmentui, kuriame dažnai dominuoja energiją taupantys, bet ribotesnės galios sprendimai. „Nvidia“ platformos atėjimas į konvertuojamus įrenginius gali paskatinti naują bangą modelių, orientuotų į kūrėjus, studentus ir profesionalus, kuriems svarbus ir mobilumas, ir grafikos bei DI užduočių našumas.

  • Išsikrovė nešiojamas, o įkroviklio nėra? Štai saugūs būdai tęsti darbą ir nekęsti

    Išsikrovė nešiojamas, o įkroviklio nėra? Štai saugūs būdai tęsti darbą ir nekęsti

    Situacija, kai nešiojamas kompiuteris išsikrauna pačiu netinkamiausiu metu, daugeliui pažįstama: įkroviklis liko namuose, sugedo arba tiesiog nėra kur jo gauti. Vis dėlto tai ne visuomet reiškia darbo pabaigą, nes dalis šiuolaikinių modelių gali būti įkraunami alternatyviais būdais. Svarbiausia yra ne improvizuoti bet kuo, o pasirinkti saugų sprendimą pagal konkretaus kompiuterio specifikaciją.

    Didžiausią skirtumą šiandien lemia maitinimo jungtis. Vis daugiau nešiojamų kompiuterių palaiko USB C su Power Delivery standartu, kuris leidžia energiją tiekti ne tik originaliu maitinimo bloku, bet ir kitais suderinamais įrenginiais. Tuo metu senesni modeliai su apvaliu kištuku ar gamintojo nestandartinėmis jungtimis paprastai reikalauja tiksliai atitinkančio maitinimo šaltinio.

    USB C atveria daugiau galimybių

    Jei kompiuteris kraunamas per USB C Power Delivery, išeičių atsiranda daugiau: galima naudoti galingą USB C įkroviklį, stotelę, monitorių su maitinimo funkcija arba tinkamą išorinę bateriją. Praktikoje tai ypač patogu kelionėse, biure ar dirbant keliose vietose, kai vienas įkroviklis tinka ir telefonui, ir kompiuteriui.

    Vis dėlto vien to, kad korpuse yra USB C lizdas, nepakanka. Kai kuriuose kompiuteriuose USB C skirtas tik duomenims ar vaizdui, o įkrovimas per jį nepalaikomas, todėl prieš perkant priedus verta pasitikrinti gamintojo technines specifikacijas arba ženklinimą prie lizdo.

    Powerbankas turi būti pakankamai galingas

    Ne kiekviena išorinė baterija tiks nešiojamam kompiuteriui. Telefonui dažnai pakanka nedidelės galios, o nešiojamam įprastai reikia bent 45 W, tačiau patogesniam darbui dažnai praverčia 65 W ar didesnė galia. Didesnio našumo darbo ar žaidimų kompiuteriai gali reikalauti ir apie 100 W, kitaip įkrovimas bus labai lėtas arba baterija tik lėčiau išsikraus, bet realiai nepasipildys.

    Svarbus ir pats kabelis. USB C laidas turi palaikyti reikiamą galią, nes per silpnas kabelis gali riboti įkrovimo greitį, kaisti arba visai neleisti kompiuteriui priimti energijos. Patikimiausia rinktis sertifikuotus, aiškiai pažymėtos galios kabelius, skirtus didesniam įkrovimui.

    Su atsitiktiniais sprendimais geriau nežaisti

    Kai baterija tuščia, kyla pagunda naudoti bet kokį rastą maitinimo šaltinį ar neaiškias jungčių perėjimo schemas. Tai gali baigtis gedimais, jei nesutampa įtampa, srovė ar bendra galia, nes vien tik fiziškai tinkantis kištukas dar nereiškia, kad įkrovimas yra saugus. Rizika aktuali tiek pačiai baterijai, tiek maitinimo grandinėms.

    Saugiausia laikytis paprastos taisyklės: naudoti tik gamintojo rekomenduojamus arba aiškiai suderinamus įkroviklius, powerbankus ir kabelius. Jei abejojate, verta patikrinti kompiuterio maitinimo reikalavimus ant korpuso, maitinimo bloko etiketėje arba oficialioje specifikacijoje, nes keli neteisingi bandymai gali kainuoti daugiau nei naujas įkroviklis.

  • Atostogų košmaras elektronikai: karštis, drėgmė ir smėlis – kaip apsaugoti įrangą kelionėje

    Atostogų košmaras elektronikai: karštis, drėgmė ir smėlis – kaip apsaugoti įrangą kelionėje

    Atostogų metu į kelioninį krepšį dažnai keliauja telefonas, nešiojamas kompiuteris, fotoaparatas ir krūva kroviklių. Tačiau karštis, staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmė ir smėlis elektronikai tampa rimtu išbandymu, kurio namuose paprastai nebūna.

    Didžiausia klaida per karščius yra palikti įrenginius tiesioginėje saulėje ar įkaitusiame automobilyje. Net išjungtas telefonas ar kompiuteris gali perkaisti, o dalis funkcijų laikinai išsijungti, kad įrenginys apsisaugotų nuo pažeidimų.

    Karštis pavojingiausias baterijai

    Nešiojamas kompiuteris neturėtų veikti ant lovos, rankšluosčio ar minkštos sofos, nes taip uždengiamos ventiliacijos angos ir sutrinka aušinimas. Saugiausia jį statyti ant kieto paviršiaus, paliekant laisvos vietos oro cirkuliacijai aplink korpusą.

    Telefoną karštyje verta krauti atsargiau: nuėmus storą dėklą, nelaikant prietaise vienu metu įjungtų daug resursų reikalaujančių programų. Jei korpusas akivaizdžiai įkaitęs, geriau padėti į šešėlį ir leisti natūraliai atvėsti, nes staigus vėsinimas gali sukelti kondensatą.

    Drėgmė ir smėlis patenka į jungtis

    Tropikuose ar prie jūros pavojų kelia ne tik tiesioginis vanduo, bet ir drėgmė, kuri kondensuojasi ant atvėsusio įrenginio išėjus iš kondicionuojamos patalpos. Jei ant telefono ar fotoaparato atsirado lašelių, jų geriau nejungti ir palikti išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje.

    Smulkus smėlis lengvai patenka į įkrovimo jungtis, klaviatūrą ir fotoaparato objektyvo mechanizmus, todėl paplūdimyje krepšį verta laikyti užsegtą. Praktika rodo, kad atskiri maišeliai priedams ir sandarus dėklas yra patikimesnė apsauga nei vien drėgmę sugeriantys paketėliai, kurie tinka tik kaip papildoma priemonė.

    Kelionėse dažni smūgiai ir vibracija per persėdimus, plaukimą laivu ar važiavimą nelygiais keliais. Dėl to nešiojamą kompiuterį rekomenduojama dėti į tvirtą, prigludusį dėklą su standesniais šonais, o laidus susukti ir laikyti atskirai, kad kištukai nesitrankytų į ekraną.

    Adapteris dar negarantuoja saugaus įkrovimo

    Keliaujant svarbu iš anksto pasitikrinti, kokio tipo kištukas naudojamas šalyje, ir įsigyti tinkamą adapterį. Vis dėlto adapteris nekeičia elektros įtampos, todėl prieš išvykstant verta ant įkroviklio korpuso susirasti įėjimo parametrus, dažniausiai pažymėtus kaip Input, ir įsitikinti, kad jie atitinka vietinį tinklą.

    Prieš kelionę pravartu pasidaryti svarbiausių failų ir nuotraukų kopijas, kad praradus ar sugadinus įrenginį neliktumėte be duomenų. Dažnas sprendimas yra vieną kopiją laikyti debesijoje, o kitą palikti namuose laikmenoje, o į kelionę pasiimti patikrintą išorinę bateriją, atsarginį laidą ir patikimą įkroviklį.

    Kelionėse elektronika dažnai tampa bilietų, rezervacijų, navigacijos ir mokėjimų centru, todėl net smulki detalė gali sukelti grandininę problemą. Dėl to verta dar namuose viską sujungti, patikrinti įkrovimą ir įsitikinti, kad priedai veikia, kad nemalonių staigmenų netektų spręsti jau nusileidus.

  • Darbo stalas taps patogesnis per dieną: 4 daiktai, kurie sumažina nuovargį ir chaosą

    Darbo stalas taps patogesnis per dieną: 4 daiktai, kurie sumažina nuovargį ir chaosą

    Vis daugiau žmonių dirba nuotoliu arba didelę dienos dalį praleidžia prie kompiuterio biure. Ilgas sėdėjimas dažniau siejamas su nugaros, kaklo įtampa ir mažesniu darbingumu, todėl vis daugiau dėmesio skiriama darbo vietos ergonomikai.

    Specialistai pabrėžia, kad vien tik galingo nešiojamojo kompiuterio nepakanka, jei darbo pozicija verčia nuolat palenkti galvą ar įtempti pečius. Nedideli darbo vietos pakeitimai dažnai duoda greitesnį efektą nei žmonės tikisi: mažiau nuovargio, daugiau tvarkos ir paprastesnė kasdienė rutina.

    Elektrinis stalas ir judėjimas

    Vienas praktiškiausių sprendimų ilgam darbui prie kompiuterio – elektrinis reguliuojamo aukščio stalas. Jis leidžia per kelias sekundes keisti padėtį iš sėdimos į stovimą, nepertraukiant skambučių ar rašymo darbų.

    Reguliarus padėties keitimas padeda sumažinti stuburo apkrovą ir raumenų sustingimą, kuris dažnai atsiranda po kelių valandų nejudant. Darbo dieną verta planuoti taip, kad stovėjimas būtų trumpas ir dažnas, o ne ilgas ir varginantis.

    Nešiojamojo kompiuterio aukštis

    Nešiojamasis kompiuteris ant stalo dažnai priverčia žiūrėti žemyn, todėl ilgainiui apkraunamas kaklas ir pečiai. Nešiojamojo kompiuterio stovas pakelia ekraną į patogesnį aukštį, o reguliuojami modeliai leidžia prisitaikyti kampą ir padėtį.

    Didžiausia nauda atsiskleidžia tuomet, kai stovas derinamas su išorine klaviatūra ir pele. Taip rankos laikomos natūraliau, o laikysena tampa artimesnė rekomenduojamai darbui prie ekrano.

    Mažiau laidų, daugiau tvarkos

    Ant stalo dažnai kraunamas telefonas, belaidės ausinės ir išmanusis laikrodis, o keli įkrovikliai greitai sukuria laidų raizgalynę. Daugiafunkcė belaidė įkrovimo stotelė leidžia krauti kelis įrenginius vienoje vietoje ir sumažina vizualinį chaosą.

    Tvarką sustiprina kabelių organizatorius, kuris laidus paslepia po stalviršiu arba suveda į vieną trajektoriją. Tai palengvina valymą, mažina riziką netyčia ištraukti jungtį ir apsaugo nuo nuolatinio laidų tampymo, kuris trumpina jų tarnavimo laiką.

  • „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    „Microsoft“ smogia su „Surface Laptop Ultra“: naujas „Nvidia“ RTX Spark žada perversmą

    Dawid Długosz

  • „Google“ triukas su kursoriu: „Magic Pointer“ pavers pelę DI asistentu – išbandyti galite jau dabar

    „Google“ triukas su kursoriu: „Magic Pointer“ pavers pelę DI asistentu – išbandyti galite jau dabar

    „Google“ pristatė „Magic Pointer“ – naują idėją, kuri DI asistentą perkelia tiesiai į kompiuterio žymeklį. Vietoj įprastų tekstinių užklausų vartotojui pakaktų parodyti į objektą ekrane, o sistema pati suprastų kontekstą ir pasiūlytų veiksmus.

    Konceptas buvo parodytas po „Google“ renginių ciklo, kuriame daug dėmesio skirta „Gemini“ integracijoms. „Magic Pointer“ siejamas su nauja „Googlebook“ kryptimi, kuri, kaip skelbiama, apjungia „Chrome OS“ ir „Android“, kad „Gemini“ būtų pasiekiamas tiesiogiai ir nuosekliai visoje sistemoje.

    „Magic Pointer“ esmė paprasta: užvedus žymeklį ant konkretaus turinio, DI gali padėti atlikti su tuo turiniu susijusias užduotis. Pavyzdžiui, rodant į datą ekrane, žymeklis galėtų pasiūlyti sukurti kalendoriaus įvykį, priminimą ar įrašą, nereikalaujant kopijuoti teksto ar atsidaryti kelių programų.

    Analogiškai, rodant į nuotraukoje matomą pastatą, DI galėtų padėti nustatyti vietą ar pateikti papildomos informacijos. Tokia sąveika yra bandymas sumažinti ilgas, tiksliai suformuluotas užklausas ir pereiti prie darbo, kai sistema pati supranta, kas vartotojui šiuo metu svarbu.

    „Google“ akcentuoja, kad tikslas yra kontekstinis darbas, o ne vien pokalbių langas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis užduočių galėtų būti atliekama greičiau, nes DI būtų „pririštas“ prie to, ką vartotojas tuo metu mato ir pasirenka ekrane.

    Kol kas „Magic Pointer“ pristatomas kaip demonstracinis sprendimas, o pirmieji „Googlebook“ įrenginiai, kuriuos turėtų siūlyti tokie gamintojai kaip „Acer“, „ASUS“ ir „Dell“, numatomi rudenį. Vis dėlto „Google“ jau yra pateikusi demonstracijas „AI Studio“ aplinkoje, todėl susidomėję vartotojai gali susidaryti įspūdį, kaip toks valdymas veiktų realybėje.

    Lygiagrečiai artėja ir paprastesnė alternatyva „Chrome“ naršyklėje, kai vartotojai galės kursorių pasitelkti funkcijai „Ask Gemini“. Nors tai nebus identiška „Magic Pointer“ patirčiai, logika panaši: greitai gauti DI pagalbą pagal matomą puslapio turinį, neišeinant iš dabartinio lango.

    Ekspertai pastaruoju metu vis dažniau kalba, kad DI produktų kova persikelia iš atskirų pokalbių programėlių į operacinių sistemų ir naršyklių lygį. Tokie sprendimai kaip „Magic Pointer“ rodo kryptį, kur DI tampa ne atskiru įrankiu, o nuolatiniu sąsajos sluoksniu, galinčiu padėti atlikti kasdienes užduotis nuo planavimo iki informacijos paieškos.

  • „Google“ ramina dėl „Chromebook“, bet pristatė „Googlebook“: DI kryptis kelia naujų klausimų

    „Google“ ramina dėl „Chromebook“, bet pristatė „Googlebook“: DI kryptis kelia naujų klausimų

    „Google“ viešai patikino, kad „Chromebook“ kompiuteriai niekur nedingsta, tačiau kartu pristatė naują, į DI orientuotą nešiojamųjų kompiuterių kryptį, kuri verčia iš naujo vertinti „ChromeOS“ ateitį. Po „Android Show“ pristatymų dalis rinkos tikėjosi ženklo, kad „Android“ ir „ChromeOS“ artėja prie suvienodinimo, bet vietoje to išgirsta apie „Googlebook“ liniją.

    Renginyje „Google“ atstovai „Googlebook“ apibūdino kaip „Gemini“ centru paremtus kompiuterius, kuriuose daugiau dėmesio skiriama DI pagalbai atliekant kasdienes užduotis. Vietoje konkrečių techninių specifikacijų buvo akcentuojama nauja naudojimo logika, kurioje DI turėtų geriau „suprasti“ naudotojo veiksmus ir kontekstą.

    Tarp naujovių minimas „Magic Pointer“ – sprendimas, kuris esą padeda nukreipti „Gemini“ dėmesį į tai, ką žmogus daro ekrane. Vizualiai „Googlebook“ išskiriamas „Glowbar“ elementu – šviečiančia spalvų juosta kompiuterio viršuje, kurios paskirtis kol kas apibūdinama miglotai: turinti būti ir funkcionali, ir estetiška.

    Po pristatymo dalis verslo ir švietimo klientų ėmė svarstyti, ar „Chromebook“ nepraras prioritetų, nes „Google“ pastaraisiais metais sparčiai perorientuoja produktus į DI. Į tai bendrovė sureagavo atskiru įrašu, kuriame pabrėžė, kad „Chromebook“ išlieka patikima, ilgalaikė investicija, o įrenginius esą galima ir toliau užtikrintai pirkti bei diegti organizacijose ir mokyklose.

    „Chromebook išlieka patikima, ilgalaike investicija, ir jūs galite toliau užtikrintai juos pirkti bei diegti versle ir mokyklose“, – teigiama „Google“ komunikacijoje.

    Vis dėlto tame pačiame pranešime nuskambėjo ir formuluotės, kurios kelia interpretacijų: „ChromeOS“ žadama 10 metų automatinių atnaujinimų, bet kartu užsimenama, kad atėjus laikui bus pasiūlyti keli keliai pereiti į naują patirtį. Tokia žinutė daliai vartotojų ir IT administratorių skamba kaip užuomina apie planuojamą lūžį, net jei konkrečių terminų ar apimties „Google“ nepateikia.

    Ši situacija svarbi ne tik technologijų entuziastams, bet ir mokykloms bei įmonėms, kurios „Chromebook“ renkasi dėl paprasto valdymo, centralizuoto administravimo ir mažesnių priežiūros kaštų. Jei naujoji kryptis reikšmingai stiprins DI vaidmenį, organizacijoms teks vertinti papildomus privatumo, duomenų valdymo ir atitikties reikalavimus, ypač aplinkose, kuriose dirbama su nepilnamečiais ar jautria informacija.

    Kol kas „Google“ žinutė dviprasmiška: viena vertus, patikinama, kad „Chromebook“ išlieka, kita vertus, aktyviai reklamuojama nauja DI pagrįsta „Googlebook“ kryptis ir užsimenama apie būsimą perėjimą į „naują patirtį“. Aiškumo, kokį pasirinkimą ilgainiui turės vartotojai, norintys debesijos tipo kompiuterio be agresyvaus DI įsitraukimo, bendrovė kol kas nesuteikė.

  • „Google“ ruošia „Googlebook“ su Gemini: žada pakeisti „Chromebook“ ir patraukti nuo „Apple“ bei „Microsoft“

    „Google“ ruošia „Googlebook“ su Gemini: žada pakeisti „Chromebook“ ir patraukti nuo „Apple“ bei „Microsoft“

    „Google“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį ir užsiminė apie „Googlebook“ liniją, kurią esą keis iki šiol vyravusią „Chromebook“ erą. Pagrindinis akcentas šiame sumanyme yra „Gemini“ integracija, kai dirbtinis intelektas tampa ne atskira programėle, o nuolat pasiekiama darbo dalimi.

    Apie „Googlebook“ kompanija pranešė per „Android Show“, tačiau techninių detalių kol kas pateikta nedaug. Vis dėlto iš komunikacijos aiškėja tikslas: „Google“ nori, kad DI kompiuteryje padėtų atlikti veiksmus iš karto, o ne tik atsakinėtų į klausimus.

    Vietoj kursoriaus – „Magic Pointer“

    Vienas ryškiausių pažadų yra „Magic Pointer“, kuris apibūdinamas kaip tiesioginis vartai į „Gemini“. Idėja paprasta: minimalus gesto ar žymeklio judesys turėtų iškviesti DI pagalbą konkrečioje ekrano vietoje, kurioje tuo metu dirbama.

    „Google“ pateikia pavyzdžius, kaip pažymėjus datą būtų galima greitai sukurti įvykį kalendoriuje, o parodžius dvi nuotraukas – jas apjungti ar pakoreguoti pasitelkiant „Gemini“ vaizdo redagavimo galimybes. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai DI funkcijos perkeliamos iš atskirų pokalbių langų į darbo srautą.

    DI funkcijos per „Android“ ekosistemą

    „Google“ teigia, kad į „Googlebook“ persikels ir „Gemini“ funkcijos, kurios diegiamos „Android“ įrenginiuose. Tarp minimų scenarijų yra individualių valdiklių kūrimas, kelionių planavimas, rezervacijų organizavimas ir gilesnė sąveika su tokiomis paslaugomis kaip „Gmail“ ir „Calendar“.

    Taip pat žadama patogesnė sąveika su telefonu: kompiuteryje būtų galima naudotis mobiliosiomis programėlėmis ir atlikti veiksmus jų neįsidiegiant, neperjungiant į emuliatorių ir nekeliant telefono į rankas. Kartu numatomas ir failų pasiekiamumas per „Quick Access“, kai telefone esantys failai būtų matomi, ieškomi ir perkeliami į kompiuterį paprasčiau.

    „Glowbar“, partneriai ir nežinomybė dėl „Chromebook“

    Dar viena užuomina yra „Glowbar“ – šviečianti dizaino detalė, kuri, pasak „Google“, turėtų būti ir funkcionali, ir estetiška. Kol kas neatskleista, ką ji darys praktiškai, tačiau akivaizdu, kad kompanija ieško atpažįstamo vizualinio bruožo, kuris atskirtų „Googlebook“ nuo kitų nešiojamųjų kompiuterių.

    Žinoma ir tai, kad pirmuosius „Googlebook“ kompiuterius „Google“ planuoja kurti su „Acer“, „Asus“, „HP“, „Lenovo“ ir „Dell“. Bendrovė žada skirtingų formų ir dydžių modelius, taip pat akcentuoja aukštesnės klasės medžiagas ir surinkimo kokybę.

    Išlieka klausimas, kas bus su „Chromebook“ segmentu. Tikėtinas scenarijus, kad „Chromebook“ galėtų likti kaip pigesnė, švietimui ir baziniam darbui skirta kategorija, o „Googlebook“ būtų pozicionuojamas kaip brangesnė alternatyva „Windows“ kompiuteriams ir „Apple“ nešiojamiesiems.

    „Google“ kol kas nepaskelbė nei tikslios išleidimo datos, nei kainodaros, nei pilnų specifikacijų. Daugiau informacijos gali paaiškėti per „Google I/O“ konferenciją, kuri tradiciškai tampa platforma didesniems „Android“ ir „Gemini“ ekosistemos atnaujinimams.

  • „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ skelbia „Googlebook“: DI valdomi nešiojamieji iš „Acer“ ir „Lenovo“ jau rudenį

    „Google“ per „Android Show“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį – „Googlebook“. Bendrovė teigia, kad šie įrenginiai kuriami taip, kad kuo geriau išnaudotų „Gemini“ DI galimybes kasdienėms užduotims, nuo rašymo iki paieškos ar turinio kūrimo.

    Pasak „Google“, „Googlebook“ idėja – sujungti kokybišką aparatinę įrangą, aukštesnės klasės medžiagas ir programinę įrangą, kuri suteiktų greitą prieigą prie DI funkcijų. Taip įmonė siekia pasiūlyti aiškiai išskiriamą „premium“ kategorijos „Android“ ekosistemos nešiojamųjų segmentą.

    Kaip veiks DI kasdienybėje?

    Vienas labiausiai akcentuojamų sprendimų – „Magic Pointer“. „Google“ aiškina, kad DI asistentą bus galima iškviesti gestu ar kryptingu žymeklio judesiu ekrane, o tai turėtų pagreitinti veiksmus, kai reikia paaiškinti, apibendrinti ar sugeneruoti turinį tiesiai darbo lange.

    Funkcijos kūrime, kaip nurodoma pristatyme, dalyvavo ir „Google DeepMind“ komanda. Bendrovė tvirtina, kad toks sąveikos modelis iš esmės keičia, kaip vartotojai bendrauja su kompiuteriu, nes DI tampa ne atskira programa, o nuolat pasiekiamu darbo įrankiu.

    Akcentas – ekosistemos integracija

    Kitas „Googlebook“ elementas – gilesnė integracija su „Android“ įrenginiais, kad užduotys sklandžiau persikeltų tarp telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Pristatymo metu taip pat minėta galimybė patogiau pasiekti telefone esančius failus ir tęsti darbus didesniame ekrane.

    „Google“ taip pat akcentuoja personalizuojamus valdiklius, kuriuos padėtų kurti DI, kad vartotojas galėtų greičiau susidėlioti jam reikalingą darbo aplinką. Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau integruojamos tiesiai į operacinę sistemą ir pagrindines programas.

    Kada pasirodys ir kas gamins?

    Skelbiama, kad pirmieji „Googlebook“ nešiojamieji turėtų pasirodyti rudenį. „Google“ nurodo bendradarbiaujanti su partneriais, tarp kurių įvardijami „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“.

    Teigiama, kad įrenginiai bus skirtingų formų ir dydžių, todėl pasirinkimą ras ir ieškantys kompaktiško, ir norintys didesnio ekrano sprendimo. Kainos kol kas neatskleidžiamos, tačiau „Google“ signalizuoja siekį konkuruoti ne vien specifikacijomis, bet ir išskirtiniu naudojimo patyrimu.

    Vizualiai „Googlebook“ turėtų išsiskirti ir dizaino detale – ant dangčio integruota apšviesta juosta. „Google“ teigimu, tai ne tik estetinis elementas, bet ir funkcionalus indikatorius, galintis padėti informuoti apie būsenas ar DI veikimą.